Prieš kameras improvizacijų neišvengę „keistuoliai“: „Jeigu ir susitinkam, atrodo, kad nebuvom išsiskyrę“

„Žmonės mus labai mylėjo, jautėme tą geranoriškumą. Mes jautėme, kad esame reikalingi“, – M1 PLIUS tinklalaidės „Muzika, kurią jauti“ dalyje pasakojo Keistuolių teatro įkūrėjai, sielos Andrius Kaniava ir Aidas Giniotis.

Naujausio epizodo svečiais tapę „keistuoliai“ filmavimo metu ne tik pasakojo apie „tada ir dabar“, apie pažintį, apie teatro pradžią, kaip atsirado meilė muzikai......, bet ir grojo, dainavo, improvizavo. Taip pat – sulaukė netikėtai iš už užuolaidų išėjusio žmogaus-siurprizo.

„Aš įstojau į Šiaulius, toks niekam nežinomas vaikinukas, o čia Andrius Kaniava – pavardė jau kažką reiškė. Garsiojo Kaniavos sūnus. Man jis atrodė labai užtikrintas, balsas toks pastatytas... Žiūrėjau į jį – mistinis vilnietis“, – pažintį prisimena A.Giniotis.

„O aš prisimenu, kaip mes parodėme etiudą pagal Anderseno pasaką. Sėdėjau su gitaryte, o Aidas priėjo ir sako: „Tau patinka pasakos? Man irgi. Gal padarom ką nors drauge?“. Taip pasakos mus suvedė. Mes buvome kursiokai. Skirtumas tarp mūsų gimtadienių tik vienas mėnuo“, – šypsosi A.Kaniava.

Nebijoti būti atviram

Scenos legendos, atrodo, turi slaptą raktą į žmonių širdis. Keistuolių teatras nuo maždaug 1989-ųjų sėkmingai renka pilnas sales žiūrovų, rodo jau laiko patikrintus ir kuria naujus spektaklius.

„Galiu pasakyti, ką aš darau. Kai esi su kompanija – vienaip, kai esi vienas – vėl kitaip. Aš, pavyzdžiui, vienas nemėgstu būti. Aš nesu toks solistas, aš labiau esu pritariantysis vokalas, antro plano žmogus. Labiau antras. Aidas – puolėjas ir solistas. Man visą laiką reikia to partnerio. Kai būnu vienas, man ypač reikalingas žiūrovas. Aš su juo labai noriu kontaktuoti, kurti ryšį. Kai nejaučiu kontakto, nesuprantu, ką aš čia veikiu. Tada aš tiesiog prie jų „kabinėjuosi“ įvairiais būdais: dainuodamas dainą, klausdamas kažko, bandydamas įtraukti. Tai viena iš taisyklių –turi būti reikalingas jiems ir jie turi būti reikalingi tau. Antras dalykas – reikia nebijoti būti atviram. Mane vaikystėje žiauriai erzino tie estradiniai atlikėjai, kur kiekvieną dainą išeidavo atlikti su nauju kostiumu. Man tai atrodė kažkas klaikaus. Na, o trečia taisyklė, padedanti užkariauti žiūrovą – tai laimės dalykas. Atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Tai tas faktorius šalia talento ir darbo“, – „keistuolių“ sėkmės formulę vardina Andrius.

Ne vieną dešimtį metų besitęsianti jų tarpusavio draugystė taip pat svarbus sėkmės elementas. Tinklalaidės svečiai šypsosi, kai vedėja Ieva Cijūnėlytė paklausia, ar šie lankosi vienas kito koncertuose.

„Aš tai einu, jis – tai ne“, – juokiasi A.Giniotis.

„Aš ruošiuosi, ateisiu, pažadu!“, – sako A.Kaniava ir jiedu ima vardinti mėgstamiausius vienas kito kūrinius.

Aidas pamini kolegos dainas „Mano rytas“, „Fregatas“. Tada pasakoja apie iškeltas bures, netikėtumus bei pagiringus rytus.

„Man labiausiai patinka pagal Salomėjos Nėries žodžius – „Manęs dar nebuvo“. Ir dar labai patinka visa jo programa, kurią jis buvo sukūręs, spektaklis iš savo gyvenimo periodo dainų, kurių jis, beje, nebedainuoja dabar“, – prisiminė Andrius.

„Muzika, kurią jauti“ svečiai pasidalino ir svarbiais iš savo tėvų gautais patarimais. Ir, tuo pačiu, ką pasakytų dabar, sutikę save aštuoniolikametį.

„Tėvai liepė daugiau namie repetuoti prie veidrodžio. Sakydavo: „Tu gali būti geresnis, aš mačiau“. Ir tada stovi prieš veidrodį, repetuoji mimikas. Veidrodis, kuris sako tiesą – dabar tai retas atvejis pasaulyje“, – teigia A.Kaniava.

„Turiu vieną patarimą iš Kulikausko: „Nespręsk apie kitus pagal save, jie yra kitokie“. Jis toks paprastas, bet ir labai protingas“, – sako Aidas.

„Ar Andrius 18-kos didžiuotųsi manimi dabar? Sakytų: „Per lėtai varai! Galėjai labiau susiimt“. 18-os aš buvau toks nekuklus sau“, – šypsosi Andrius Kaniava.

„O aš – atvirkščiai. Galvočiau, visai neblogai pavariau. Gal net būčiau nepatikėjęs, kad man taip gerai susiklostys“, – teigia A.Giniotis.

Siurprizas iš už užuolaidų

Jųdviejų šilto ryšio nepastebėti neįmanoma. Tiek pokalbio metu, tiek ir improvizuojant dainas, šalia užgrojus gyvai muzikos grupei. O taip pat – ir patiems sėdus prie studijoje esančių muzikos instrumentų. Ir net pasipuošus ilgų plaukų perukais. Ir tuomet į studiją, netikėtai įėjus aktoriui, dar vienam „keistuoliui“ Daliui Skamarakui. Tą laidos dalį, chemiją tarp bičiulių ir jų trio improvizacijas tiesiog privalote pamatyti patys.

„Mes susitinkam laikas nuo laiko, susiskambinam, pasižiūrim, ypatingai, kai pasiilgstam vienas kito, pagrojam truputį, prisimenam, kokie kadaise šaunūs buvom... Ir tai padeda toliau gyventi“, – apie vis dar siejantį stiprų tarpusavio ryšį pasakoja A.Kaniava.

„Jeigu ir susitinkam, tai atrodo, kad nebuvom išsiskyrę. Taip tiesiai šviesiai pasakysiu. Nežinau, kaip jiems, bet man tai taip“, – priduria D.Skamarakas.

A.Giniotis neslepia – labai nustebo pamatęs iš už užuolaidų išnyrantį D.Skamaraką.

„Galvojau, nu tai va, žmogus pagrabui pasiruošęs, kostiumą tokį užsvilkęs, galvoju gal ankstoka dar, bet labai apsidžiaugiau, kai jis dainuoti pradėjo“, – šypsosi jis.

„Nes, atvirai kalbant, buvo įtarimų, kad seniai nebedainuoja ir jau nebelabai gali“, – juokiasi A.Kaniava.

Garsių vyrų trio gavo ir dar vieną užduotį – vietoje, ilgai negaištant, sugalvoti etiudą „Anykščių šilelio“ tema. O po to sulaukė provokuojančio klausimo – ar kuris nebuvo įsimylėjęs drauge nuo pat pradžių Keistuolių teatre vaidinusios Ilonos Balsytės?

„Aš negaliu pasakyti, kuris nebuvo... gal tas nebuvo ir anas nebuvo. Kuris buvo irgi negaliu pasakyti, nes tai visų pirma labai asmeniška, o visų antra aš nežinau. Bet simpatija tai aišku, kad buvo. Kaip kitaip“, – kukliai šypsodamasis atskleidė D.Skamarakas.

Siurprizų tinklalaidės svečiams buvo ir daugiau – iš ekrano prakalbo ir Darius Auželis, paskelbęs iššūkį Aidui ir Andriui padainuoti pasirinktas užsienio dainas angliškai. Ir tada užgrojo „The Beatles“ kūrinys „And I Love Her“ bei „Slade“ hitas „Everyday“, paskaninti „keistuolių“ balsais.

Visą „Muzika, kurią jauti“ epizodą galite pamatyti čia: