Prie Seimo – trečias protesto vakaras: tūkstančiai žmonių ir įspėjimas valdžiai: „Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“

Protesto mitinge esantis 15min žurnalistas Ignas Jačauskas praneša, kad Į trečią protesto prie laužų vakarą Nepriklausomybės aikštėje kol kas susirinko kiek mažiau žmonių, nei per pastarąsias dvi dienas, bet protestuotojų yra bent 5 tūkstančiai.

Tradiciškai jau dega laužai, kai kurie susisupę į vėliavas su protesto simbolika, yra ir šmaikštesnių plakatų – „Miau – gal taip suprantamiau?“, „Žemaitaiti, Skardžiau, paleisk Nausėdą – gėdą pasilik sau“, „Be laisvo žodžio nebus valstybės“, „Karūna sunki, kai stuburo nėra“. Nuo scenos skriejant kritikai valdančiųjų atžvilgiu, susirinkusieji ploja ir švilpia, o kalbos nuo scenos baigiamos šūkiais „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Protesto mitingą veda aktoriai Marius Čižauskas ir Rasa Samuolytė.

J.Olekas kalbėjosi su protestuotojais: „Nebuvo lengvi pokalbiai“

Seimo pirmininkas Juozas Olekas savo paskyroje „Facebook“ pranešė išėjęs į aikštę ir dar prieš mitingą pasikalbėjęs su protestuotojais.

„Šiandien kalbėjausi su mitinguojančiais prie Seimo žmonėmis. Nebuvo lengvi pokalbiai. Tačiau nuomonių skirtumai ir jų pripažinimas yra demokratijos dalis.

Visą gyvenimą laikausi nuostatos, kad oponuojančios pusės privalo kalbėtis, net jeigu tai yra labai sunku. Taip pat žinau, kad etikečių klijavimas ir užsidarymas savo burbuluose – aklavietė.

Turime palaikyti dialogą, net kai nuomonės skiriasi, nes tai brandos ir stiprybės ženklas. Tik girdėdami vieni kitus galime rasti sprendimus, kurie jungia, o ne skaldo“, – rašo J.Olekas.

„Nuodėgulis 2029“

Proteste yra nemažai jaunimo, kurie išnaudoja kuriozinį Seimo kol kas patvirtintą siūlymą, jog dėl LRT vadovo turėtų spręsti Agnės Širinskienės katinas. Pavyzdžiui, plakatai "Nuodėgulis 2029“ – būtent tada vyks prezidento rinkimai, o dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda iš protestuotojų taip pat sulaukia kritikos.

Ieva Narkutė kreipėsi į prezidentą: jus stebi istorija

Atlikėja ir dainų autorė Ieva Narkutė sakė, kad kreipiasi į prezidentą, primindama jam, kad jį stebi ne tik žurnalistai, visuomenė, bet ir istorija. Ta proga ji „pacitavo“, ką ateityje apie Gitaną Nausėdą rašys istorijos vadovėliai.

„Gitanas Nausėda – penktasis Lietuvos prezidentas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Mėgo kas rytą klausti žiūrėdamas į veidrodį: veidrodėli veidrodėlį, kas pasaulyje aukščiausias ir gražiausias, ir fainiausias? O veidrodėlyje dirbančios botų fermos jam atsakydavo – tu, Gitanai, pats aukščiausias ir gražiausias ir fainiausias, jėėė.

Kitas punktas: Gitanas Nausėda flirtavo su antivalstybinėmis jėgomis, peržengė ribą ne vieną ir ne kartą, supainiojo viešąjį interesą su botų fermomis iš rytų. Vakarais piktai grūmodavo pirštu ir liepdavo visiems eiti dirbti, o rytais pasirašydavo po viskuo, ką jam pakišdavo. Trumpai tariant, melavo“, – tariamos ateities istorijos ištraukas skaitė I.Narkutė.

Ji taip pat priminė ir tai, kad prezidentas tylėjo matydamas minias protestuotojų po langais: „Toks buvo penktasis Lietuvos prezidentas, geriau žinomas kaip prezidentas, kuris neveikė.“

I.Narkutė pabrėžė, kad jai buvo net smagiau, kol prezidentas tylėjo, nei kai ketvirtadienį prabilo.

Savo dainoje ji irgi pašiepė prezidentą, dainuodama „Kas nors Gitanui stuburą grąžinkit“.

G.Arlickaitė įgėlė ir prezidentui: su kuo sutapsi, tuo ir pats patapsi

Gražina Arlickaitė, „Scanoramos“ direktorė, savo kalbą pradėjo primindama dar Nepriklausomybės priešaušryje Andriaus Mamontovo sukurtą dainą „Laužo šviesa“, kur skamba žodžiai „net visagalė naktis jos užpustyti neišdrįs“.

Ji pasidžiaugė, kad turime jau 35 laisvus metus, dabar esame europiečiai tarp europiečiai.

„Ir būtent virsmo laikais, ne kas kitas, o kultūra ir žiniasklaida padėjo stotis ant demokratijos kojų, nes būtent ji kovojo ir gynė demokratines vertybes, žmogiškąsias vertybes – orumą, sąžinę, padorumą, pagaliau žmogiškumą“, – kalbėjo G.Arlickaitė.

Ji stebėjosi, kad jau užaugo Nepriklausomybės laikais gimusi karta, tad kur esą buvo suklysta, kad vėl tenka stovėti prie laužų ir turėti tą pačią viltį bei kartoti „šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Socialdemokratams ir prezidentui G.Arlickaitė pritaikė liaudies patarlę „su kuo sutapsi, tuo ir pats patapsi“, esą jie šios išminties neišgirdo.

„Būtent ši išmintis leidžia žmogui teisingai pasirinkti. Ir ji paaiškina, kodėl čia renkasi kultūros žmonės, žurnalistai, tiesiog padorūs žmonės. Todėl, kad mums šiuo metu labai svarbu, kad sugrįžtų demokratinės vertybės“, – teigė G.Arlickaitė.

Gydytojas iš Joniškio Martynas Gedminas išėjęs į sceną neslėpė, kad labai ypatingas jausmas yra būti prieš tiek žmonių.

„Yra gražu iš vienos pusės pamatyti tiek žmonių, tiek daug degančių akių ir širdžių, tiek žmonių, kurie turi viltį, svajonę, ambiciją, bet kai reikia susijungia dėl tikslo, kuris yra svarbesnis už juos pačius.

Man labai pasisekė, kai aš atėjau į šį pasaulį, kiti žmonės rinkosi šioje aikštėje ir gynė laisvę. Man Lietuva visada buvo idėja, niekada negalvojau, kad ir man reikės ginti.

Nuo ko mums reikia ginti, jeigu išorės priešas dar neatėjo? Mano galvoje tokia paralelė susidėjo: medicinoje yra toks terminas – alkoholinė fuga, tai yra situacija, kai alkoholio pavartojęs žmogus praranda dėmesį, sąmoningumą, atmintį, jis tampa nekontroliuojamas, nenuspėjamas, kelia grėsmę sau ir kitiems, atrodo kaip beprotis.

Tai man atrodo, kad labai panaši situacija dabar susidarė Seimo rūmuose, kai valdžiai nepasiruošę ir jai netinkami žmonės paragavo jos ir prarado sveiką protą“, – kalbėjo Joniškio gydytojas.

Daiva Žeimytė-Bilienė kreipėsį į Gitaną Nausėdą: „Jūs ne kažkoks, jūs esate joks“

Nuo scenos aidėjo nemažai kritikos prezidentui Gitanui Nausėdai.

Žurnalistė ir visuomenininkė Daiva Žeimytė-Bilienė, paapgailestavusi, kad tikriausiai jau niekada daugiau nebus pakviesta į Prezidentūrą ir daugiau niekada nebegaus G.Nausėdos interviu, kreipėsi į jį tiesiogiai.

„Prezidente, jūs ne kažkoks, jūs esate joks. Jūs mums sakot, kad mes siūbuojam. Pasinaudosiu Haroldo Mackevičiaus citata – išlipkit iš laivo ir nesiūbuosim“, – sakė ji.