Prieš patyčias socialiniuose tinkluose sukilo medikai

Neseniai šiuolaikinės estetinės ir plastinės chirurgijos tinklo „Clinicus“ chirurgui Rokui Bagdonui pacientės pranešė pastebėjusios, kad įvairiuose pokalbių forumuose apie jį atsiliepiama tendencingai, iš neigiamos pusės. Negana to, kai kurios žinomo chirurgo pacientės net buvo atakuojamos asmeninėmis žinutėmis personos, juodinančios daktaro vardą.

Visuotinių patyčių laikais tai nenuostabu: su šmeižtu susiduria net ir tie gydytojai, kurių vardas, regis, visą gyvenimą buvo siejamas tik su stebuklu – jiems ištraukus pacientą iš sunkios ligos ar net išgelbėjus gyvybę.

Skleisti šmeižtą, pasėti nerimą, nepasitikėjimą, meluoti, tyčiotis, trolinti šiais laikais labai paprasta, nes kartu su technologijų pažanga atkeliavo ir juodosios technologijos. Galima sukurti fiktyvią asmens paskyrą, įkurti pokalbių forumus, paprasta tapti geriausiu ar net tobulu – bet kas gali nusipirkti reklamą, netgi jos sklaidą – interneto paieškoje, socialiniuose tinkluose visur gali būti rodomas pats pirmas. Bet tai nereiškia, kad specialistas ar paslauga gali būti pati geriausia. Todėl dabar ypač reikia vadovautis logika, sveiku protu, kad būtų galima atskirti, kur melas, o kur tiesa.

Chirurgas Rokas Bagdonas pabandė išsiaiškinti, kas ta jį šmeižianti persona.

„Pasigilinus kilo įtarimas, ar aš iš viso esu tą moterį operavęs. Juolab kad įvairiuose forumuose ta pati moteris apie savo grožio tobulinimo patirtį pateikia vis kitokią informaciją. Kai parašiau tai moteriai žinutę, atsakymo nesulaukiau. Tačiau visa esame užfiksavę ir kreipėmės į teisėsaugą.

Su kolegomis atkreipėme dėmesį, kad forumuose, kuriuose moterys dalijasi grožio tobulinimo patirtimi, formuojama tendencinga nuomonė, neatitinkanti tikrovės. Nereikėtų rimtai vertinti ir kitų moterų žarstomų „patarimų“, kokios formos, dydžio implantus dėtis – tuo negalima vadovautis, tokį sprendimą priima tik gydytojas, aptaręs situaciją kartu su paciente ir įvertinęs jos anatominius ypatumus, – sakė Rokas Bagdonas. – Pastaruoju metu masiškai atliekamos botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijos, tuo piktnaudžiauja nei tinkamo pasirengimo, nei reikiamų dokumentų neturinčios kosmetologės. Derėtų atminti, kad tai nelegalu ir draudžiama.

Mūsų klinikos pozicija – nesikišti į socialinėje erdvėje kunkuliuojančias diskusijas, tačiau norisi atkreipti potencialių pacientų dėmesį, kad ne viskas, kas išsakyta virtualioje erdvėje yra tiesa.

Aš – už kritiką. Man patinka garsaus verslininko, „Tesla“ kūrėjo Elono Musko metodas: sukūręs naują automobilio modelį, jis nuotraukas rodo draugams ir prašo išsakyti pastabas, krititikuoti, nes juk tai puikus būdas tobulėti. Tačiau kritika ir juodinimas – tai du skirtingi dalykai, o riba tarp jų yra plonytė“.

Kaip suprasti, kad virtualioje erdvėje pasklidusi informacija apie grožio procedūras, operacijas yra teisinga, kurio paciento komentaras yra vertas dėmesio?

Peržvelkite komentatoriaus profilį – kaip taisyklė tai būna dirbtinai sukurtas, su viena nuotrauka, be jokios informacijos ir istorijos. Profilis sukurtas tik tam, kad būtų galima atlikti nešvarų darbą. Įtarimą turėtų sukelti ir tai, kai peikiamas vienas daktaras ir liaupsinamas kitas, kai primygtinai – net asmenine žinute – raginama eiti pas vieną ar kitą specialistą.

Ką daryti pacientei, kuri nepatenkinta procedūros ar operacijos rezultatu?

Vienareikšmiškai – kreiptis į savo daktarą, o ne lieti nepasitenkinimą viešojoje erdvėje. Tai normali medikų praktika – sekti savo pacientų sveikatą, spręsti kilusias problemas ir komplikacijas, juk žmogaus organizmas toks unikalus – paprasta žaizdelė kiekvienam skirtingai gyja!

„Kartą man parodė buvusios pacientės skundą forume – neva jos pilvas po operacijos atrodo kaip po skrodimo. Pasirodo, pilvo šonuose liko odos raukšlelės, kurios lengvai pašalinamos per 15 minučių. Tai kodėl ji nesikreipia į mane, o skundžiasi viešai? Manau, tai išsilavinimo, vidinės inteligencijos klausimas“, – spėliojo chirurgas.

O kaip mediką rinktųsi jis pats?

Reikėtų gydytojo paklausti, ar jo pacientai turėjo komplikacijų, kaip jos buvo sprendžiamos. Visada reikia iš anksto numatyti, apsidrausti, kas būtų, jeigu...

„Visuomet pacientėms papasakoju, kokios gali būti vienos ar kitos operacijos komplikacijos, kokių pasitaikė mano praktikoje ir kaip aš tai sprendžiu. Komplikacijų neturi tas, kas neoperuoja, – ramiai pasakoja chirurgas. – O jei man ar artimam žmogui reikėtų operacijos, rinkčiausi patikimą kliniką, su istorija, įdirbiu, vardu, stipria komanda. Nė vienas medikas nenori pacientui blogo, nes jis yra davęs Hipokrato priesaiką, bet svarbiausia juk yra asmens moralė, reputacija, kurią profesionalai saugo. Tačiau iš esmės manęs nestebina neigiami komentarai, ypač po to, kai pasklido žinia, kad virtualiai buvo transliuojama savižudybė, tačiau nė vienas to nesustabdė, priešingai – žmonės mėgavosi procesu. Protu nesuvokiama...“

Šmeižtas – ne naujiena ir garsiam SV Plastinės chirurgijos centro įkūrėjui Sauliui Vikšraičiui.

Pasak jo, ilgus metus kaupto mediko įdirbio negali nuneigti neigiami komentarai internete, tačiau medikai – irgi žmonės, juos tai skaudina, be to, kenkia profesijos prestižui.

Chirurgas Saulius Vikšraitis puikiai suvokia apkalbų mechanizmą: „Žmogus juk ne pliauska – kiekvieno organizmas skirtingas. Jei draugės krūtinę vienokie ar kitokie implantai pagražino, tai nereiškia, kad tokie patys tiks ir kitai merginai ar moteriai. Ne kartą pas mane buvo atėjusios pacientės, kurios skundėsi viena ar kita smulkmena, kurią pats operavęs medikas ir galėjo greitai sutvarkyti. Nuoširdžiai: ne kartą esu pacientėms pasakęs, kad jos turi būti dėkingos savo chirurgui, nes mačiau tik puikiai atliktus darbus. Tai gerai, jei tokie skundai pasiekia medikus, o jei tos moterys tokią informaciją skleidžia viešai – kokia iš to nauda, taip tik patenkinamas noras išsilieti?“

Pasak jo, išeitis yra viena ir itin paprasta: jei tau kas nors netinka po procedūros ar operacijos, kreipiesi į savo gydytoją.

„Nė vienas chirurgas nėra suinteresuotas atlikti savo darbą blogai, nes, nepaisant žmogiškumo, jis labai rizikuoja savo profesija“, – teigė Saulius Vikšraitis.

Medikas juokiasi apie save girdėjęs neigiamų atsiliepimų, tarkim, – kad yra nebendraujantis chirurgas. Bet jis jau patyrė, kad tuo skundžiasi iš esmės viskuo nepatenkintos ar itin dėmesiui jautrios asmenybės, kurioms neužtenka tik tikslingos, su sveikata susijusios informacijos, o norėtų iš chirurgo ir psichologinės pagalbos. Tačiau dėl to reikia kreiptis į kitus specialistus, o ne į grožio chirurgą.

„Stebint pokalbių forumus, pacientų atsiliepimus bei rekomendacijas, justi liaudyje vadinamas „trolinimas“. Tai vienas iš būdų tikslingai nukreipti besiblaškantį pacientą. Tuo garbinga klinika neužsiima. Renkantis, į kokį mediką kreiptis, patarčiau ne tik skaityti „nuomones“ internete, o pasidairyti po chirurgo darbų nuotraukų galeriją“, – sakė medikas.

Saulius Vikšraitis yra patyręs ir spaudimą, kai jo administracijos prašoma suteikti nuolaidą už palankų atsiliepimą socialiniuose tinkluose. Nesunku nuspėti, koks gali būti ar net ir būna tas atsiliepimas, kai prašančioji pusė išgirsta atsakymą „ne“. Žodžiu, garsusis chirurgas laikosi ramiai, priėmęs elegantiškai atlaidžią poziciją.

Kokia padėtis Lietuvoje virtualaus šmeižto klausimu, atsakė advokatė Ieva Darandė.

„Kiek tenka pastebėti, šmeižto virtualioje aplinkoje vis daugėja, nes asmenys klaidingai mano, jog už šmeižtą virtualioje erdvėje jiems jokia atsakomybė negresia, nes neva jų tapatybės niekas nenustatys. Virtualioje aplinkoje asmenys, prisidengdami kitų vardais ar likdami anonimais, turi daugiau drąsos, todėl ir šmeižto atvejų pasitaiko vis daugiau. Tačiau kaip tobulėja šiuolaikinės technologijos, kurių pagalba asmenys šmeižia kitus, taip tobulėja ir galimybės tokius asmenis identifikuoti“, – sako advokatė.

Kaip teisingiausia būtų reaguoti asmeniui, kuris susiduria su virtualiu šmeižtu? Kokius jis turėtų atlikti teisinius veiksmus?

Jeigu šmeižikiška informacija yra paskleista virtualioje erdvėje, visų pirma reikėtų tą informaciją išsaugoti, užfiksuoti, nes bet kuriuo metu ji gali būti pašalinta. Nors ją daugybė vartotojų galėjo matyti, tačiau be įkalčių būtų sunku įrodyti, jog tokia informacija apie asmenis apskritai buvo paskleista.

Be to, svarbu ir nuspręsti, kokio pobūdžio priemonių asmuo nori imtis prieš jį apšmeižusį asmenį – ar tokį asmenį nubausti ir prisiteisti iš jo patirtą žalą, taikant jam baudžiamąją atsakomybę, ar jį įpareigoti pašalinti šmeižikišką informaciją ir atlyginti padarytą žalą, taikant civilinę atsakomybę.

Pirmuoju atveju reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo šmeižimo. Tokiu atveju tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga.

Antruoju atveju asmeniui reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu ir pačiam įrodinėti, jog apie jį buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, šmeižianti informacija, reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės faktus, taip pat prašyti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kol kas vyrauja nuomonė, kad asmenų, viešojoje erdvėje paskleidusių neigiamą informaciją nubausti neįmanoma.

Visuomenėje dar nėra gerai suvokiama, kas yra laikoma šmeižtu, o kas ne, todėl dažnai pasitaiko skundų ar ieškinių, kurie tiesiog nebūna tenkinami, nes teismai nustato, jog paskleista informacija vis dėlto nėra šmeižikiška, kad tai, pavyzdžiui, tik nuomonė arba jog nebuvo paties paskleidimo fakto, veika mažai pavojinga, dėl to jokios žalos besikreipiančiam asmeniui nebuvo padaryta ir panašiai. Taigi dažnai susidaro klaidinga nuomonė, kad asmenų nubausti tiesiog neįmanoma. Tačiau teismų praktika rodo ką kita: galime rasti nemažai bylų, kuriose asmenys buvo nuteisti už šmeižimą viešojoje erdvėje, kaip antai, už internetiniame tinklalapyje savo ,,Facebook“ paskyroje, neturint nukentėjusiojo leidimo, paskelbtą jo atvaizdą (nuotrauką) ir po juo parašytą įrašą, siekiant paniekinti, pažeminti nukentėjusįjį ir pakirsti pasitikėjimą juo kaip žmogumi. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 ir 2 d. padarymą, asmenims priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 100 iki 3000 eurų.

Be baudos gali būti skirtas laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki 1 metų. O asmuo, kuris šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.