Prieš „Jono ir Gretos“ premjerą Dalia Ibelhauptaitė parodė užkulisius

Generalinę repeticiją salėje stebi ir operos meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė. Tiesa, jaudulio jos veide beveik nematyti. Yra tik šypsena, kuri nebyliai išduoda, kad kelis mėnesius brandintas kūrinys jau greit išvys dienos šviesą ir bus pristatytas žiūrovams.

„Labai smagu, kai tavo „vaikai“, kuriais tu rūpinaisi, užauga ir padaro kokį gerą darbą. Didžiuojuosi  režisieriumi Gediminu Šeduikiu ir dirigentu Ričardu Šumila. Aš net juokauju, kad mes su maestro Gintaru Rinkevičiumi esame geriausi vadovai, nes repeticijose nesilankėme tris savaites ir likome patenkinti rezultatu“, – sakė D.Ibelhauptaitė.

Pasak jos, labai svarbu jaunam žmogui duoti laisvę, jo neužgožti ir leisti savarankiškai, nevaržomai pastatyti kūrinį. D.Ibehauptaitė įsitikinusi – į Lietuvos meno pasaulį ateinu du talentai. Nepaisant to, ją liūdina jaunų kūrėjų nuvertinimas. „Žymiems žmonėms lengviau gauti finansavimą, o jauniems, net jeigu ir gabūs, įrodyti tai kitiems labai sunku. Kartais šiek tiek liūdna, kad populiarumą lengviausiai užsitarnauja ne tie, kurie jo būna verti“, – portalui Žmonės.lt sakė žinoma režisierė.

D.Ibelhauptaitė drauge su „Bohemiečiais“ visuomet stengėsi užauginti talentus Lietuvoje, o vėliau juos ir jų veiklą populiarinti visame pasaulyje. „Kalbu apie tai, kad šiandien Vienos gatvėse kabo didžiuliai Asmik Grigorian pasirodymus reklamuojantys plakatai, Kostui Smoriginui ploja Kardifas ir Paryžius, Edgaras Montvydas atakuoja Ženevą, Laimonas Pautienius dainuoja Diusendorfe, Lauryna Bendžiūnaitė – Štutgarte. Man tai – fantastiškas jausmas. Suprantu, kad visa, ką aš darau – turi labai didelę prasmę“, – džiaugėsi pašnekovė.

„Jonas ir Greta“ – klasikinę kultūrą atspindintis kūrinys. Jame skamba jaunam žmogui parašyta „vagnerinio“ tipo muzika. Apsilankymą operoje D.Ibelhauptaitė vadina „edukacine misija“. Pasak jos, kiekvienas tėvas turėtų suteikti progą savo paaugliui vaikui pamatyti šį muzikinį spektaklį. „Tai nebus naftalinu dvelkianti istorija. Mes stengėmės sukurti spektaklį paauglių vizualine kalba. Pažadu, kad vaikui čia patiks. O kai jam patiks, jis norės grįžti dar kartą“, – įsitikinusi menininkė.

D.Ibelhauptaitė apgailestavo, kad Lietuvoje – itin mažai klasikinės kultūros renginių jaunimui. O jų augančiai besiformuojančiai asmenybei labai reikia. Spektaklyje, į kurį labiausiai kviečiami 15–52 metų amžiaus jaunuoliai, nagrinėjami paaugliui aktualūs klausimai: kaip elgtis likus vienam, kaip išgyventi, kaip prisitaikyti, kaip priimti sprendimus. Čia skamba ir klasikinė, tačiau sušiuolaikinta muzika.

Nors Jono ir Gretos istorija paremta visiems puikiai žinoma Brolių Grimų pasaka „Jonukas ir Gretutė“, čia gausu šiuolaikiškų elementų. Pavyzdžiui, vietoje pasakoje minimos raganos čia veikia vampyras, kurį vaidina tenoras Rafailas Karpis. D.Ibelhauptaitei scena su juo – pati įsimintiniausia. „Ragana – senovinis personažas. Jei paklausite jaunų žmonių, kas jiems patinka, jie veikiausiai atsakytų, kad tai – vampyrai, zombiai ir monstrai. Šiuolaikinė ragana yra vampyras“, – sakė ji.

Spektaklyje bus galima išvysti neįprastą kraujo siurbimo laboratoriją, kurioje vietoje kraujo mėginių buteliukuose galima rasti žmonių emocijas. „Pasaulyje yra labai daug juodų, tamsių dalykų, tarp žmonių nuolat vyksta labai didelis vienas kito „ėdimo“ procesas. Jaunam žmogui labai svarbu atsilaikyti, išmokti nepasiduoti kitų įtakai ir provokacijoms, žalingiems įpročiams. Tuomet, kai išmokstama atsispirti pagundoms, tuomet prasideda branda“, – sakė ji patikinusi, kad panašių metaforų spektaklyje – gausu.

Operos kūrėjai stengiasi įtraukti jaunimą į klasikinę kultūrą nuo pat paauglystės. Nes jei penkiolikmečiai nevaikščios į spektaklius, operas, klasikinės muzikos koncertus, tai ir vėliau to nedarys, nebent švęsdami 40-ąjį gimtadienį. Ir tai padarys tik todėl, kad juos nueiti „pasikultūrinti“ bus privertusi žmona ar įmonės vadovas. „Jei taip atsitiks, mes užauginsime mangutus, kurie neturės nei emocijų, nei meninio išsilavinimo. Popkultūra, klubai, koncertai ir vakarėliai nėra blogai, tačiau nereikia perlenkti lazdos. Tik balansą išlaikančios asmenybės užauga išmintingos“, – sako D.Ibelhauptaitė.

Tačiau, pasak jos, norint užmegzti dialogą su jaunimu, už viską svarbiau įtraukti į jį kuo daugiau jaunų žmonių. „Džiaugiuosi, kad operoje vaidina tiek daug jaunų solistų. Juk su jaunu žiūrovu reikia kalbėti jo kalba. Jeigu jie vienas kitą pamėgs, jie kartu užaugs. Labai svarbu turėti savo kartos herojus“, – sako ji.