Prenumeruokite mišką. Kaip medžiai bendrauja tarpusavyje?
Ar kada pagalvojote apie mišką kaip vieną didelį organizmą? Ar, kad medžiai kaip ir mes bendrauja tarpusavyje? Prieš daugiau nei 30 m. į mišką pirmųjų eksperimentų išsiruošusi atlikti mokslininkė Suzanne Simard savo atradimais stebina pasaulį ir net įkvėpė režisieriaus James‘o Camerono filmą „Avataras“.
Kanados miškuose pasodinusi kelių medžių rūšis, mokslininkė atrado, kad medžiai siunčia vieni kitiems informaciją ir dalinasi maistinėmis medžiagomis. Jiems padeda grybiena – šimtus kilometrų besidriekiančios grybelinės gijos, kurios apsiveja visų miško augalų šaknis ir su jomis sąveikaudamos perduoda anglies maistines medžiagas. Visas gijų tinklas veikia kaip socialiniai tinklai arba internetas – dirvožemyje sudaromos jungtys ir mazgai. Labiausiai apkrauti yra vadinami motininiai medžiai, kurie maitina aplink augančius jaunėlius bei yra sukaupę viso miško informaciją ir ją perduoda kitiems. Sunku patikėti, tačiau medžiai taip pat sugeba atpažinti savo rūšis ir jomis labiau rūpinasi.
Kai miške iškertami motininiai medžiai ir atsodinama tik viena arba dvi rūšys, miškas greičiau žūsta ir beveik nėra atsparus infekcijoms ir gaisrams. Vabzdžių ar kitų parazitų kankinamas medis gali perduoti pavojaus signalą, todėl kiti augalai spėja pasiruošti apsaugą. Miškas – kompleksinis organizmas, jį „supaprastinus“ jam tampa sunkiau natūraliai pasveikti. Todėl S.Simard teigimu, turime apsaugoti senąsias sengires, kurios yra genų saugyklos. Kirsdami miškus turėtume palikti motininius medžius bei vietoj iškirstų plotų sodinti kuo įvairesnes augalų rūšis.
„ŽMONĖS Cinema“ kartu su Sengirės fondu kviečia prisijungti prie iniciatyvos „Prenumeruokite mišką“. Iki rugpjūčio 31 d. dalis prenumeratorių sumokėto platformos mokesčio bus skirta senųjų miškų išsaugojimui.