Prieš finalą išplito skaudžiai atviras įrašas apie „Katarsį“: „Tarsi jiems reikėtų jūsų leidimo...“
Visą eurovizinę savaitę netyla kalbos apie Lietuvos pasirinkimą, grupę „Katarsį“. Plačiai aptarinėjama ne tik jų daina, bet ir stilius ir net ketveriukės asmenybės. Menininkas, muzikos tekstų autorius ir sertifikuotas koučeris Dovydas Saparis pastebėjo, kad įvairios neigiamos žmonių reakcijos tarsi nukelia į viduramžius, tačiau vietoj šakių, nepasitenkinimas liejamas „purvinais komentarais“.
Socialiniame tinkle „Facebook“ sparčiai plinta D.Sapario įrašas, kuriame jis apžvelgė tulžį dėl Lietuvos atstovų „Eurovizijoje“ liejančių tautiečių elgesį.
„KATARSIS
Tarsi jiems reikėtų jūsų leidimo jausti…
Ši savaitė parodė daugiau nei muzikos skonį – ji parodė, kas mes esam kaip visuomenė.
Šie talentingi žmonės, užlipę ant scenos, neišėjo „patikti visiems“.
Jie išėjo BŪTI.
Jie išėjo atvirai pasakyti, KĄ JAUČIA.
Bet kai tik kas nors išeina iš kai kurių lietuvių suvokimo rėmų, dauguma jų iškart pasiruošę pjauti.
Vos tik mūsų šalyje atsiranda kažkas nepatogaus, nepažinaus – tuoj puola su fakelais.
Kaip viduramžiais. Tik dabar, vietoj šakių – purvini komentarai.
Vietoj laužų – savų talentų nuteisimas skaudžiais klaviatūros smūgiais.
Kiek pykčio ir šūdo išlindo iš daugelio lietuvių burnų.
Tarsi bijotų, kad jauni žmonės gali būti drąsūs, kitokie, gilūs, tikri.
Tarsi jiems REIKĖTŲ JŪSŲ LEIDIMO JAUSTI.
Blogiausia – ne tai, kad kažkam nepatiko.
Ši daina ir situacija apskritai nėra apie „patinka / nepatinka“.
Blogiausia – kaip kai kurie, dvigubai vyresni už juos, su panieka reagavo į TIKRĄ jausmą.
Tarsi tai, kas giliau nei „gražu – negražu“, jiems yra grėsmė.
Kai atėję jautrūs „vaikai“ išdrįso parodyti, ką tikrai jaučia…
O kiti, NEŽINODAMI, KAS YRA JAUSMAS ir neturėdami jokios empatijos,
Bando užklijuoti jiems burnas…
Buvo, kas sakė, kad „Katarsis“ scenoje atrodė kaip elektrikų brigada.
O aš mačiau žmones, tarsi žengiančius per liepsnojančią Baltijos jūrą basomis.
Jų akyse mačiau lietuviškos vasaros liūtį – ne dirbtinę.
Bet tikrą, kurios neįmanoma būtų suvaidinti.
Ši daina – ne apie nupudruotus fasadus ir ne apie blizgančius gelikus.
Ji – apie griūvančius vidinius namus.
Apie skausmą, kuris per akis randa kelią pas kitą.
Apie tuos, kurie verkia sapnuose, nes dieną jau nebegali.
Apie VILTĮ išlipti iš tamsos.
Apie tai, kas lieka, kai šviesa užgęsta.
Šita karta nekalba patogiai.
Jie išrašo savo randus garsais.
Ne džiugesiu ir feikinėm (netikromis, – aut.past.) šypsenom įtinka – jie išgyventu skausmu atveria.
Ir būtent todėl tiek daug žmonių, praėjusių depresijos slenksčius, jų dainoje atrado šviesą.
Nes kai viduje ir gyvenime viskas griūva, nebereikia jokių fejerverkų.
Reikia kažko, kas pasakytų: „AŠ IRGI TEN BUVAU“.
+26
Bet ne – užuot išklausę, mes teisiam.
Tarsi kitų skausmas būtų tik dar viena dekoracija kai kurių komentatorių gyvenimui…
Kuriame nieko daugiau nėra – tik dekoracijos.
Tarsi menas turėtų tik linksminti.
Tarsi tik su lakuotom „lakierkom“ ir tik nuogais papukais verta lipti į sceną.
Kaip greitai tampame kritikais ir purvo ganytojais.
Kaip sunkiai priimam tai, kas netelpa į pažįstamą rėmą.
Kaip greitai smerkiam tuos, kurie kalba kita kalba – savo sielos kalba.
Ne visiems turi patikti muzika ar žanras.
Bet, kritikuojantys tėveliai, atsiminkit:
Kai vaikai jaučia, kad atstumiat jų drąsą būti savimi – JIE IŠMOKSTA TYLĖTI.
Ir kiek daug nieko nebejaučiančių lietuvių vis dar moko jaunus žmones bijoti BŪTI SAVIMI.
Bet šių metų Lietuvos atstovams jūsų purvas – jau nebeįdomus.
„Katarsis“ padarė tai, ko daug kas neišdrįsta per visą savo gyvenimą:
Jie atėjo tokie, kokie yra. Ne pataikauti. Ne įtikti. O atverti jausmą.
Jie atėjo nuogom sielom – ir buvo išgirsti.
Jie NEBIJOJO. Išdrįso. Ir jiems pavyko.
Už tai jiems – didelis AČIŪ“, – rašė D.Saparis.
Šiai dainų tekstų autoriaus nuomonei pritarė ir kiti „Facebook“ vartotojai, kurie komentaruose reiškė palaikymą „Katarsiui“.
„Man ši daina – kaip grynas oro gurkšnis visoje pompastikoje. Visada buvau už tokią muziką, ir kad ir dauguma nusivylę jais – aš esu 100 proc. už juos, už jų emociją! Šaunuoliai „Katarsis“!“ – rašė viena moteris.
„Ši daina man – tarsi susitikimas su savo šešėliu. Ne bauginančiu, o stipriu. Tyliai kalbančiu, bet nepaneigiamu. „Tavo akys“ ne žiūri – jos mato. Ne groja – jos kalba. Katarsis čia ne kaip efektas, o kaip būtis – atvirai, be kaukių. Ačiū jiems už drąsą jausti ir nesigėdyti skausmo. Už tai, kad priminė – šviesa gimsta ten, kur mes išdrįstam būti tikri net tamsoje“, – pritarė kita.
„Blogiausia ne tai, kad patiko ar nepatiko. Blogiausia, kad ir viena ir kita pusė tempia antklodę į savo pusę. Lygiai taip pat tie, kuriems patiko, skalambino komentarus „kur tie heiteriai dabar“. Įsivaizduokite, jei būtų nepatekę į finalą? Čia ne futbolas „aš už Real, aš už Barcą“. Man irgi nepatiko, bet tai nekliudo man palaikyti juos, nes jie atstovauja mūsų šalį. Jie mūsų šalies atstovai, todėl ir nusipelno palaikymo tokiame konkurse. Ir džiugu už juos drąsius, nepatyrusius tokio dydžio scenoje, bet drąsiai einančius pirmyn be baimės“, – nuomonę reiškė „Facebook“ vartotojas.
