Prie Seimo – tūkstantinė minia: finalinis protesto mitingas siunčia žinią valdžiai

Kultūros bendruomenės organizuojamas mitingas kelia pagrindinį klausimą – „Kokios valstybės mes norime?“. Tiesa, mitingo metu kalbės ne tik kultūros bendruomenės, bet ir įvairių kitų sričių atstovai: nuo medikų ir sportininkų iki aplinkosaugininkų ir ūkininkų.

Mitingo eisena prasidėjo iš Katedros aikštės – buvo keliaujama Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės šalia Seimo pakeliui stabtelint prie Vyriausybės rūmų.

Mitinge dalyvaujanti dramaturgė, rašytoja Birutė Kapustinskaitė sakė, kad svarbu išreikšti savo poziciją, jog šalį valdantys žmonės nebūtų susiję su naratyvais, kurie gali pakenkti mūsų laisvei. Režisierius Tomas Smulskis sakė, kad labai gražu, jog šis judėjimas išjudino žmones, nes labai svarbu parodyti valdžiai – net jei jie yra išrinkti, visgi jie nėra visagaliai. „Norime valstybės, kur žmonės, dirbdami valstybės institucijose, pirmiausia galvotų apie valstybę, o ne apie kažkokius kitus dalykus“, – sakė jis. Aktorė Aldona Vilutytė sakė, kad labai svarbu turėti teisę išreikšti savo nuomonę, o baisiausia yra bijoti: „Už demokratiją reikia kovoti, demokratija yra procesas, jis yra pakankamai sudėtingas, ją reikia saugoti ir prižiūrėti tuos, kas yra valdžioje“.

J.Sasnauskas: atsiranda vilties 13:41 Į mitingą atėjęs kunigas Julius Sasnauskas sako, kad labai gera būti šioje minioje. „Iš karto prisimenu mitingą prie A.Mickevičiaus paminklo. Žinoma, kitos aplinkybės, bet bendra tai, kad žmonės sukyla, nebenori gyventi taip, kaip anksčiau. Labai džiugu matyti daug jaunų žmonių, ir tikiu, kad jie įgyvendins kitokią politiką Lietuvoje. Man irgi nusibodo veidmainystė politikų, savanaudiškumas, norėtųsi nors kartais išgirsti grynos, gražios politikos. Nusibodo visi tie „šiandien dienai“, „šiandien dienai“ – kalbėti 10 minučių ir nieko nepasakyti. Nes neturi ko pasakyti. Liūdna situacija, bet kai pabūni tokioje minioje, vilties atsiranda daugiau“.

BNS skaičiavimu ir policijos pareigūnų duomenimis, į mitingą susirinko daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Su sostinės savivaldybe suderintas leidimas renginiui iki 10 tūkst. žmonių.

Į mitingą atėjęs skulptorius, rašytojas Mykolas Sauka sakė, kad jis ir jo bendraminčiai čia yra tam, kad parodytų, jog „mes esame vieningi ir esame jėga“. Jis teigia, kad Kultūros ministerija nebuvo atiduota „Nemuno aušrai“, tačiau tai, anot jo, tik viena iš problemų – problema yra kur kas didesnė. M.Saukos nuomone, politikų, kuriuos galima būtų pavadinti valstybės išdavikais, neturėtų būti koalicijoje: „Jų neturėtų būti valdžioje, kitaip greitai tapsime Vengrija“. Į klausimą, kokios valstybės jis nori, jis atsakė, kad norėtų kultūringos šalies, kur chamizmas nėra vertybė, kur gerbiamas švietimas ir kur mes galėtume susitarti, kiek lėšų skirti gynybai: „Ir paskutinėje vietoje yra trinkelės“. Aktorius Dainius Gavenonis sakė, kad nori tokios valstybės, kurioje nebūtų jaučiama grėsmė valstybingumui, o politikai vykdytų savo duotus pažadus. „Labai greitai, netikėtai ir palaipsniui nenormalumas tampa norma – būtent tai yra baisiausia“, – kalbėjo D.Gavenonis.

Andrius Tapinas: prezidentas turėtų būti čia – su žmonėmis

Mitinge dalyvaujantis visuomenininkas Andrius Tapinas džiaugėsi, kad yra žmonių, kurie rengia tokias akcijas, o jis pats čia gali būti vien kaip dalyvis ir savo balsu prisidėti prie šios dienos. „Akivaizdu, kad tokių mitingų reikia vis daugiau ir daugiau. Tuo tarpu valdžia bando apsimesti, kad nieko nevyksta.

Prezidentas taip pat šiandien pareiškė, kad problemas reikia spręsti ne gatvėje. Nors, mano nuomone, prezidentas turėtų būti čia – su žmonėmis ir palaikyti kultūros judėjimą, o ne šnekėtų tokias nesąmones“, – kalbėjo A.Tapinas. Jis teigė besitikintis, kad šis judėjimas plėsis iš Vilniaus į regionus, nes būtent regionuose darbai, renginiai yra svarbiausi darbai kitiems metams.

Paklaustas, gal ir pats ketina prisidėti prie darbų regionuose, A.Tapinas teigė, kad yra pradėjęs atskirą projektą, kurio metu važinėja su skirtingais politikais po regionus – kitąmet planuoja net 28 tokias išvykas ir susitikimus, kurie bus filmuojami ir rodomi. Tiesa, jis pabrėžė, kad tarp šių politikų nėra ir nebus „Nemuno aušros“ atstovų. „Kultūrininkai jau turi nemažą įdirbi, tačiau svarbiausia yra nepavargti ir tai daryti nuolatos ir nuolatos. Juk valdžia kaip tik ir tikisi, kad mes pavargsime ir nieko nebedarysime. Tačiau akivaizdu, kad taip nebus“, – teigė A.Tapinas.

Karolis Kaupinis: tikėkimės, daugiau niekada nepasikartos 1940-ieji
Režisierius, vienas iš Kultūros bendruomenės asamblėjos iniciatyvinės grupės narių Karolis Kaupinis sako, kad krizinėje situacijoje Valstybės piliečiai susitelkę kartu gali daug nuveikti. „Lietuvos grožis yra jos mažumas ir piliečių sutelktumas. Todėl tikimės, kad šiandien visi į mitingą susirinkę piliečiai kalbėdami nubrėš gaires mūsų Valstybei penkiasdešimčiai metų į priekį. O politikams beliks tik sutarti, kad tų gairių laikomasi, mes pagal jas gyvensime ir, tikėkimės, daugiau niekada nepasikartos 1940-ieji“, – teigė K.Kaupinis. Pasak jo, šiandien mitinge pasisakys daugiau nei keturios dešimtys žmonių iš įvairių valstybės sektorių, žmonių, kurie ir kuria mūsų Valstybę – kultūros darbuotojai, mokytojai, gydytojai, sportininkai, ūkininkai. „Tai nebus tik mūsų – kultūrininkų balsas, o gerokai platesnio visuomenės lauko įžvalgos ir idėjos apie mūsų Valstybę ir jos ateitį. Todėl tai ir yra pilietinė iniciatyva, apjungianti įvairias grupes ir bendruomenes“, – sakė jis.

Dalyvauja apie 3000 žmonių

Eitynėse dalyvauja apie 3 tūkst. žmonių. Jie neša kultūros protesto ženklus, Lietuvos vėliavas, plakatus „Gana tyčiotis iš Lietuvos“, „Už kiek pardavei Lietuvą?“, „Pasigarsink kultūrą!“, „Man rūpi Lietuva“, muša būgnus, groja kitais instrumentais.

Kas vyko iki šiol?

Kultūros bendruomenė susivienijo tuomet, kai buvo paskelbta, kad Kultūros ministerija atiduota partijai „Nemuno aušra“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ Kultūros ministerijoje pasirašė apie 82 tūkst. žmonių.

Prezidentūroje pasirodžius tuomečiam kandidatui į kultūros ministrus Ignotui Adomavičiui, kilo dar didesnis pasipiktinimas – galiausiai įvyko protestas prie prezidentūros, raginantis šalies vadovą neskirti I.Adomavičiaus kultūros ministru. Pažymėta, kad I.Adomavičius neturi nei patirties, nei kompetencijų kultūros srityje. Prezidentas, paskyręs „Nemuno aušros“ kandidatą, sulaukė didžiulio pasipiktinimo: jo globos atsisakė kultūros renginiai, viešai buvo skanduojama „Gėda, Nausėda“.

Praėjus vos savaitei po I.Adomavičiaus paskyrimo kultūros ministru, jam teko atsistatydinti dėl abejotinų pažiūrų Rusijos atžvilgiu.

Tiesa, kultūros bendruomenė nenustojo priešintis „Nemuno aušros“ buvimui Kultūros ministerijoje: surengtas ir spalio 5-osios protestas visoje Lietuvoje – vyko įvairūs renginiai, kino festivalis, išsibarstęs po visą šalį. Pagrindiniu akcentu tapo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ – bendruomenė skatino kartu išklausyti šio kūrinio kaip simbolio protesto ženklo.

Socialdemokratai galiausiai perėmė ministeriją į savo rankas. Daugiau nei mėnesį ministerijai laikinai vadovavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, o galimo kultūros ministro pavardė buvo neskelbiama. Socialdemokrai galiausiai nusprendė surasti ne ministrą, o tris viceministrus. Šis žingsnis dar kartą papiktino kultūros bendruomenę, nes viceministrai – politinio pasitikėjimo komanda. Daug klausimų dėl ryšių su ritmologijos praktikomis ir Baltarusija sukėlė vienas iš viceministrų – Aleksandras Brokas. Jis galiausiai atsistatydino vos po kelių dienų ministerijoje. Lapkričio pradžioje, daugiau nei po mėnesio be kultūros ministro, į šią poziciją paskirta Vaida Aleknavičienė.

Spalio pabaigoje kultūros bendruomenė paskelbė ir protesto mėnesį – jo metu įvairias akcijas rengė studentai: nuo peticiją pasirašiusiųjų vardų skaitymo iki dainuojančio protesto. Akcijos vyko prie Vyriausybės rūmų. Buvo nuolat organizuojamos ir kultūros asamblėjos: tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek įvairiuose šalies kampeliuose. Asamblėjos skirtos diskutuoti ir koordinuoti kultūros bendruomenės renginius. Viena iš asamblėjų buvo ir tarpsektorinė – joje pasisakė ir kitų sričių atstovai.

Protesto mėnesį vainikuojantis renginys – lapkričio 21-osios mitingas.

„Antidemokratiškas, antisemitinis, antieuropietiškas, prorusiškas politinis darinys „Nemuno aušra“ ir jo lyderis Remigijus Žemaitaitis vykdo paralelinę Lietuvos užsienio politiką, kelia grėsmę valstybės saugumui ir reputacijai. Atviras, įžūlus, pasikartojantis socialdemokratų melas tapo neatsiejama partijos dalimi. Asmeninę naudą partijos lyderiai kelia aukščiau valstybės interesų“, – teigiama Kultūros asamblėjos pranešime.

Mitingo organizatoriai teigia abejojantys valdančiųjų pajėgumu apginti ne tik Kultūros ministeriją, bet ir kitas svarbias institucijas bei demokratinius procesus.

„Prezidentas nebeturi jokios įtakos ir galios paveikti Lietuvos politinį lauką. Prezidentūra negina ir negins puolamų valstybės institucijų. Valdančiųjų nekompetencija ir neatsakingi sprendimai kelia pavojų šalies stabilumui ir saugumui“, – skelbia organizatoriai.

Vaida Aleknavičienė: laikotarpis buvo įtempas

Kultūros ministrė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė žurnalistams sakė nueisianti susitikti ir pakalbėti su mitingo dalyviais. Ji BNS sakė besitikinti, kad mitingas simbolizuos „naują pradžią“.

„Laikotarpis buvo įtemptas, iš tikrųjų žmonės jautėsi nežinomybėje, ypač kultūros sektorius, jie turi įvairių baimių. Tai mūsų tikslas bus juos nuraminti, padiskutuoti ir sutarti, kad kultūros vėliavą turime nešti garbingai ir pradėti tiesiog orientuotis į darbines veiklas, organizuoti darbus ir įrodyti savo darbais“, – BNS mitingo išvakarėse kalbėjo kultūros ministrė.

„Tai vertinčiau kaip naują pradžią, nuo kurios mes turim atsispirti ir judėti tolyn“, – pabrėžė ji.

Premjerė Inga Ruginienė apgailestavo negalėsianti dalyvauti renginyje, nes lankysis Kaune.