Premjerą pristatęs Vinnis – apie ryšį su garsiais tėvais ir lūžį krizių centre: „Esu dėkingas už tą vietą“

Naujienų portalui Žmonės.lt V.Radzevičius atskleidė, kad naujausias jo kūrinys gimė iš asmeninių pamąstymų apie suvokimą, jog tam tikri dalykai nepasikeis – juos reikia tiesiog paleisti.

„Kūrinys yra apie priėmimą – tiek žmonių, tiek situacijų, kokie jie yra. Ilgą laiką maniau, kad galiu pakeisti viską, kas man nepatinka – tiek aplinką, tiek kitus žmones. Tačiau galiausiai supratau, kad ne visi nori ar gali keistis, net jei bandai parodyti, kad tam metas. Šis kūrinys gimė iš tos akimirkos, kai supratau, kad kartais reikia paleisti. Trumpalaikis skausmas, kurį jauti atsisveikindamas, dažnai yra mažesnis už ilgalaikį skausmą, kai vėl ir vėl nusivili tuo pačiu žmogumi“, – naujienų portalui Žmonės.lt pasakojo V.Radzevičius.

Kartu su nauja daina Vincentas pristato ir vaizdo klipą, kuriam skyrė daug dėmesio ir širdies. Jis teigė, kad vos išgirdus naują kūrinį iškart suprato, kad kartu turi ateiti ir vizualinė žinutė.

„Kai tik su savo prodiuseriu Mantu Vaitkumi įrašėme pirmąją dainos versiją, abu iškart supratome, kad ji nusipelno ne tiesiog vizualizacijos, o pilnaverčio muzikinio klipo – tokio, kur daina ir vaizdas vienas kitą papildo. Norėjome, kad klipas turėtų prasmę, istoriją ir emociją. Nors mūsų komanda buvo nedidelė, o biudžetas dar mažesnis, visi dirbome iš širdies ir likome labai patenkinti rezultatu. Prie klipo kūrimo prisidėjo keturi lygiaverčiai nariai: Mantas Vaitkus, Kotryna Dogadajeva, Deividas Dulka ir aš. Esu be galo dėkingas jiems už atsidavimą ir kūrybiškumą. Taip pat labai norime padėkoti Pakruojo dvarui, kuris mus svetingai priėmė ir leido filmuoti savo unikalioje erdvėje – tai stipriai prisidėjo prie klipo atmosferos ir vizualinės kalbos“, – teigė Vinnis.

Vinnis – Matau Pro Tavo Melą:

Kiekvienas atlikėjas semiasi įkvėpimo savaip. V.Radzevičius atskleidė, kad jo kūryba kyla iš vidinių išgyvenimų – proceso, kurio metu jis paleidžia tai, kas jam nebereikalinga.

„Žodžiai gali gimti bet kur ir bet kada. Dažniausiai įkvėpimas ateina iš emocijų – iš to, ką jaučiu tą akimirką. Man įdomu tyrinėti, kaip žmogišką jausmą galima sutalpinti į žodžius, paversti jį eilute, vaizdu ar metafora. Rečiau įkvepia kasdieniai įvykiai ar konkretūs nutikimai – dažniausiai tai, kas vyksta viduje. Rašymas man yra savotiška terapija, išsivalymas. Tai būdas geriau suprasti save ir pasaulį per garsą, ritmą ir atvirumą“ , – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar jaučia, kad jo muzika pasiekia vis daugiau žmonių ir gerbėjų ratas plečiasi, jis teigė, kad šiuo metu to nesiekia sąmoningai, tačiau rezultatai kalba patys už save.

„Manau, kad taip – gerbėjų ratas pamažu plečiasi. Kadangi šiuo metu esu stipriai susitelkęs į kūrybą ir asmeninį augimą – tiek muzikoje, tiek gyvenime – koncertai šiek tiek pasitraukė į antrą planą. Tačiau augantis peržiūrų ir sekėjų skaičius rodo, kad viskas juda teisinga kryptimi, net jei pats to kasdien taip aiškiai nejaučiu“, – pasakojo jis.

Ateityje Vincentas svajoja suburti savo klausytojus gyviems pasirodymams, tačiau į koncertus jis žiūri labai atsakingai. Jo siekis, kad klausytojai iš pasirodymų išsineštų kur kas daugiau nei tik muziką ar gerą nuotaiką.

„Noriu rengti koncertus, bet ne tokius, kur tiesiog sudainuoji dainas ir nulipi nuo scenos. Noriu kurti gyvus, meniškus performansus – tokius, kuriuose muzika, vizualika ir emocija susilieja į vieną visumą. Kad kiekvienas pasirodymas siųstų žinutę, paliestų žmones ir paliktų kažką giliau nei tik pramogą. Tikiu, kad koncertas gali būti kaip masinė terapija – ir klausytojui, ir man pačiam“, – atskleidė Vincentas.

Savo kūryba atlikėjas siekia ne tik perteikti jausmus, bet ir pasidalinti svarbiu priminimu bei padrąsinimu: „Šią žinutę pats sau išsiryškinau visai neseniai – kartais tas chaosas, dėl kurio kenčiame, yra sukeltas mūsų pačių. Tai priminimas, kad turime prisiimti atsakomybę už savo jausmus, sprendimus ir santykius. Per savo muziką noriu padrąsinti žmones pažvelgti į save, suprasti, kas vyksta viduje, ir rasti jėgų keistis ar priimti tai, ko pakeisti negalime.“

Prieš kelerius metus jis svajojo sukurti naują muzikos žanrą. Paklaustas, kaip sekasi artėti prie šio tikslo, jis sako einantis link to pamažu. Vis dėlto svarbiausia jam mėgautis pačiu procesu ir nuoširdžiai atiduoti duoklę klausytojams.

„Žingsnis po žingsnio einu link to. Būtų naivu teigti, kad jau atradau savo unikalų žanrą ar jų miksą, bet jaučiu, kad judu teisinga kryptimi. Man svarbiausia mėgautis kūrybos procesu ir mylėti tai, ką darai. Kol muzika kyla iš vidinio tikrumo ir aistros, ji turi galią pralaužti ledus ir pasiekti klausytojus“, – mintimis dalijosi V.Radzevičius.

Šioje gyvenimo kelionėje Vincentas siekia išties aukštų užmojų: „Mano tikslas muzikos kelionėje – sujungti žmones. Noriu, kad mano koncertai taptų masine terapija, kurioje nereikia nešioti kaukių, kur kiekvienas gali būti savimi ir išsilieti. Siekiu kurti muziką, kuri išliktų amžinai. Tai ambicinga, bet tikiu, kad svajoti reikia aukštai, kad galėtum pasiekti didelius dalykus.“

Paklaustas, su kuo norėtų sukurti bendrą kūrinį, atlikėjas išskyrė ne tik pasaulinio garso žvaigždes, bet ir lietuviškos scenos ikonas.

„Jei kalbėtume apie pasaulinį lygį, vienareikšmiškai pasirinkčiau Kendricką Lamarą. Jis yra mano autoritetas tiek kaip tekstų autorius, tiek kaip asmenybė. O Lietuvoje būtų didelė garbė sukurti dainą su gyva legenda, pavyzdžiui, Linu Adomaičiu ar Samu“, –svarstė vyras.

Be palaikymo sunku žengti pirmyn. Vincentui didžiausia atrama šiame kelyje yra šeima ir draugai.

„Didžiausio palaikymo sulaukiu iš savo šeimos. Turiu nuostabią, artimą giminę, kuria nuoširdžiai didžiuojuosi. Kiekviename savo gyvenimo žingsny jaučiu jų palaikymą ir tai man labai svarbu. Taip pat turiu draugų ratą, be kurio tikrai netikėčiau savimi taip, kaip tikiu dabar. Esu be galo dėkingas Visatai už tokią aplinką – myliu juos visus iš visos širdies“, – su šypsena pasakojo atlikėjas.

V.Radzevičiaus dainų tekstai pirmiausia pereina per tėvų – Vytaro ir Laisvės vertinimą, anot atlikėjo jis žino, kad tai bus sąžininga nuomonė, be jokių bandymų įtikti.

„Devynis kartus iš dešimt mano tėvai būna pirmieji, kurie išgirsta mano naujus kūrinius. Turiu labai protingus ir sąžiningus tėvus, kurie visuomet pateikia naudingas ir atviras įžvalgas be jokių pagražinimų. Kai jiems paleidžiu naują dainą ar perskaitau tekstą, žinau, kad gausiu pilnavertę ir nuoširdžią nuomonę. Tai šiais laikais yra labai reta ir aš tai labai vertinu“, – teigė jis.

Pasidomėjus, kaip nutiko, kad garsių žurnalistų ir žinomo keliautojo sūnus pasirinko muzikos kelią, Vincentas teigė, jog juos visus sieja vienas ir tas pats dalykas, tačiau kiekvienas turi savitą tikslą ir skirtingai išnaudoja šį talentą.

„Sekti tėvų pėdomis nenorėjau. Rašymas, manau, man atėjo per kraują, tačiau jis išsiskleidė kitaip nei pas juos. Tėvai paliko didžiulį pėdsaką žurnalistikoje, o mano tikslas – pranokti juos. Reikia pripažinti, kad tas jų paliktas pėdsakas yra labai didelis ir jį pranokti ne taip lengva. Be to, norėjau užsitarnauti savo vietą ten, kur jų nebuvo – turėti savo pasiekimą“, – teigė Vincentas.

Jis pasakojo, kad muzika jo gyvenime atsirado labai anksti, o pirmoji daina gimė dar paauglystėje, tačiau kūryba jį lydėjo visuose gyvenimo etapuose.

„Dainas pradėjau rašyti labai jaunas – savo pirmą kūrinį įrašiau būdamas vos 12 metų. Nors tėvai norėjo, kad mano gyvenimas būtų stabilus, jis dažnai buvo priešingai – nenuspėjamas. Muzika visada buvo mano pastovus palydovas. Bet kokie gyvenimo pokyčiai beįvyktų, aš rašiau ir kūriau, nes dainos tapo mano būdu išreikšti tai, ko kartais nesugebėjau pasakyti žodžiais. Muzika man yra daugiau nei tiesiog kūryba – tai terapija ir išpažintis. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jos, nes ji mane išgelbėjo“ , – mintimis dalijosi jis.

Nors dabar Vincentas turi labai artimą ryšį su tėvais, jis pripažįsta, kad paauglystėje buvo sunkus laikotarpis, kai santykiai buvo atitolę, o jam pačiam prireikė specialistų pagalbos, kad galėtų vėl atsistoti ant kojų.

„Turėjau sunkią paauglystę – buvau toli nuo to, ką galima pavadinti ramia ir gera vaiko elgsena. Esu tikras, kad tėvai ne kartą dėl manęs patyrė daug streso. Buvo laikotarpis, kai mūsų kontaktas buvo minimalus, bet šiuo metu dirbame ties ryšio atkūrimu ir artumo stiprinimu. Geresnė kryptis pradėjo ryškėti visai neseniai, prieš porą metų. Lūžio tašku tapo krizių intervencijos skyrius – esu labai dėkingas už tą vietą, nes ji man padėjo vėl atsistoti ant kojų“, – atskleidė Vincentas.

Anot jo, visgi charakterį jis paveldėjo iš tėčio Vytaro: „Manau, labiau esu panašus į tėtį. Turiu jo užsispyrimą, kuris kartais padeda, kartais ne, o vizualiai dažnai sulaukiu komentarų, kad atrodau kaip jis, ypač žiūrint senas nuotraukas, kai jis buvo mano amžiaus. Horoskopais nelabai tikiu, bet juokinga, kad tiek aš, tiek tėtis esame gimę beždžionės metais, o mūsų gimtadienius skiria vos trys dienos. Be to, abu esame avinai.“

Vincentas priešingai nei tėvai, pasirinko kitokį gyvenimo kelią, tačiau svarbiausia visiems yra viena – daryti tai, ką labiausiai myli.

„Bendrų pomėgių neturim daug, mano ir tėvų gyvenimai visiškai skirtingi. Surasti kažką kas patinka abiem dažnai būna sunku, ypač, kai tėvų grafikas toks įtemptas. Gyvenam skirtingus gyvenimus, bet nemanau, kad tai blogai. Kol visi jaučiam malonumą tame, ką darom, tol viskas taip, kaip turi būti“, – pridūrė atlikėjas.

Kalbėdamas apie šeimą, Vincentas atskleidė, kad ypač artimas ryšys jį sieja su sese, o sūnėnai tampa papildoma motyvacija nenuleisti rankų ir siekti tikslų.

„Su sese sutariame labai gerai – turbūt turime artimiausią ryšį visoje giminėje. Tėvai dažnai mane palikdavo su ja, kai dirbdavo, tad nuo mažens buvome kartu. Iki šiol palaikome šiltus ir artimus santykius, o jos vaikai – mano sūnėnai – yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nenustoju kurti ir tobulėti. Noriu būti jiems geras pavyzdys, jie man yra didžiulis įkvėpimo šaltinis. Labai juos myliu“, – džiaugėsi jis.