Prerafaelitas su Biblija ir širdies randais: kodėl dailės genijus Williamas Holmanas Huntas paveiksluose užtapė savo mylimosios veidą

Williamas Holmanas Huntas, talentingas ir religingas tapytojas, ignoravęs moralės ir meno normas / Vida Press nuotrauka
Williamas Holmanas Huntas, talentingas ir religingas tapytojas, ignoravęs moralės ir meno normas / Vida Press nuotrauka
Julė Šiurkutė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Williamas Holmanas HUNTAS (1827–1910) įkūrė prerafaelitų broliją. Jo ir kolegų paveikslai šiandien žadina grobuoniškus kolekcininkų instinktus, o istorikai mėgaujasi skandalingu broliukų gyvenimu.

LYDERIS. Huntas perskaitė Johno Ruskino veikalą „Modernūs tapytojai“ ir jam pritarė: reikia atgaivinti Viduramžių ir Renesanso meną! Savo idėjomis užkrėtė studijų draugą Johną Everettą Millais, o Dante Gabrielis Rossetti prisiplakė pats – esą seniai svajojo senovę perkelti į dabartį... Liūdna, bet abu Hunto sekėjai išgarsėjo labiau už jį, nes itin religingas lyderis vengė Londono – vykdavo tapyti į Šventąją žemę.

MAIŠTININKAS. Į Londono Karališkąją dailės akademiją Huntas pateko su Biblija rankose, įveikęs tėvų evangelikų pasipriešinimą. Ir baisiai nusivylė tuo, ką gavo. Ačiū Ruskinui, 1848-aisiais dvidešimt vienų metų genijus įkūrė broliją PBR.