4 prisirišimo tipai: kuriam priklausote jūs ir kaip tai veikia jūsų santykius?
„Tai, kaip mes esame linkę prisirišti prie kito asmens, turi didelės įtakos mums renkantis savo gyvenimo partnerį, toliau vystant santykius su juo ar ja ir, deja, tam, kaip tie santykiai galiausiai baigiasi“, – portalui „Psychology Today“ sako šeimos santykių terapeutė, psichologė Lisa Firestone.
Anot specialistės, svarbu suprasti, koks prisirišimo tipas yra būdingiausias jums, kad atpažintumėte savo stiprybes ir pažeidžiamas vietas santykiuose.
„Jums būdingas prisirišimo modelis formuojasi visą gyvenimą – jo pradžia ir pamatai padedami dar vaikystėje. Gyvenant suaugusiojo gyvenimą šis modelis funkcionuoja bei formuoja jūsų santykius su kitais žmonėmis ir veikia jūsų reakcijas į jūsų poreikių patenkinimą. Šį modelį svarbu suprasti, kad žinotumėte, kaip ir kodėl tam tikrose situacijose elgiatės, bei kad pamatytumėte, kurioje vietoje jums reikėtų tobulėti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė N.Gylė apie moteris, kurios myli per stipriai: „Dažniausiai jos pritraukia vyrus, kuriuos reikia „gelbėti“
Koks modelis būdingas būtent jums, padės išsiaiškinti prisirišimo modelių aprašymai“, – sako L. Firestone ir pateikia 4-ių tipų aprašymus.
Saugaus prisirišimo modelis – dažniausiai šie žmonės savo santykiais yra pakankamai patenkinti. Vaikystėje savo tėvus jie laikė kaip saugų pagrindą, nuo kurio atsispyrę jie nepriklausomai galėjo žvalgytis po pasaulį. Saugaus prisirišimo modelio žmogus panašiai elgiasi ir santykiuose – juose jis jaučia saugumą ir ryšį su mylimuoju, tiek sau, tiek partneriui suteikdamas laisvės. Dėl to jų santykiams būdingas nuoširdumas, atvirumas, lygybė ir abiejų partnerių nepriklausomumas tuo pačiu mylint vienas kitą.
Nervingo prisirišimo modelis – šie žmonės santykiuose dažnai pasąmoningai susikuria fantazijų ryšį, taigi vietoje tikros meilės ir pasitikėjimo jie dažniausiai jaučia emocinį alkį. Dažniausiai partneris iš tiesų jiems reikalingas, kaip „gelbėtojas“ ar trūkstama dalis, kuri juos papildytų. Ir nors tokio tipo žmonės partnerio ieško, kad į jį/ją atsirėmę pajustų saugumą, savo veiksmais jie dažniausiai partnerį atstumia.
Dažnai nervingo prisirišimo modelio žmonės veikia desperatiškai, nes nuolat jaučia nesaugumą, ir toks elgesys tik dar labiau padidina didžiausias jų baimes. Pajutę netikrumą dėl savo partnerio jausmų ar nesaugumą santykiuose, jie tampa nepaprastai reiklūs, lipnūs ir pradeda partnerį savintis. Savo partnerio norą būti nepriklausomu, jie taip pat interpretuoja kaip savo pačių baimių išsipildymą.
Jeigu partneris pradeda daugiau bendrauti su kitais žmonėmis, toks žmogus gali galvoti: „Galbūt jam/jai neužtenka vien manęs? Gal jis/ji manęs nemyli? Tai reiškia, kad greičiausiai jis/ji mane paliks...“.
Vengimo-prisirišimo modelis – šio modelio žmonės turi tendenciją emociškai save atitolinti nuo savo partnerio. Dažnai jie bando atsitraukti, kad pasijustų „pseudonepriklausomi“, ir pasirūpinti savimi patys. „Pseudonepriklausomybė“ – iš tiesų tėra iliuzija, kadangi kiekvienai žmogiškajai būtybei ryšys yra būtinas, tačiau šią tiesą vengimo-prisirišimo modelio žmonės aršiai neigia. Kaip ir neigia mylimojo turėjimo svarbą, todėl atsiriboti nuo jo/jos jiems nėra sunku.
Dažnai šie žmonės turi daug savisaugos elementų, jie gali emociškai „užsidaryti“, „išjungti“ savo jausmus ir visiškai nereaguoti net ir karščiausiose emocinėse situacijose.
Jei jų partneris pyksta ir sako jį/ją paliksiantis, išgirstumėte tik tokią frazę: „Man nesvarbu“.
Baimingas prisirišimo modelis – tai ambivalentiškas tipas, kuomet žmogus bijo būti pernelyg artimas arba pernelyg atitolęs nuo savo partnerio. Tokio tipo žmonės bando suvaldyti savo jausmus, bet dažniausiai tai sunkiai pavyksta, nes jausdami nerimą ar bandydami nuo savo jausmų visiškai pabėgti, jie dažniausiai sulaukia priešingo rezultato – patiria emocines audras. Jų nuotaikos dažnai nenuspėjamos arba neaiškios, ir tai labai kenkia jų santykiams.
Tokio tipo žmonės bando suartėti su savo partneriu, tačiau tuo pačiu be galo bijo likti įskaudinti. Kitaip tariant, jiems žmogus, kuris gali suteikti saugumą, kartu yra ir tas, su kuriuo suartėti jie nepaprastai bijo. Jie bijo būti palikti, bet ir negali sukurti emocinio artumo; jie tampa reiklūs, kuomet junta partnerio atitolimą, arba jaučiasi įkalinti, kuomet jaučia pernelyg didelį partnerio artumą.
Šie žmonės labai dažnai įsivelia į dramatiškus, audringus ar netgi toksiškus, juos žalojančius santykius su itin dažnais pakilimais bei nuosmukiais.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 žingsniai, kurie padės susigrąžinti gyvenimą po sunkių skyrybų