Prie Nėries paminklo – poetei skirta meninė akcija: „Kaip galima nesuprasti žmogaus, kuris galėjo klysti?“

Skaitymuose, kurie tapo ir šiuo metu vykstančio festivalio „Poezijos pavasaris“ dalimi, savo pačių bei S.Nėries eilėraščius skaitė skirtingų kartų Lietuvos poetai ir poetės, taip pat kitų sričių menininkai bei kultūros bendruomenės nariai.

Praėjusių metų rugpjūtį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) priėmė sprendimą, įpareigojantį Vilniaus miesto savivaldybę nukelti Salomėjos Nėries paminklą.

Rugsėjį poetės anūkė Salomėja Bučaitė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami atšaukti LGGRTC sprendimą. Ši byla dar nepradėta nagrinėti.

Pareiškėjos teigė, jog šis sprendimas turi įtakos tiek turtinėms, tiek neturtinėms jų teisėms, juo užkertamas kelias viešai propaguoti poetę ir jos vardo žinomumą naudojant menines priemones, poetės skulptūras, portretus, taip pažeidžiant teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma cenzūra.

Į Lietuvos rašytojų sąjungos surengtą poezijos skaitymus šeštadienį prie nukelti planuojamo Salomėjos Nėries paminklo susirinkę kūrėjai sako, kad trūksta gailestingumo poetei ir žinojimo apie jos veiklą.

Į skaitymus susirinko per šimtą žmonių, tarp jų – literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė, poetės Violeta Palčinskaitė ir Indrė Valantinaitė, režisierius Gytis Padegimas, aktorė ir Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė.

Ragino nukelti paminklą A.Brazauskui

N.Oželytė apie S.Nėrį kalbėjo neslėpdama atjautos ir teigė visiškai ją suprantanti.

„Aš esu žmogus, kuris gyveno rusiškame tamsiame suknistame rūsyje, ir kuri buvo įtikinta, kad nieko geresnio už Leniną nėra, nes aš neturėjau jokios kitos informacijos. Ir aš puikiai ją suprantu (S.Nėrį, – 15min). Kaip galima nesuprasti žmogaus, kuris galėjo klysti? Juk tai pirmą kartą buvo, dar nebuvo Ukrainos karo“, – kalbėjo N.Oželytė.

Ji paragino norinčius nukelti paminklą, pirma užsiimti svarbesniais darbais.

„Aš matau čia baisesnį dalyką – tokį fašizmą. Plokščių, kuklaus suvokimo žmonių norą pasirodyti, kad jie reikšmingi, kad jie patriotai, gali taip imti ir viską nuversti.

Tai tegul eina į Antakalnio kapines ir nuverčia paminklą Algirdui Brazauskui, kuris sąmoningai, už pinigus tarnavo komunistams“, – siūlė N.Oželytė.

Ji kvietė apsidairyti ir įvertinus istoriją atrasti tikruosius kolaborantus, o S.Nėries pasirinkimus lygino su Rusijos okupacijoje atsidūrusiais ukrainiečiais.

„Įsivaizduojate, kokie dabar didvyriai yra žmonės, kurie gyvena dabar rusų okupuotose teritorijose Ukrainai. Ką jie dabar gali pasakyti? Nieko negali. Paimti į karo belaisvę jie dainuoja rusiškas dainas ir gieda Rusijos himną, nes kitaip juos užmuš.

Tai mokykloje reikia truputį dėstyti apie tai, ką teko patirti ir pergyventi žmonėms okupacijos laikais, kad jie būtų dvasiškai pasiruošę. Kad nestovėtų kaip buki spjaudalai „ach tu ten buvai“, – kalbėjo N.Oželytė.

Necenzūruoti istorijos

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis akcentavo, kad net ir atmetus vertybinius dalykus, pats S.Nėries paminklas turi didelę meninę vertę.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad ši skulptūra niekaip neprimena to tradicinio propagandinio SSRS meno. Kaip sakė skulptoriaus dukra, jam tais laikais net buvo sumažintas honoraras, nes ji neatitiko sovietinio realizmo reikalavimų. Jei tai būtų Lenino paminklas, tai būtų viena kalba. O ši skulptūra nėra sovietmečio veidas“, – sakė J.Staselis.

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Jis ragino neužsiiminėti istorijos perrašinėjimu.

„Dėl pačios poetės pasirinkimų ir atgailavimų yra kitas niuansas – tai puiki galimybė mums įvertinti savo istoriją, kad ji yra gyva, mūsų. Jei imsime ją braukyti ir taisyti, liks tuščia erdvė – balta skylė, kurią kas nori galės nuo nori užpildyti.

Tą vidinę kovą, kuri vyko joje, tą nesuvokiamą dramą ir dialogą su savimi bei savo sąžine, manau, kad net ne turime, o privalome rodyti mūsų vaikams, kad jie suprastų jog gyvenime nebūna vienareikšmiškų ir lengvų pasirinkimų – viskas gerokai sudėtingiau“, – kalbėjo J.Staselis.

Ieškoti nestandartinių sprendimų

Į renginį atėjusi jaunosios kartos atstovė Guostė teigė apgailestaujanti, kad savivaldybė vengia sudėtingų temų.

„Man labai keista ir skaudu, kad vengiama kalbėti atvirai, stoti į akistatą su praeitimi. S.Nėris buvo labai kompleksiška asmenybė, kuri darė klaidas ir galėjosi dėl jų. Manau, kad čia turėtų būti palikta erdvės kritiniam mąstymui.

Tikrai būtų galima kažkaip išspręsti šio paminklo klausimą jo nenukeliant, rasti būtų parodyti santykį su praeitimi. Trūksta kūrybingo sprendimo šiai problemai, kuri net šiek tiek yra išpūsta“, – apie dilemą dėl paminklo likimo kalbėjo mergina.

Ji sakė, kad prie paminklo galėtų atsirasti informacinio turinio, kurio dėka praeiviai ir miesto svečiai galėtų plačiau sužinoti apie S.Nėries gyvenimo ir kūrybos dramą.

Sąžinės klausimas

Kaip agentūrai BNS sakė renginyje dalyvavęs režisierius Gytis Padegimas, pačių ant S.Nėries „visus šunis kariančiųjų“ sąžinė ne visai švari.

„Aš esu dėl to, kad gyvenu krikščioniškoje šalyje, o viena iš didžiausių krikščioniškų vertybių yra misericordia, gailestingumas. Ir Salomėja Nėris atgailavo su kančia iki pačios mirties ir tai, kad mes nesugebame atleisti, rodo mūsų širdies užkietėjimą ir mums garbės nedaro“, – BNS sakė G.Padegimas.

Pasak jo, lietuviai taip pat yra veidmainiai, nes ne tik S.Nėris 1940-aisiais vyko į Maskvą prašydama priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

„Kažkaip vis nėr to sąrašiuko, kas gi ten važiavo tos saulės parvežt. Juk ne viena Salomėja Nėris važiavo, o juk yra dar ir gatvių kai kurių žmonių, kurie važiavo, vardais pavadintų, ir tyla, ir ramu“, – kalbėjo režisierius.

„Prezidentas Nausėda yra sakęs, kad jis nepritaria, tai galbūt jis galėtų įsikišti, nes kažkaip teismų žodis paskutinis, mes kiek čia beskaitytumėm, beprotestuotumėm, prieš įstatymą nieko padaryt negalim, bet galbūt yra žmonių, kurie gali inicijuoti įstatymo pakeitimą“, – pažymėjo G.Padegimas.

Pastatyti informacinę lentelę

Poetė V.Palčinskaitė palaikė tokią kūrėjo poziciją.

„Labai teisingai pasakė, trūksta gailestingumo, trūksta žinių, trūksta žinojimo, kaip iš tiesų buvo. Ir tas neatleidimas yra kažkoks mano protu nesuvokiamas“, – BNS sakė rašytoja.

Jos teigimu, jaunimui reikia aiškinti istoriją, suteikti visas tas žinias, o ne „spontaniškai“ iškelti S.Nėries biustą.

„Reikia galbūt ne nuversti paminklą, o prie jo kažkokias žinias, lentelę, informaciją suteikti. Bet taip barbariškai tik versti, tik naikinti, na, ką mes geriau turime už Salomėją Nėrį taip jau pagalvojus iš poetų?“ – kalbėjo V.Palčinskaitė.

Kūrėja pažymėjo, kad S.Nėries gyvenimas buvo nevienareikšmis kaip ir daugelio didžių sovietmečio žmonių.

„Bet kažkaip reiktų kitokį požiūrį susiformuoti. Tos atjautos, to supratimo, ir kuo toliau, tuo labiau aš matau tokį atšiaurumą, tokį aklą pykti“, – sakė V.Palčinskaitė.

Nukelti negalima pasigailėti

Kaip rašė naujienų agentūra BNS, vadinamoji Desovietizacijos komisija savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo pernai rugpjūtį. Vėliau tai numatantį sprendimą priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.

Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė anksčiau BNS sakė, kad ši skulptūra bus eksponuojama muziejiniais tikslais, o dėl jai tinkamos vietos ketinama pasitarti su skulptūros autoriaus, S.Nėries artimaisiais, suinteresuotomis institucijomis.

Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė 15min tvirtino, kad kol nėra Regionų administracinio teismo sprendimo, S.Nėries paminklas nebus nukeltas.

„Sulauksime visų teismo sprendimų, kokie čia tiktai įmanomi, tačiau diskusijas jau pradėsime dabar. Aiškiai matome tendenciją ir teismo sprendimus, kad jie palaiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą“, – teigė ji.

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S.Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Ji drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių, viešųjų objektų pavadinimai, kiti simboliai.