Savo pasirodymu lietuvius užbūręs Jasonas Mrazas – apie mylimąją, žirnelių sriubą ir kavinę, kurioje prasidėjo jo šlovė

Vilniuje praėjusią savaitę surengęs pirmąjį pasirodymą J. Mrazas atviras: „Kažkada brazdindamas gitarą Kalifornijos kavinukėje niekuomet nesitikėjau būti nuominuotas „Grammy“ apdovanojimams kartu su Stevie Wonderiu. Na, ką gi... Tikriausiai sėkmė vienas iš tų dalykų, kurių paprasčiausiai suplanuoti neįmanoma.“

Jasonai, kaip manote, ko reikia geram muzikantui?

Dvasios. Balsas, atlikimo technika ne tokie svarbūs, kaip ryšys, kurį užmezgi su muzika. Kai tu susijungi su savo gerbėjais, kai matai juos dabar ir čia, dainuojančius drauge su tavimi. Geras muzikantas yra tas, kuris dvasiškai stiprus, atsidavęs savo darbui. Kartais profesionalai turi per didelį ego. Jis juos suvalgo. Man nuobodu, jei įsivaizduoji, kad tu esi pats geriausias, kad niekas patalpoje tau negali prilygti.

Esate minėjęs, kad 40-ies norėtumėte išeiti į pensiją...

Taip, tiesa. Nenoriu išeiti į pensiją dėl muzikos. Niekada jos nepaleisiu. Tai reiškia, kad aš nebenoriu varžytis su kitais atlikėjais muzikos industrijoje. Tikrai buvo atvejų, kai jaučiausi blogai dėl begalinio spaudimo. Visuomet tarsi esi po padidinamuoju stiklu. Svarbu, kad tavo įrašus pirktų, kad dainos užkariautų topų viršūnes. Pavargau nuo to beprasmiško varžymosi „kas dabar bus geriausias?“. Nenoriu, jog mano darbo kokybė būtų ir toliau teisiama.

Jūsų karjeroje – du prestižiniai „Grammy“ apdovanojimai, ar kada tikėjotės tokios sėkmės? Juk laimėti šį apdovanojimą yra muzikantų svajonė.

Tai niekada nebuvo mano svajonė. Kažkada brazdindamas gitarą Kalifornijos kavinukėje niekuomet nesitikėjau būti nuominuotas „Grammy“ apdovanojimams kartu su Stevie Wonderiu. Na, ką gi... Tikriausiai sėkmė vienas iš tų dalykų, kurių paprasčiausiai suplanuoti neįmanoma. Tenorėjau groti. Grojau kavinėse ir gaudavau už tai pinigus, kas nutiko po to, tėra beprotiška sėkmė.

Per „Grammy“ apdovanojimus neturėjote galimybės pasakyti kalbos, nes nugalėtojas buvo paskelbtas dar prieš jums atvykstant į ceremoniją, tačiau ar turėjote ją pasiruošęs?

Viskas tądien atrodė netikra. Maniau, kad įvyko klaida. Nesijaučiau vertas nugalėti. Atrodė, kad be manęs yra daug vertesnių. Kalbą aš turėjau. Apie muzikos galią įkvėpti, pažaboti ir išgydyti klausytojus. Apie tai, deja, negalėjau tada prabilti. Gal ir gerai... Nemoku sakyti kalbų.

Kas šiandien jums teikia laimės?

Vis dar muzika. Dar prieš 24 valandas nusileidęs Vilniuje jaučiausi be galo pavargęs. Laiko turėjau tik užkąsti ir griūti į lovą. Šiandien apsilankiau senamiestyje, pietavau puikiame restorane, kur mane vaišino skaniu maistu. Sėdžiu dabar prisivalgęs, pailsėjęs ir laukiu vakaro tikėdamasis, kad publika dainuos drauge su manimi. Mano gyvenime viskas tik dėl muzikos. Esu laimingas galėdamas daryti tai, ką darau. Juk nėra nieko nuostabesnio už tą jausmą, garsą, kuomet tavo muzika susipina su kitų žmonių pritariančiais balsais. Dievinu.

Girdėjau, kad jūsų žmona puikiai gamina ir domisi įvairių šalių virtuve, ar planauojate kada grįžti į Lietuvą drauge su ja, galbūt, nusivesti į tą, taip sužavėjusį restoraną?

Taip, mano žmona nuostabi. Ji ruošią maistą, kuriuo mėgaujuosi grįžęs po kelionių. Žinoma, norėčiau jai aprodyti Vilnių, juolab, kad ir pats neturėjau laiko gerai visko apžiūrėti. Užsukau į keletą vietų, pasivaikščiojau Katedros aikštėje. Manau, jog grįšime. Maistas čia jai patiktų. Esu iš tų, kurie po vieną kartą tam tikroje šalyje koncertų nerengia. Stipriai tikiu, kad pajusiu ryšį su savo gerbėjais Lietuvoje. Bus puiki proga dar kartą atvykti.

Kokiais patiekalais mylimoji stebina namuose, kai grįžtate po ilgo koncertinio turo?

Hmm... Pasakyti savo mėgstamiausią patiekalą išties sunku, nes jų yra begalė. Žirnelių sriuba, kurią ji ruošia – tiesiog puiki. Dievinu ją.

Gal savo koncertinio turo metu turite ypatingų reikalavimų organizatoriams? Be ko kelionių metu negalite apsieiti?

Be ko negalėčiau išgyventi? Na, kaip ir dabar (rodo į arbatos puodelį), be mėtų arbatos. Kelionių metu ji padeda man išvalyti organizmą, atgaivina. Mėtų arbatos skonis patinka ir jos atsigėręs netgi geriau dainuoju (nusijuokia). Tai vienintelis dalykas, be kurio neišsiverčiu.

Ne paslaptis, kad dauguma muzikantų kartais atleidžia vadeles ir pasiduoda žalingiems įpročiams. Lipa ant scenos apsvaigę, rūko... Ar kada nors taip elgėtės?

Nėra ko slėpti – taip. Karjeros pradžioje rūkiau, gėriau viskį ir nesirūpinau savo sveikata. Po dvejų metų visi šie žalingi įpročiai atsiliepė mano pasirodymams. Trūko energijos, svyravo nuotaika, praradau balsą. 2006 metais pasakiau STOP. Mečiau rūkyti, gerti ir pradėjau sveikai maitintis.

Ar kada nors esate parašęs bent vieną iš savo dainų apimtas pykčio?

Daug dainų atsiranda iš frustracijos, pykčio. Nusprendžiau tai transformuoti į muziką, kad rasčiau kelią atgal į laimę. Galutinis to rezultatas? Taika.

Kur ilsėsitės jūsų muzikinėms kelionėms pasibaigus?

Kaip turistas aš labai mėgstu keliauti į pietų Kaliforniją. Kadangi pats esu iš rytų pakrantės, ten nukeliauti man vis dar atrodo tarsi šventė.

Išduokite paslaptį, ar dažnai grįžtate į tą kavinę, esančią Kalifornijoje, kur pirmą kartą pasirodėte publikai?

Žinoma. Net prieš koncertą Lietuvoje ten repetavau savo pasirodymą.