Prieš metus tapau vegetare: kaip tai pakeitė mano fizinę būklę

Sveika mityba / Shutterstock nuotr.
Sveika mityba / Shutterstock nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Savo istorija dalijasi K. Aleisha Fetters, sveikatos ir fitneso rašytoja bei sertifikuota atletinio pasirengimo trenerė.

Pastaruosius metus žmonės ne mažiau kaip 537 kartus manęs klausė, ar vegetarizmo ėmiausi dėl sveikatos.

„Oi, tikrai ne“, – visada atsakydavau. Iki praėjusių metų mano pravardė buvo „mėsėdė“. Kauliukus nupoliruodavau neraginama, beveik kiekviename valgyje būdavo mėsos, o šaldiklis būdavo pilnas vištienos krūtinėlės. Be to, kad mėsa man atrodydavo skani, maniau, kad ji būtina norint būti sveika. Maniau, kad mėsa yra gyvybiškai svarbi mano treniruotėms.

Tad kai užklupo, kaip vadinu, „visaėdžio kaltės jausmas“, ir nusprendžiau šaltakraujiškai atsisakyti mėsos, nerimavau, kaip tai paveiks mano sveikatą ir treniruotes. Ar prarasiu raumenų masės? Ar sumažės mano geležies kiekis kraujyje (ir energijos lygis)? Ar pavyks įveikti įprastas ilgas bėgimo distancijas?

Kalbant nuoširdžiai, niekada nemaniau, kad liksiu vegetarė. Kai išbraukiau mėsą iš savo raciono, niekam apie tai net nesakiau, nes maniau, jog „eksperimentas“ truks savaitę. Galbūt mėnesį.

Dabar jau praėjo metai, ir negaliu įsivaizduoti scenarijaus, pagal kurį vėl grįžčiau prie „mėsėdės“ įpročių. Tiesą pasakius, pasirinkusi vegetarizmą tapau žymiai greitesnė, stipresnė, sveikesnė bei įgavau geresnę formą nei tada, kai valgiau mėsą. Štai kodėl tai įvyko.

Pradėjau skaičiuoti baltymus ir nustojau skaičiuoti kalorijas

Vien nuo minties apie baltymų trūkumą krėtė šiurpas. Tad paieškojau informacijos apie vegetariškus baltymų šaltinius ir vartojimo poreikius.

Išsikėliau sau tikslą kiekvieno valgio metu suvartoti 25–35 gramus baltymų – toks kiekis, pasak 2015-aisiais žurnale „Applied Physiology, Nutrition and Metabolism“ publikuotos mokslinės apžvalgos, yra optimalus, norint palaikyti raumenų sveikatą. Pradėjau nebekreipti per daug dėmesio į kalorijas. Suvartoti reikiamą baltymų kiekį buvo mano pagrindinis tikslas.

Po kelių mėnesių man nebereikėjo skaičiuoti baltymų kiekio, galėjau tiesiog automatiškai pasirinkti maistą ir jo kiekį, kurių man reikėjo. Pavyzdžiui, kiaušinienė rytais – kiaušiniai, sūris, pienas, špinatai ir grybai.

Arba paprikos, įdarytos bolivine balanda, juodosiomis pupelėmis ir daržovėmis. Arba garpuodyje gaminti lęšiai. Arba skrudintas tofu su chimichurri prieskoniais. Taip pat pradėjau iš anksto ruošti ir šaldytuve laikyti baltyminius kokteilius tokiems atvejams, kai vienintelis nemėsiškas valgis būtų rafinuotieji angliavandeniai.

Bėgioti pasidarė lengviau, tačiau praradau susidomėjimą

Kai nusprendžiau atsisakyti mėsos, bėgiodavau 5 dienas per savaitę, o distancijos siekė iki 16 km ir daugiau. Tiksliai nežinau, kodėl tapusi vegetare sugebėdavau bėgti greičiau ilgesnį laiką (tikriausiai dėl to, kad valgiau daugiau daržovių nei bet kada anksčiau), tačiau ištvermė pradėjo vis mažiau mane dominti, o jėga – labiau.

Be bėgiojimo, taip pat per savaitę turėdavau 1–2 jėgos treniruotes. Suderinus padidintą vegetarišką baltymų vartojimą bei jėgos treniruotes, pradėjo augti raumenų masė. Norėjau daugiau.

Tapau daug stipresnė

Tikrieji pokyčiai prasidėjo, kai nusprendžiau mažiau energijos skirti bėgimui ir daugiau – sunkių daiktų kilnojimui. Nuolatos gerinau asmeninius įtūpstų su svarmenimis rekordus, jaučiausi nenugalima atlikdama mirties trauką, o neseniai atlikau pirmą savarankišką prisitraukimą.

Ir nors visiems šiems pasiekimams įtakos turi sunkios jėgos treniruotės, tačiau labiausiai už viską įtaką daro tai, ką dėdavau į savo kūną – ir ne tik baltymus.

Dalyvaudama Moterų fitneso viršūnių susitikime (Women‘s Fitness Summit), klausiau Chapel Hill Šiaurės Kalifornijos universiteto mankštos ir sporto mokslų docentės, mokslų daktarės Abbie Smith-Ryan pristatymo apie mitybą. Kalbėdama apie moteriškus mitybos poreikius, ji pabrėžė kreatino – natūralaus junginio, padedančio kūnui generuoti energiją intensyvių pratimų metu – svarbą. Ir žinote, apie ką niekada nebuvau pagalvojusi? Kreatinas randamas mėsoje.

Todėl į savo dienos mitybą įtraukiau papildus – kreatiną. Beje, pasak žurnale „Journal of Strength and Conditioning Research“ spausdintos 22 ankstensių tyrimų apžvalgos, papildant dienos racioną kreatinu, sportuojantysis gali padidinti savo jėgą net 45 procentais.

TAI PAT SKAITYKITE: Mitybos specialistė: dažniausios klaidos sportuojant ir savaitės mitybos planas

Įgavau daug daugiau energijos

Už savo vegetariškąjį energijos antplūdį esu dėkinga daugeliui faktorių: daržovėms, baltymams, svarmenų kilnojimui ir, taip, kreatinui. Be to, naujausias „American Journal of Psychiatry“ atliktas tyrimas parodė, kad kreatino papildas padvigubina selektyvinių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) efektyvumą depresija sergančioms moterims.

Turėdama papildomos energijos, pastebėjau, kad „turiu laiko“ daugiau pajudėti dienos metu. Stovėti prie rašomojo stalo, pasivaikščioti po rajoną. Na, ir, žinoma, eiti į sporto salę. Kuo daugiau energijos atsirasdavo, tuo daugiau jos įdėdavau į treniruotes ir tuo daugiau naudos treniruotės man atnešdavo.

Atsikračiau 11 kilogramų ir grįžau prie savo „sveiko svorio“

Įsispraudusi į kelnes, į kurias netilpau metų metus, užlipau ant svarstyklių ir supratau, kad „pamečiau“ nemažai svorio. Šiuo metu esu 12 kilogramų lengvesnė nei buvau tada, kai nusprendžiau atsisakyti mėsos. Už tai esu dėkinga daržovėmis grįstai mitybai ir treniruotėms, kurioms būtent mityba suteikė jėgų.

Ir nors norėtųsi atsikratyti dar šiek tiek riebalų ir užsiauginti raumenų masės (esu pamišusi dėl raumenų!), labai džiaugiuosi, kad pasiekiau išties sveiką kūno svorį ir sudėtį. O geriausia – visa tai pasiekiau be jokių dietų. Kaip ir sakiau, vegetare tapau ne dėl savo sveikatos. Tačiau tai nereiškia, kad tai nebuvo geriausia, kas galėjo nutikti mano sveikatai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vegetariškų maisto produktų deriniai, kuriuose gausu geležies