Prestižinių apdovanojimų „Auksiniai scenos kryžiai“ scenoje – ir mistinė šventės vedėja

Šįmet scenoje įteikta 17 Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijų: 16 atminimo ženklų „Auksiniai scenos kryžiai“ ir Boriso Dauguviečio auskaras.

Svarbią laurų įteikimo ceremoniją patikėta vesti jaunam vlstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriui Severinui Norgailai. Jo vakaro pagalbininku tapo Ikoso Hedronas – šviečianti geometrinė figūra, į susirinkusius besikreipianti moterišku balsu.

Apdovanoti 2018 metų Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijomis buvo pateiktas rekordinis pasiūlymų skaičius – 104. Juos vertino kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija: Margarita Alper, Goda Dapšytė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Jūratė Račinskatė, Ingrida Ragelskienė, Helmutas Šabasevičius ir Remigijus Vilkaitis.

„Auksinis scenos kryžius“ – aukščiausias Lietuvoje teatro apdovanojimas. Iškilmių ceremonija pirmą kartą surengta 1992 m. ir nuo to laiko kasmet vyksta Tarptautinės teatro proga.

Debiutas / Jaunasis menininkas

· Gildas Aleksa (už spektaklių „Otelas“ ir „Zygfridas“ režisūrą, Teatronas, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras)

· Andra Kavaliauskaitė (už socialinį tyrimą ir monospektaklio „SEEN“ sukūrimą, Alytaus miesto teatras)

· Antanas Obcarskas (už spektaklio „Voicekas“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

„Oho. Turbūt daug kas nežino, kas ta Andra Kavaliauskaitė. Tai aš, – nuotaikingai atsiimdama pirmąjį šių metų „Auksinį scenos kryžių“ sakė kūrėja, – Daugelis, gaudami įvertinimą sako, jog tai nesvarbu, kad to nesitikėjo. Na, tikrai nesitikėjau. Bet tai tikrai svarbu“.

Anot A. Kavaliauskaitės, monospektaklyje „SEEN“ kalbama apie valgymo sutrikimus, kūno kultą ir nemeilę sau. Kūrėja po kiekvieno vaidinimo gauna daug laiškų iš įvairaus amžiaus žmonių, kurie užsimena ne kartą dėl savo bėdų mąstę ir apie „mygtuko paspaudimą“.

„Tai tikrai aktuai tema“, – sakė laureatė.

Padėkos premija šįmet įteikta legendiniam aktoriui Vladui Bagdonui. „Taip nedaroma, – barėsi laureatas, į Šiaulius atvykęs ne atsiimti apdovanojimo, o dėl kitos priežasties, tačiau sav kalbai suteikęs linksmą atspalvį – Nepasiruošiau, nes neperspėjo. Nežinau, ar čia padėka, ar čia atsisveikinimas. Bet aš nesakau „Jums dar parodysiu“, bet aš dar ir neatsisveikinu“.

Teatras vaikams ir jaunimui

· Eglė Kižaitė (už spektaklius vaikams „Būtybės“, „OP!“, „Vėjai švilpia apie draugystę“ ir „Vėjai švilpia apie mažus atradimus“)

· Spektaklio „Riešutų duona“ kūrybinė grupė („Keistuolių teatras“)

· Agnija Šeiko (už šokio ir muzikos spektaklį „Mano Piteris Penas“, Šeiko šokio teatras)

„Spektaklį vadiname likiminiu. Jis keičia istorijas. „Piterio“ pažiūrėti ateina publika ta, kur anksčiau gal nebuvo laukiama“, – sakė „Auksinio scenos kryžiaus“ savvininkė A. Šeiko.

Lėlių ir objektų teatras

· Spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“ kūrybinė grupė (Vilniaus teatras „Lėlė“)

· Spektaklio „Sibiro haiku“ kūrybinė grupė („Stalo teatras“)

· Spektaklio „Užburtas kalnas“ kūrybinė grupė (Kauno valstybinis lėlių teatras)

„Nežinau, kaip aš jaučiuosi. Čia turbūt visiems reikėtų dėkoti. Bet man labai svarbu kalbėti apie svarbius dalykus. Stebėjau visus šį vakarą… Severiną aš žinau. O Kultūros ministrą mačiau pirmą kartą. Tai turbūt ir yra svarbiausiašį vaakarą“, – šmaikštavo svarbų apdovanojimą atsiimdamas aktorius, režisierius Andrius Žiurauskas.

Nacionalinė dramaturgija

· Agnius Jankevičius (už spektaklio „Mari Kardona“ dramaturgiją, Kauno miesto kamerinis teatras)

· Aleksandr Špilevoj (už spektaklio „Bagadelnia“ dramaturgiją, Valstybinis Šiaulių dramos teatras)

· Spektaklio „Y: Alisa“ kūrybinė grupė (Oskaro Koršunovo teatras)

A. Špilevoj pasakojo spektaklyje „Bagadelnia“ kalbantis apie pagyvenusių žmonių likimus. Jis publikai padovanojo ir netikėtą sveikinimą – įrašą, kuriame skamba jo kūrinio herojų balsai.

Baleto artistas / šokio atlikėjas

· Mantas Daraškevičius (už Birbanto vaidmenį balete „Korsaras“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, ir Zorbos vaidmenį balete „Graikas Zorba“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)

· Jonas Laucius (už Lankadamo vaidmenį balete „Korsaras“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, ir už Džono vaidmenį balete „Graikas Zorba“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)

· Vilma Pitrinaitė, Mantas Stabačinskas ir Darius Algis Stankevičius (už šokio spektaklio „Somaholidays“ atlikimą)

Choreografas

· Birutė Letukaitė (už šokio spektaklio „Sprendimas“ choreografiją, Kauno šokio teatras „Aura“)

· Alban Richard, Agnija Šeiko (už šiuolaikinio šokio spektaklio „Pareiškiu-Brandir“ choreografiją, Šeiko šokio teatras)

· Jo Strømgren (už spektaklio „Durys“ choreografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Opera / operetė / miuziklas

· Kamerinės operos „α“ („Alfa“) kūrybinė grupė

· Aistė Pilibavičiūtė (už Iljos vaidmenį operoje „Idomenėjas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

· Mindaugas Rojus (už Herkaus Manto vaidmenį operoje „Prūsai“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)

• Eugenijus Sabaliauskas (už šviesų dizainą spektakliams „Rusiškas romanas“, Rusų dramos teatras, ir „Aklieji“, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras)

• Vilius Vilutis (už šviesų dizainą spektaklyje „Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

• Sven Helbig (už muziką šokio ir muzikos spektakliui „Mano Piteris Penas“, Šeiko šokio teatras)

• Anatolijus Šenderovas (už muziką spektakliui „Getas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, teatras „Utopia“)

Scenografas

· Marius Nekrošius, Nadežda Gultiajeva (už scenografiją ir kostiumus spektaklyje „Kalės vaikai“, Klaipėdos dramos teatras)

· Goda Palekaitė (už scenografiją spektakliams „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, ir „Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

· Reinis Suhanovs (už spektaklio „Mama Drąsa“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras)

Dramos aktorius (nepagrindinis vaidmuo)

· Severinas Norgaila (už vaidmenis spektaklyje „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras)

· Rytis Saladžius (už vaidmenį šokio spektaklyje „Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

· Mantas Zemleckas (už Kitelio vaidmenį spektaklyje „Getas“ ir vyro vaidmenį spektaklyje „Keturi“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, teatras „Utopia“)

„Man atrodo atlikau praktiką, – prieš tai du kartus kolegų pelnytų, o trečią kartą paties laimėto „Auksinio scenos kryžiaus“ atsiiimti į sceną užlipęs R. Saladžius, – Esu visiems dėkingas. Tiems, kurie manim tiki. Ačiū visiems“.

Dramos aktorė (nepagrindinis vaidmuo)

· Viktorija Kuodytė (už vaidmenį spektaklyje „Autonomija“, Valstybinis jaunimo teatras)

„Aš tik turbūt norėčiau padėkoti visiems, dėl kurių mano Chają už tai, kokia ji yra. Jei konkrečiau – mano mokytojui Gintarui Varnui, užkrėtusiam mane burtais. Ačiū teatrui. Ačiū kiekvienam, padėjusiam kurta šį vaidmenį. Aš turbūt sapnuoju. Aš linkiu… ir aš noriu, kad teatre būtų meilė“, – galybę padėkų, tame tarpe avo tėvams, močiutei, sužadėtiniui ir šuniui, išvardinusi besijaudinanti J. Jankelaitytė.

Dramos aktorius (pagrindinis vaidmuo)

· Valentinas Masalskis (už tėvo vaidmenį spektaklyje „Autonomija“ ir Marko Rotko vaidmenį spektaklyje „Raudona“, Valstybinis jaunimo teatras)

· Darius Meškauskas (už Mamos Drąsos vaidmenį spektaklyje „Mama Drąsa“, Klaipėdos dramos teatras)

· Valentin Novopolskij (už vaidmenis spektakliuose „Y: Alisa“, Oskaro Koršunovo teatras, ir „Rusiškas romanas“, Lietuvos rusų dramos teatras)

„Džiaugiuosi, kad teatras į mane atkreipė dėmesį, iš tiesų tai, ką darau, nėra teatras“, – sakė įvertintasis kūrėjas.

• Eimuntas Nekrošius (už spektaklio „Kalės vaikai“ režisūrą, Klaipėdos dramos teatras)

„Savijauta, kurios niekada nepamiršiu. Aš iki šiol dar iki galo nesuprantu kodėl aš čia, tarp tokių teatro lyderių“, – latviškai į publiką kreipėsi metų režisierius.