„Trylika metų – tiek kenčiame vienas kitą“, – juokiasi šachmatininkas Paulius PULTINEVIČIUS (20) ir jo treneris Rolandas MARTINKUS (54). Tiesa, dėl pergalių ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje arenoje pečius surėmusiam duetui bent jau kurį laiką teks vienam nuo kito pailsėti ir prie šachmatų lentos susitikti jau skirtingose barikadų pusėse.
Kelią į šachmatus pramynė brolis
Marijampoliečiui Pauliui šie metai įsimins ilgam – kiek daugiau nei per savaitę jis triumfavo dviejuose tarptautiniuose turnyruose. Lietuvos didmeistriui lygių nebuvo Varšuvoje vykusiose „Warsaw Chess Open“ šachmatų varžybose, o vėliau sėkmingai sudoroti ir Suvalkuose organizuoto turnyro dalyviai.
„Po visko apėmė labai geras jausmas, net atsipalaidavimas, kad jau viskas padaryta, nebėra dėl ko jaudintis. Seniai turėjau tikslą laimėti vieną ar kitą didesnį turnyrą, tačiau to negalėjau įgyvendinti dėl pandemijos“, – nedaugžodžiauja šachmatininkas.
Ir pergalių, ir šio pokalbio galėjo nebūti, jei ne Pauliaus brolis. Dvejais metais vyresnis Mantas šachmatų klubą lankė vos metus, tačiau jaunėliui tai turėjo nemažą įtaką. „Atėjo į žvalgybą, pasakė, kad viskas jam aišku, nebėra čia ką veikti, ir perleido lentą mums. Dabar rūpinasi logistika – padėjo važiuojant į vienas varžybas“, – šmaikštauja Pauliaus treneris Rolandas Martinkus.
Tarpusavyje vyrai juokauja nuo tada, kai sulaukęs šešerių Paulius pravėrė Marijampolės sporto centro duris ir prisėdo prie šachmatų lentos. Greitai atsiskleidęs potencialas lėmė, kad ilgainiui treneris su mokiniu vis dažniau kaip lygus su lygiu pasigalynėdavo, o galiausiai Paulius kreipdavosi į trenerį jau ne tik dėl klausimų, susijusių su šachmatais. „Jis – ne tik treneris, bet ir geras draugas“, – atvirauja Paulius.
„Per tiek laiko susidraugavome – jis ir pataria, ir pajuokauja. Iš pradžių aš buvau šmaikštesnis, jį apgaudavau, dabar jis mane apmulkina. Bet kai tokie draugiški santykiai, negaliu pykti“, – priduria Vilkaviškyje ir Marijampolės sporto centre „Sūduva“ dirbantis Rolandas.