Prisijaukinti Amsterdamą

Pažintis

„Pažintis su miestu prasidėjo nuo dviračio. Pamenu, jau pirmą pusvalandį mane, važiuojančią šaligatviu, sustabdė policininkai, grasino bauda, bet apsiribojo įspėjimu: važiuoti šaligatviais ir gatvėmis draudžiama – galima tik dviračių takais. Tuomet išmokau vieną pamoką: nors iš pirmo žvilgsnio Amsterdamas atrodo liberalus ir laisvas, viskas jame griežtai sudėliota pagal taisykles ir kiekvienas privalo jų laikytis.

Man labai artima šiek tiek hipiška miesto atmosfera. Dviračių kultūra neleidžia užsisėdėti tarp keturių sienų, o dėl stipraus bendruomeniškumo jausmo žmonės mėgsta kalbinti vieni kitus tiesiog gatvėje.“

Namai

„Prieš ketverius metus su vyru nusprendėme įsigyti nuosavą būstą, nes pabrango nuoma. Gyvenome Jordane, viename centrinių Amsterdamo rajonų. Mums labai patiko, nesinorėjo keltis kitur. Dabar mūsų butas tarp Jordano ir Westerpark – madingos įvairių renginių, vasaros festivalių vietos, turinčios kelis restoranus, kavines ir sporto studiją. Šis rajonas mums atrodo tobulas, nes yra kur pavedžioti šunį, pasivaikščioti su vežimėliu, vasarą galima nueiti į parką paskaityti knygos ar susitikti su bičiuliais, o centras irgi visai šalia, dviračiu lengva numinti iki parduotuvių ar draugų.“

Laisvalaikis

„Kai jo turėjome daugiau, mėgome susitikti su draugais. Vasarą dažniausiai plaukiodavome valtimis kanalais, o žiemą eidavome vakarieniauti į miestą. Su vyru dažnai lankomės parodų atidarymuose, meno mugėse, vasarą – maisto festivaliuose.

Vietinių laisvalaikis labai priklauso nuo metų laiko. Jei oras šiek tiek geresnis, nelyja, kanalai pilni valčių, kavinių ir barų terasos nusėstos žmonių, vyksta daug festivalių: nuo muzikos, maisto iki open-air cinema filmų peržiūrų. Šaltesniu metų laiku vietiniai renkasi mažuose, jaukiuose, bet labai triukšminguose baruose ir gurkšnoja vietinį (Olandijoje šiuo metu yra apie 400 alaus daryklų!) craft alų.“

Sportas

„Kol neturėjome dukrytės, vaikščiojau į sporto klubą, baseiną, jogos studiją, o į darbą per dieną pirmyn atgal mindavau apie 40 minučių. Kai kurie bendradarbiai tik į vieną pusę tiek laiko važiuoja dviračiu ir tai visai normalu gyvenant šiame mieste, nepriklausomai nuo vėjo, kuris čia dažnas, ir kritulių.

Amsterdame didelis jogos studijų pasirinkimas – vien savo rajone suskaičiuoju jų bent dešimt. Vietiniai – tikri bėgimo entuziastai. Nuo pat ankstyvo ryto Westerpark pilnas bėgiojančių žmonių, ten įrengtas teniso aikštynas niekada nebūna tuščias, o netoliese esančiais lauko treniruokliais gali naudotis kiekvienas panorėjęs.“

Parduotuvės

„Amsterdame nėra didelių prekybos centrų, prie kokių esame pripratę Lietuvoje. Prabangos ženklų prekių reikėtų ieškoti „De Bijenkhorf“ parduotuvėje arba P. C. Hooftstraat – tai Niujorko 5th Avenue atitikmuo.

Butikai Amsterdame tapo madingi dar prieš išpopuliarėjant jiems visur kitur Europoje. Ieškoti tokių parduotuvėlių patarčiau De 9 Straatjes („devynių gatvių“) rajone miesto centre. Dauguma labai specializuotos, į jas verta užsukti paganyti akių. Tarkim, žvakių parduotuvėlėje savininkas pardavinėja tik žvakes ir daugiau nieko. Šiame rajone galima rasti ir dėvėtų rūbų, ir dizainerio Karlo Lagerfeldo drabužių parduotuvių. Vietiniai mėgsta olandų dizaino akinių parduotuvę „Ace & Tate“, kur visi originalūs ir kokybiški akiniai kainuoja 98 €. Jei domitės olandų dizaino rūbais, patarčiau atkreipti dėmesį į prekių ženklus „G-Star Raw“ ir „Scotch & Soda“.

Norintiems parvežti išskirtinių suvenyrų siūlyčiau pasidairyti po Museum Market arba Westerpark Sunday Market – ir vienas, ir kitas turgelis veikia tik kartą per mėnesį. Jie skirti vietiniams dizaineriams ir menininkams prekiauti savo produkcija. Aš pati esu juose pardavinėjusi savo tapybą ir porceliano gaminius.“

Menas

„Mano savotiška manija – muziejų lankymas, nepraleidžiu didesnių meno renginių ar parodų atidarymų. Van Goghą aplankiau jau nesuskaičiuojamai daug kartų – muziejaus ekspozicija keičiama. Jei ne menas, patarčiau užsukti į Amsterdamo istorijos muziejų ir Jūreivystės muziejuje esantį laivą. Visus didžiuosius Olandijos muziejus galima lankyti nemokamai ir neribotai, įsigijus Muziejų kortelę („Museumkaart“), galiojančią metus.

Gegužę rekomenduoju atvykti į Open Ateliers Jordaan – olandų menininkų, įsikūrusių senajame menininkų Jordano rajone, atvirų durų dienas. Iš didesnių renginių vienas spalvingiausių – Amsterdam Pride, gėjų paradas, vykstantis dažniausiai rugpjūčio pradžioje.“

Kavinės

„Amsterdame yra daugiau nei 1000 restoranų. Kai jau atrodo, kad miestas nebegali nustebinti jokia nauja vieta, tokia ima ir atsiranda. Arba atrandame ją patys. Iš naktinių klubų turėčiau paminėti „Jimmy Woo“, „W“, „Supperclub“. Tai madingos ir provokuojančios jaunimo pasilinksminimo vietos. Iš sky barų mano mėgstamiausi „Aʼdam Toren“ ir „Double Tree“ viešbučio baras: iš jo vakarais atsiveria nuostabus miesto vaizdas.

Unikalus secret kokteilių baras „Door 74“. Iš gatvės atrodo, tarsi būtų paprasto buto durys, bet interjeras jus tikrai nustebins. Būtina iš anksto rezervuoti.

Svečius veduosi į „Foodhallen“ – tai didžiulė stilingai įrengta erdvė po vienu stogu, kur laisvai vaikštinėjant galima įsigyti ir skanauti įvairių patiekalų bei gėrimų iš maisto kioskelių.

Aš mėgstu azijietišką maistą, todėl gana dažnai einu į Zeedijk gatvę. Joje įsikūrę gerų tailandiečių, kinų restoranėlių: man labiausiai patinka „Bird“ (tailandiečių) ir „New King“ (kinų). Toje pačioje gatvelėje yra originali kavinukė „Latei“, išskirtinė tuo, kad viduje viskas (nuo obuolių pyrago iki vintažinių akinių ar kėdės) parduodama (net kainos priklijuotos). Tik katinas Elvis neparduodamas. Dėl pelių ir žiurkių senamiestyje pastebėsite, kad dauguma restoranų ir parduotuvių turi po vietinį katiną.

Gyvūnai įleidžiami į kone visas maitinimo įstaigas, todėl beveik visur veduosi savo kalytę Logan ir jai dažniausiai pasiūlomas dubenėlis su vandeniu.

Nauja įspūdinga vieta – restoranas „Hangar“, įkurtas buvusiame sandėlyje angare. Fantastiškas maistas, ypatingas interjeras. Vasarą patarčiau apsilankyti šalia Centrinės stoties esančiame „Hannekes Boom“. Tai kaimiško stiliaus namukas prie vandens, labai hipiškas, jame dažniausiai vyksta gyvo garso koncertai. Sekmadienio pusryčių su draugais paprastai susitinkame meksikietiškame „Kerkstraat 59“ (kadangi mano vyras meksikietis, aštrų maistą labai vertiname) arba „Gʼs“ – čia vietas reikėtų rezervuoti prieš keletą dienų.

Turistinių restoranėlių, kurie kažkodėl dažniausiai būna argentinietiški arba itališki, patarčiau vengti. Juos labai paprasta atskirti pagal valgiaraščio „too good to be true“ pasirinkimo gausą, akcijas ir vietą šalia turistinių objektų. Geriau nepatingėti ir pasinaudojus programėle „Foursquare“ ar „Google“ susirasti geresnę lankytojų reitinguotą vietą netoliese.”

Transportas

„Atvykusiems patarčiau naudotis viešuoju transportu, nesinuomoti dviračio „dėl atrakcijos“, nes važiavimo taisyklėms perprasti reikia laiko, taip pat nėra saugu, ypač turistų perpildytuose rajonuose, nes ne visi dviračius praleidžia ar gerai orientuojasi parūkę marihuanos.

Valandos kaina autobusu ar tramvajumi – apie 3 €. Populiarus „Uber“ taksi: kelionė centre kainuoja apie 10 €. Visi keltai į Amsterdamo šiaurę yra nemokami, todėl norint patirti daugiau įspūdžių galima nuo Centrinės stoties šokti į bet kurį keltą ir plaukti 15 minučių Amsteliu žvalgantis į laivus, industrinius rajonus ir įdomius pastatus.“

Objektai

„Naujausias – „Aʼdam Lookout“ Amsterdamo šiaurėje. Rekomenduoju visiems, kurie nori pamatyti miestą nuo aukščiausio pastato stogo. Ten netgi įrengtos sūpynės! Pačiame pastate įsikūrę naktiniai klubai, restoranai, barai, biurai ir net viešbutis. „Aʼdam“ pasiekiamas nemokamu keltu iš Centrinės stoties per 2 minutes. Patį miestą siūlyčiau pamatyti iš valties. Taip atsiskleidžia jo grožis, o ypač unikali ir nepakartojama architektūra.“

Turgūs

„Tiems, kas nori pasijusti lyg sename filme, patarčiau nuplaukti į „IJ-Hallen“. Tai įspūdingo dydžio blusų turgus, kuriame neįtikėtinas senovinių daiktų pasirinkimas. Garsiausias ir didžiausias, dirbantis visą savaitę, išskyrus sekmadienį, – Albert Cuyp turgus De Pijp rajone. Mėgstamas turistų ir vietinių. Aš ten dažnai einu pirkti žuvų, gėlių, vaisių ir daržovių. Arčiau mano namų yra Noordermarkt, kur galima rasti gurmaniškų įdomybių, tarkim, miško grybų ištisus metus, duonos su įvairiausiais priedais, retų sūrių, dar gyvų jūrų gėrybių ir pan. Nustebau Kūčių išvakarėse ten aptikusi aguonų sėklų ir baravykų!“

Emocijos

„Amsterdamas – mažas miestas su didmiesčio teikiamais privalumais, didžiule įvairove ir pasirinkimu. Tyla, vanduo, laisvės pojūtis ir gyvenimas lyg siurrealistinėje realybėje mane žavi iki šiol. Galiu pripažinti, kad norint jį prisijaukinti reikia laiko, smalsumo ir atvirumo naujiems dalykams. Pats miestas žmogų keičia. Gyvendama svetur niekada nemaniau, kad pasuksiu Amsterdamo link. Jis man atrodė šaltas, nejaukus, visą laiką lietingas. Iš tikrųjų, su miestu susidraugauji tuomet, kai gyveni jame taip, kaip tu jautei, kad nori, kai aplinka atitinka tavo vertybes ir patenkina ambicijas. Aš visada geriau pasirinksiu minti dviračiu per lietų ir vėją, nei valandą važiuoti metro į vieną pusę dėl puodelio kavos.“