Kaip gyveni, dviejų dukrų mama?
Pasakysiu nuoširdžiai: kartais jaučiuosi taip, tarsi kiekvieną dieną bėgčiau maratoną. Būna, kai atrodo, kad paroje trūksta valandų, bet taip džiaugiuosi matydama, kaip auga mažylės! Gyvename meilės burbule, o nuovargio, kuris auginant du tokio amžiaus vaikus – neišvengiamas, neleidžiu sau jausti, stumiu tolyn. Nesitikėjau, kad turiu tokį stiprų motinystės geną. Nežinojau, kad dukros atneš tiek meilės ir laimės. Nenumaniau, kad tai taps pagrindiniu gyvenimo tikslu, didžiausia prasme. Dabar jaučiu tokią pilnatvę, taip save realizuojanti, kad jeigu tik Dievas duos, norėčiau turėti dar didesnę šeimą. Pati augau gausioje, žinau, koks nuostabus dalykas yra sesių ryšys. Kai dabar visos keturios susirenkame pas tėvus, jaučiame tokį bendrumą, šilumą, meilę! Labai norėčiau, kad artimas ryšys būtų ir tarp mano vaikų.
Ir rūpesčių, ir džiaugsmų dabar dvigubai daugiau?
Vyras (krepšininkas Edvinas Šeškus – red. past.) sako, kad su dviem mums dabar lengviau nei su viena Atėne, kai ji buvo kūdikis. Tada daug laiko su dukra praleisdavau viena, nes Edvinas rungtyniavo Jonavos krepšinio klube. Be to, Atėnė buvo sudėtingesnis vaikas už Mėją: labai prastai miegojo, nenorėdavo sėdėti nei vežimėlyje, nei kėdutėje. Atsimenu, kai jai buvo šeši mėnesiai, bandydami užmigdyti, kokį pusvalandį su ja ant rankų bėgiodavome po butą. Matyt, ir tėvai, susilaukę pirmagimių, būna labiau įsitempę, nes dar viskas nežinoma. Gal ir tai persiduoda?