Praūžė S.Gandžumiano ir jo žmonos Indrės tvarios mados festivalis: 12 kg paltas ir drabužiai iš dumblių

„Šiemet išsiskyrėme rekordiniu festivalio dalyvių kiekiu ir išsiplėtusia geografija. Žinoma, unikalios tvarumo žinutės bei įvairios tvarumo interpretacijos, kaip visuomet, lydėjo kiekvieną iš kūrinių“, sako SUSTAINABLE FASHION WEEK Vilnius įkūrėjai Indrė Jakaitytė ir Serge Gandžumian. – „Džiaugiamės įspūdingu reginiu, kurį jau penktąjį kartą dovanojame mūsų žiūrovams. Juk esame vienintelis atviras ir nemokamas tokio mąsto mados renginys“.

Ant tvarios mados podiumu tradiciškai tapusių Vilniaus Rotušės laiptų šįkart žengė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos ir Italijos jaunųjų mados dizainerių modeliai. Kviečiame susipažinti su kiekviena iš vienuolikos tvarios mados kolekcijų.

Savęs pažinimo, kūrybos ir tvarumo dermė

Įspūdingąją mados šventę pradėjo estė Katariina Seepter, pristačiusi kolekciją „AIA“, kylančią iš estų kalbos žodžio „ai“ ir simbolizuojančią transformuojančią savęs atradimo ir kūrybinės išraiškos kelionę.

Kolekcija gimė dizainerei tyrinėjant savo pasąmonę, naudojant tokias technikas kaip siuvinėjimas tamsoje ir hipnoterapija, siekiant susidoroti su perfekcionizmu ir jį apeiti. Kiekvienas kūrinys atspindi neapdorotas emocijas ir meditacines būsenas, patiriamas kūrybinio proceso metu, paversdamas šiuos jausmus unikaliais siluetais. Dizaino metodas pabrėžia intuiciją, o ne vizualinį tobulumą, todėl sukuriamos formos, atspindinčios pasąmonės esmę.

Tvarumas apima nulinės atliekų technologijas ir 100 % organinių medžiagų, tokių kaip linas ir šilko organza, naudojimą. Katariina vengia tradicinių raštų, pirmenybė teikia apgalvotai kūrybai ir vartojimui. Kiekviena kolekcijos spalva atspindi skirtingus emocinės ir fizinės savijautos aspektus, paverčia drabužius gydymo ir augimo simboliais.

Įkvėpimas dykumoje

Lietuvą atstovaujanti jaunoji kūrėja Vanesa Jackevič (VANJACK!) ant Vilniaus Rotušės laiptų pristatė kolekciją „Utopija“, kviečiančią pažvelgti į mados pasaulį nauju kampu, pabrėžiant ne tik stilių, bet ir aplinkos tvarumo svarbą bei kūrybiškumo laisvę.

Inspiruota dykumos grožio Vanesa pabrėžia idėją, kaip dykumos erdvė gali būti transformuojama į utopinę vietą, kurioje žmogus atranda gyvenimo prasmę ir kuria idealų pasaulį.

Tvarumas kolekcijoje atskleidžiamas per skirtingų medžiagų bei audinių kūrimo technikas, perdirbto džinso integravimą bei kaligrafiniais piešiniais pieštais ant drabužių ranka.

Jaunoji dizainerė džiaugiasi galėdama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai kuria medžiagas, panaudodama visus turimus tekstilės resursus: likučius, atraižas, nereikalingas atliekas, susikaupusias siuvimo metu.

Tvarumo pliūpsnis iš Italijos

Tretieji podiumu žengė svečiai iš Italijos – Romos taikomųjų menų universiteto (RUFA) studentai pristatė jungtinę net septynių dizainerių kurtą kolekciją.

Nadia Maggiani atsisako bet kokių socialinių susitarimų, ribojančių kūrybiškumą ir asmeninę raišką. Drabužius kuria taip, kad kiekvienas žmogus jaustųsi patogiai, nepriklausomai nuo lyties, kūno formos ar amžiaus. Dizainerė prioritetizuoja psichinę sveikatą kaip pagrindinę vertybę, tiki, kad mada gali ir turi būti prieglobstis kiekvienam.

Elisabetta Barruffo modeliai yra įkvėpti vandens stichijos. Kaip gyvybė negali egzistuoti be vandens, taip ir kūnas negali egzistuoti be drabužių, kurie paslepia, o ir atskleidžia jų dėvėtojo bruožus. Savo kolekciją ji kuria naudodama audinių likučius. Net dekoravimui naudojami karoliukai yra perdaryti.

Veronika Bellandi inspiracija – uolų ir kalnų keteros su savo aštriomis linijomis ir unikaliais nelygumais. Veronika laikosi tvarumo principų visame savo kūrybiniame procese, kruopščiai atrenka audinius iš žinomų Italijos tvarios tekstilės gamintojų, tokių kaip „Manteco“ ir „Berto“.

Virginia Passaro įkvėpimo semiasi iš organinės koralų struktūros, kuria formą, išryškinančią moters kūną, integruojant jį į narvelį primenančią struktūrą. Dizainerė naudoja tvarias medžiagas, tokias kaip DRAKE verpalai, pagaminti iš regeneruotų likučių ir tekstilės atliekų.

Luca Gaddini (Mezzomarchio) savo kapsulės kolekcijoje metaforizuoja vynmedžius ir šaknis, augančias ant juos dėvinčiojo kūno, simbolizuoja žmogaus, drabužių ir gamtos susiliejimą. Dizaineris naudoja audinius iš tvarios tekstilės įmonės „Manteco“.

Giulia Manente taip pat pristato kapsulės principu kurtus modelius bei tyrinėja žmogaus ir gamtos santykį per geometrines figūras, kurios be galo kartojasi mažesniu masteliu. Drabužiai yra sukurti naudojant tvarias medžiagas ir technologijas.

Tuo tarpu Davide Amato iš naujo permąsto visą drabužių gamybos procesą, kurdamas modulinio apsirengimo koncepciją.

Biomedžiagos iš Baltijos jūros

Viviāna Starovecka kolekciją „TASKATASIHAI“ naudoja kaip platformą kreiptis į visuomenę dėl gamtoje esančių medžiagų ir jų pritaikymo. Viviānos įkvėpimas – Liepojos paplūdimyje Baltijos jūros išmetami dumbliai, kuriuos dizainerė panaudoja kaip biomedžiagą ir pati integruoja į kolekcijos tekstilę. Tokiu būdu sukurta medžiaga turi ne tik unikalią futuristinę tekstūrą, bet ir išlaiko elegantišką estetiką.

Įprasminti žmonių atsiminimai

Ance Freimane kuriami drabužiai tinka ir moterims, ir vyrams, yra įkvėpti žmonių noro taupyti ir kolekcionuoti sentimentalius niekučius, kuriuose užfiksuotos emocijos ir prisiminimai iš situacijų, kai jie buvo įsigyti. Kolekcija atspindi autorės gyvenimo etapus, skirtingas emocijas ir psichines būsenas. Kolekcijoje naudojamos atiduotos nereikalingos smulkmenos – lėlės, žaislai, grandinėlės ir kiti niekučiai, kuriuos tik įmanoma įsivaizduoti.

12 kg paltas iš tekstilės atliekų ir sąsaja su ATR

Nuotaikingą, satyrinį, eklektinį ir teatru kvepiantį mados šou surengęs talentingasis dizaineris Lukas Svirplys, kėlė klausimą: „gal jau užteks?“.

„Faktas, bet nuodingojo bei ypatingai viliojančio kapitalizmo nuodai išplitę – mes sergame“, – sako Lukas, savo kolekciją pavadinęs vienos nuolat gyvenimą švenčiančios, (ne)tikroje taikoje gyvenančios socialinės grupės – Plikbajorių – vardu. Nuo Abiejų Tautų Respublikos laikų garsėjusių, kilnaus kraujo mirtingųjų su praskolintais gyvenimais. O gal jie niekur nedingo, gyvi iki šiandien ir net šalia mūsų, klausia dizaineris, kuris yra itin atidus tvarumui, naudoja senus drabužius, atraižas, skiautes, kitų dizainerių kūrybinius likučius.

Į Vilniaus Rotušės aikštę susirinkę ar tiesioginę transliaciją internetu stebėję žiūrovai išvydo ir 12 kg. sveriantį paltą iš atraižų, – tiek, kiek vienas europietis išmeta tekstilės per metus, ir karaliaus skraistę iš senų drabužių, šortus iš senų užuolaidų, suknelę iš gipiūro likučių, kostiumėlį iš patalynės, ir gaminį iš scenografijos užuolaidų.

Įkvėpimui patyrusio tvaraus prekės ženklo sėkmė

Penktadienį podiumu žengė ir rinkoje nuo 2009 m. esančio ispanų tvaraus prekės ženklo „ECOALF“ modeliai, siekę tapti įkvėpimu renginyje dalyvaujantiems jauniesiems talentams. Stilingus drabužius su specialia misija kuriantis, žinomas ir dėl savo šūkio „Nes nėra planetos B“ („BECAUSE THERE IS NO PLANET B®“, angl.) „Ecoalf“ yra išvystęs ir daugiau nei 600 perdirbtų audinių, užtikrinančių produktų dizaino kokybę ir ilgaamžiškumą.

Lego metafora – ir tvarumui, ir pasimetimui informacijos gausoje

Kylanti jaunoji mados dizaino žvaigždė Kariną Panina kolekcijoje „Ne savo batuose“ atvaizduoja šių dienų jaunimo realiją – pasimetimą informacijos gausoje ir savito stabilumo paieškas: „Jeigu anksčiau žmogui į rankas visuomenė įduodavo kelių spalvų kaladėles ir dar pridėdavo instrukciją, kaip galima būtų jas sustatyti, tai šiandien jam į rankas patenka daugybės spalvų kaladėlės ir jokios instrukcijos“.

Karina Lego dėliojimą prilygina ir rūbo kūrimo procesui, naudoja įvaizdžius iš daugybės dėvėtų drabužių dalių ir jų atraižų detalių. Pasak dizainerės, tai – kelias į sąmoningą santykį su drabužiais, nes parodo galimybes, per kurias net nusidėvėjęs drabužis gali ir vėl įgauti naują paskirtį.

Panina kūrybos įkvėpimui naudoja atpažįstamų objektų vizualus, suteikdama jiems naują simbolinę prasmę ir taip mažindama informacinį triukšmą.

Socialinės atjautos žinutė

Renginiui judant link pabaigos scenoje pasirodė Pauline Ööpik kūriniai, apjungiantys ne tik tvarumo, bet ir socialinės atjautos bei vienatvės aspektus.

Dizainerės inspiracija tapusi prosenelės vestuvių staltiesė puikiai perteikia globos ir išsaugojimo tikslus, o daugiasluoksnės rankos – rūpestį vienas kitu.

Pauline mezginiai pagaminti specialia rankdarbių technika, kurią sugalvojo pati dizainerė. Ji imituoja mezginį ir yra išgaunama verpalus veriant per audinį labai matematišku intervalu.

Kolekcijoje naudojamos natūralios medžiagos, o siūlai, kuriais išsiuvinėti raštai ant dažno kolekcijos motyvo – pirštinių – nudažyti augalų dažais. Naudotos rabarbarų šaknys, šiaudai, hibisko žiedai, liepa, raudonieji kopūstai ir lazdyno riešutų lapai.

Dėmesys į nykstančius gyvūnus

Jaunasis dizaineris Arminas Rimkus pristatė kolekciją „Save Our Souls“, įkvėptą dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos nykstančių Lietuvos gyvūnų.

Remdamasis tvarios mados principais, Arminas įkvėpimo semiasi iš Lietuvos Raudonosios knygos. Jaunasis dizaineris naudoja atsakingai atrinktus audinius ir iš perdirbtos tekstilės kuria netgi aksesuarus.

Kiekvienas kolekcijos kūrinys yra unikalus, reprezentuojantis skirtingą nykstantį gyvūną, o dizainas apima atitinkamo gyvūno spalvą, raštą, tekstūrą ir formą.

„Save Our Souls“ yra socialinės mados įrankis, ugdantis informuotumą apie gyvūnų išnykimą ir primenantis apie šių būtybių trapumą ir mūsų atsakomybę juos apsaugoti.

Prikelti vaikystės piešinių raštai

Mados šventę vainikavo išskirtinį sąmoningumą demonstruojanti Lietuvos dizainere Kotryna Kvašytė, pristačiusi kolekciją „Gerai kai turi fantaziją“, kurioje ji prikelia savo vaikystės piešiniuose randamus aprangos motyvus.

Apsiribodama dirbti tik su antrinio panaudojimo žaliavomis ir priimdama iš to kylančius iššūkius, Kotryna mažina gaminių perteklių mados srityje. Jaunoji dizainerė kuria sąmoningai, įrodo, jog ir išmestas drabužis, gali įgyti antrą gyvenimą jei tik į jį pažvelgsime kūrybiškai.

Šia kolekcija Kotryna siekia šviesti visuomenę apie tvarius būdus vartoti bei kurti, taip pat atkreipia dėmesį į didelę vartojimo problematiką, skatina žmones labiau mylėti savo daiktus, juos taisyti, keistis jais tarpusavyje su draugais, o gal parduoti tam skirtose platformose ar blusturgiuose.

Antrinio drabužių panaudojimo misija

Sustainable Fashion Week Vilnius dalimi antrus metus iš eilės tapo bei didelės sėkmės sulaukė drabužių atiduotuvė „DĖK‘ui“, šiemet įsikūrusi kaip „DĖK‘ui“ sala Vilniaus Rotušės aikštėje. Organizatoriai skatino keistis, dovanoti ar tiesiog pasiimti nemokamai dar dėvėjimui puikiai tinkamų drabužių ar aksesuarų, bei suteikti jiems antrąjį šansą, prailginti jų gyvavimo trukmę.

Sustainable Fashion Week Vilnius yra atviras ir nemokamas visuomenei edukacinis tvarios mados renginys dalinai finansuojamas Vilniaus m. savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos. Tai – kasmet vykstantis tarptautinis festivalis, suteikiantis starto platformą jauniesiems dizaineriams, kuriantiems tvariai. Renginys naudoja išskirtinai žaliąją Enefit elektros energiją.