Prezidentūroje – iškilminga vakarienė Danijos karališkosios poros garbei: jai startą davė Nausėdos tostas
Trečiadienio vakarą Prezidentūroje pirmoji Lietuvos pora surengė iškilmingą valstybinę vakarienę Danijos karaliaus Frederiko X ir karalienės Mary garbei. Renginio metu buvo sakomi Lietuvos prezidento ir Danijos karaliaus tostai, pabrėžę abiejų šalių bendrystę ir tvirtus dvišalius ryšius. Į vakarienę susirinko garbūs svečiai, savo veikla prisidėję prie Lietuvos ir Danijos partnerystės stiprinimo.
Per valstybinę vakarienę Danijos karališkosios poros garbei Gitanas Nausėda kreipėsi į svečius sakydamas tostą.
„Jūsų Didenybės,
Ekscelencijos,
Ponios ir ponai,
man nepaprastai malonu šiuose rūmuose savo ir Dianos vardu priimti Danijos karališkąją porą, Jo Didenybę Danijos Karalių Frederiką X ir Jos Didenybę Karalienę Mary.
Jūsų vizitas – tai dar vienas tvirtų Lietuvos ir Danijos ryšių ir nuoširdžios draugystės liudijimas. Prieš ketverius metus turėjome progą paminėti 100-ąsias mūsų šalių diplomatinių santykių ir 30-ąsias jų atkūrimo metines. Neabejoju, kad šiomis dienomis dar labiau pagilinsime ir naujomis patirtimis praturtinsime mūsų strateginę partnerystę.
Nuo seniausių laikų Lietuvą ir Daniją sieja Baltijos jūra. Ji suartino mūsų protėvius, sąlygojo pirmuosius kontaktus. Anksti pradėję prekiauti, megzti kultūrinius ryšius, ilgainiui atradome bendrų interesų. Siekdami neleisti prie Baltijos jūros įsigalėti mūsų bendriems priešams, tarp jų ir Maskvai, ne kartą stojome į kovą kaip sąjungininkai – ir draugai.
Neatsitiktinai dinastinių vedybų keliu atsirado ir lietuviškos Gediminaičių dinastijos sąsajų su Danijos karališkąja šeima. O beveik prieš 400 metų Vilniuje, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūmuose, buvo iškilmingai priimtas princas Valdemaras Kristijonas – Danijos karaliaus Kristijono IV sūnus. Tokie diplomatiniai žingsniai padėjo vieniems kitus geriau suprasti ir sklandžiau bendradarbiauti.
Ir nors istorijos tėkmėje Lietuvai buvo lemta patirti sunkių išbandymų – niokojančių karų, okupacijų, represijų, net sunkiausiais laikotarpiais mes jautėme, kad priklausome Šiaurės ir Baltijos šalių šeimai.
Esame dėkingi, kad Danija niekada nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos ir viena pirmųjų pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Iki šiol prisimename ir Karalienės Margaritos bei šviesaus atminimo princo Henriko atvykimą į Lietuvą 1992 metais – pirmąjį karališkosios poros vizitą mūsų šalyje. Prašome perduoti nuoširdžius linkėjimus Jūsų karališkajai Motinai.
Bėgant metams, mūsų šalių ryšys tik stiprėjo. Danija pirmoji parėmė Lietuvos narystę NATO ir daug prisidėjo, kad jauna Lietuvos kariuomenė stiprėtų, įgytų reikalingos įrangos, vertingų žinių bei patirties. Iki šiol Danija aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse ir dosniai remia su Rusijos agresija kovojančią Ukrainą – tai nepaprastai svarbu Lietuvai.
Didžiai vertiname ir Danijos ilgametes investicijas į mūsų ekonomiką, taip pat jos indėlį, Lietuvai siekiant europinės integracijos po Nepriklausomybės atkūrimo. Simboliška, kad būtent Danijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, Lietuva sėkmingai užbaigė narystės derybas.
Lietuvių ir danų noras plėtoti dvišalius kultūrinius, akademinius, ekonominius ryšius, taip pat karinį bendradarbiavimą neblėsta ir leidžia dar daugiau tikėtis ateityje. Jau rytoj tuo galėsime įsitikinti Lietuvos ir Danijos verslo forume, per susitikimus su Lietuvos kūrėjais ir gynėjais.
Mūsų šalys, istorijos tėkmėje sujungtos Baltijos jūros, šiandien remiasi į dar tvirtesnį pagrindą – bendras vertybes ir interesus. Demonstruodami pagarbą šalių suverenitetui ir teritoriniam integralumui, kaip tarptautinių santykių pagrindui, stipriname regioninį saugumą. O daugiau pasitikėdami vieni kitais, vienydami jėgas ir dirbdami drauge – atlaikysime visas audras.
Ponios ir ponai,
kviečiu visus pakelti taures už Jo Didenybę Danijos Karalių Frederiką X ir Jos Didenybę Karalienę Mary. Tegul mūsų šalis ir toliau jungia tvirta draugystė, ir tegul Lietuvos ir Danijos žmonės per amžius klesti taikoje ir ramybėje“, - kalbėjo Gitanas Nausėda.
+5Danijos karališkosios šeimos atstovai sausio 28–29 dienomis šalyje lankosi prezidento Gitano Nausėdos kvietimu.
Valstybinio vizito metu vyks susitikimai su šalies vadovais, kariais savanoriais ir šauliais.
Karališkoji pora į Lietuvą atskrido trečiadienį 13.45 val. bendrovės „Air Baltic“ lėktuvu, kartu su kitais keleiviais. Tiesa, išlipo pro skirtingus lėktuvo išėjimus, karalienė ir karalius – pro priekinį, keleiviai – pro galinį.
+12Trečiadienį taip pat vyko oficiali Danijos karaliaus ir karalienės pasitikimo ceremonija Prezidentūroje. Danijos karališkoji pora pasirašė svečių knygoje ir kartu su Lietuvos pirmąja pora pasidarė bendrą ofiicialią nuotrauką.
Pokalbio metu aptarė Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimą gynybos ir saugumo politikos srityje NATO bei Europos Sąjungos rėmuose, dvišalius santykius, saugumo situaciją ir paramą Ukrainai.
+40Vėliau Frederikas X susitiko su premjere Inga Ruginiene. Tuo metu pirmoji ponia Diana Nausėdienė su Danijos karaliene lankėsi Ukrainos centre.
+12Mylimiausia Danijos pora
Mary ir Frederiko meilės istorija tęsiasi daugiau nei dvidešimtmetį, o į ją įsitraukė kone visa Danijos visuomenė. Ir tam nereikėjo jokių skandalų – keturių atžalų – 20-mečio princo Christiano, 18-metės princesės Isabellos ir 15 metų dvynių princesės Josephine ir princo Vincento – susilaukusi karališkoji pora vis dar viešumoje pasirodo susikabinusi rankomis it vestuvių dieną, vykusią prieš 21 metus. Jų jausmų nuoširdumu niekas neabejoja.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su karališkąja pora: Danijos karalienė Mary – iš arčiau: kaip ji susipažino su žaviu danu, nė nenutuokusi, kad jis – būsimas karalius
