Princas Harry vos nesunaikino savęs ignoruodamas mamos žūtį: „Buvau ties palūžimo riba daugybę kartų“

Karališkosios šeimos narys nusprendė padaryti tai, ko niekada nedarė jo artimieji – pasidalyti skaudžia patirtimi tikėdamasis, kad taip bus lengviau atsikratyti stigmos, lydinčios psichologines problemas.

Princas tvirtina, kad buvo užgniaužęs visas emocijas beveik dviem dešimtmečiams po to, kai jo mama, Velso princesė Diana, žuvo autoavarijoje. Harry ignoravo bet kokius savo brolio princo Williamo raginimus kreiptis pagalbos pas specialistus.

Problemos dėl agresijos

Princui Harry buvo 12 metų, kai jo mama žuvo per autoavariją. Ilgus metus Harry praleido negalvodamas apie princesę Dianą. Kai jam sukako 28-eri, princas pastebėjo nebesugebantis pabėgti nuo savo jausmų.

„Galiu užtikrintai pasakyti, kad mamos netektis ir dvidešimčiai metų užgniaužtos emocijos stipriai paveikė ne tik mano asmeninį gyvenimą, bet ir mano darbą.

Buvau ties palūžimo riba daugybę kartų – įvairios netektys, melagystės ir nesusipratimai mane užplūsdavo iš visų pusių“, – atviravo princas.

Būtent šiuo kritiniu laikotarpiu Harry kiekvieną žingsnį lydėjo skandalai. Princo lėbautojo etiketę pelnęs Harry tuo metu buvo užfiksuotas nuogas ar vilkintis nacio uniformą.

Sumišę jausmai virsdavo pykčiu, net agresija. Su ja kovoti princas nusprendė bokso ringe.

„Tais metais aš pradėjau lankyti boksą, nes visi sakė, kad boksas yra naudingas. Išties, tai labai geras būdas išlieti agresiją.

Boksas mane išgelbėjo, nes troškau kam nors vožti. Buvo kur kas lengviau, nes galėjau trenkti žmogui su apsaugomis“, – sakė Harry.

Aristokratas ieškojo paramos šeimoje, artimų draugų rate. Jie visi kartojo, kad Harry turi pradėti tvarkytis su savo jausmais. Ypač princas Williamas mėgdavo brolį paauklėti, kad nenormalu jaustis ir elgtis taip, kaip jis.

Šiandien, kai princas Harry, geba atvirai kalbėti apie savo jausmus, jis sako esąs pasiryžęs išlieti „kraujo, prakaito ir ašarų“, kad pakeistų ir kitų žmonių gyvenimus.

„Pastebėjau, kad pradėjęs kalbėti apie savo patirtį supranti, jog esi labai didelio klubo narys“, – apie psichologinių problemų mastą kalbėjo Harry.

Dveji metai chaoso

Apie motinos netektį princas Harry kalbėjo: „Mano būdas ją išverti buvo tolygus galvos kišimui į smėlį. Nusprendžiau niekada negalvoti apie mamą, nes kuo man tai gali padėti? Maniau, kad tos mintys mane tik nuliūdins, jos nesugrąžins man mamos.“

Aristokratas tikino, kad dar 12-os tvirtai nusprendė niekada nepasiduoti emocijoms. Ir jam pavyko laikyti jausmus užgniaužtus ilgą laiką. Tačiau vėliau jie prasiveržė su dar didesne jėga.

„20-ies, 25-erių ir 28-erių aš buvau eilinis vaikinas, kartojantis, kad gyvenimas yra puikus, gyvenimas yra gražus. Ir staiga gedulas, kurio taip niekada ir nebuvau išgyvenęs, pradėjo imti viršų. Supratau, kad yra problemų, su kuriomis man reikia susitvarkyti“, – atviravo Harry.

Princas jaučiasi labai laimingas, kad jo krizė truko palyginus trumpai. „Buvo tik dveji metai visiško chaoso, – sakė Harry ir pridūrė, kad visiškai nesuprato, kas vyksta. – Paprasčiausiai nežinojau, kas su manimi negerai“.

Net ir per oficialius renginius princas Harry jausdavosi siaubingai, pasinerdavo į „bėk arba kovok“ būseną, nesuprasdamas kodėl.

Harry paneigė kalbas, kad jam psichologo prireikė dėl tarnavimo kariuomenėje, Afganistane praleisto laiko. Aristokratas patikino, kad daugiausiai problemų jam sukėlė faktas, kad po motinos mirties į jį buvo nukreiptos viso pasaulio akys.

„Galiu užtikrintai pasakyti, kad mano problemos nesusijusios su Afganistanu. Nesu iš tų vyrukų, kurie matė, kaip šalia jų susprogdinamas geriausias draugas ir jie turi aptvarstyti abi jo nutrauktas kojas. Laimei, ačiū Dievui, aš nesu vienas iš jų“, – kalbėjo princas.