Pristatyta knyga „Aš – Rokas Žilinskas“: renginyje – žinomų bičiulių mintys ir šilti prisiminimai

Ryškų įspaudą palikusio Roko Žilinsko nuveiktus darbus ir pokalbius jo sesuo Monika Žilinskaitė neseniai įamžino knygoje „Aš – Rokas Žilinskas“. Amžinojo poilsio atgulęs žurnalistas, politikas ir visuomenės veikėjas šių metų liepos 20 dieną būtų minėjęs 50-metį, tad ši proga buvo simboliškai įprasminta.

„Knyga skirta visiems Roką žinojusiems, bet nebūtinai asmeniškai pažinojusiems, jį mylėjusiems, jo besiilgintiems žmonėms“, – portalui 15min yra sakiusi Monika Žilinskaitė, Roko Žilinsko sesuo.

Monika – knygos „Aš – Rokas Žilinskas“ sudarytoja, prie jos dirbusi kartu su gera bendra savo ir Roko drauge Daiva Žeimyte-Biliene.

„Rokas pats mėgo knygas, buvo labai didelis eruditas, todėl norėjosi tokiu būdu įamžinti jo atminimą“, – teigė Daiva.

„Aš – Rokas Žilinskas“ pagaliau išvydo dienos šviesą, o antradienio vakarą „Neringos“ restorano „Lobby“ bare Vilniuje surengtas ir knygos pristatymas. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – Rokas itin mylėjo Nidą ir, kaip renginio metu juokavo Edmundas Jakilaitis, beveik nepraleisdavo progos ten nuvykti.

Knygoje prisiminimus rašė ne tik Monika ir Daiva, bet ir Ingrida Šimonytė, Agnė Bilotaitė, Jogaila Morkūnas, Andrius Užkalnis, Edmundas Jakilaitis bei kiti. Kai kurie jų apsilankė ir antradienio renginyje. Čia atvyko ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Renginio akimirkos – galerijoje:

Pristatymo pradžioje žodį tarė abi knygos sudarytojos – Daiva Žeimytė-Bilienė ir Monika Žilinskaitė. Pastaroji vos sulaikė emocijas, drebančiu balsu ištarusi, jog prisiminimais apie brolį nesidalins, nes nenori ašaroti. Ji padėkojo visiems susirinkusiems ir sutikusiems knygoje išdėstyti savo mintis apie jos brolį.

Vėliau savo prisiminimais apie R.Žilinską dalijosi Irena Degutienė. Ji minėjo darbą kartu, Roko charakterio savybes: „Jis buvo tikras, be kaukių.“

Mintis apie Roką išsakė ir premjerė Ingrida Šimonytė, prisiminusi laikus, kai jis dar dirbo žinių vedėju.

„Man nėra lengva kalbėti, nes, kai pagalvoju, vis tiek noriu apsiverkti. Tas nepraeina, nors ir daug metų prabėgo. Yra skaudu, apmaudu, neteisinga, nors suprantu, kad toks gyvenimas ir taip yra.

Kai Rokas buvo telike, atrodė, kad ten yra tos žinios, kurios ir yra žinios. Žiūri ir supranti, kad tai yra informacija, viskas yra korektiška, etiška, tikslu, nėra savų interpretacijų ir kitų dalykų – ramu, objektyvu, santūru“, – kabėjo I.Šimonytė pridūrusi, jog iš pradžių Roko sprendimas sukti į politiką jai buvo ne visai suprantamas, tačiau pradėjusi dirbti kartu ėmė jį vertinti dėl gebėjimo imtis temų, kurios yra toli nuo paties ir atkakliai į jas gilintis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dėkojo knygos sudarytojoms ir pasidalijo, kad iki šiol dažnai galvoja apie Roką. Kaip teigė, nors ir politikoje sudėtinga turėti draugų, tačiau jis buvo vienas jų.

„Jis mano mintyse, nors ir praėjo penkeri metai. Rokas pasižymėjo atvirumu, buvo ne tik draugas, bet ir mokytojas. Jis turėjo labai daug patirties – jo išprusimas, akiratis, empatija. Jį labai mėgo jauni žmonės, o jis viskuo norėjo dalintis su kitais, skleidė savo žinias, mokė juos. Rokas turėjo tą nesuvaidintą žmogiškumą“, – prisiminė A.Bilotaitė.

Jogaila Morkūnas prabilo apie tai, kad jo santykis su Roku buvo minimalus, kai šis išėjo į politiką. Tačiau prisiminė gražią jo savybę tyliai džiaugtis kitų šventėmis.

„Kai mes klausiame, kur yra Rokas, aš galiu atsakyti – jis yra Seime“, – juokavo J.Morkūnas.

Edmundas Jakilaitis savo kalbą pradėjo žodžiais „neįmanoma papasakoti ko nors vieno apie Roką ir išskirti, nes jį labai gerai pažinojau, mačiau jį visokį“. Jiedu, kaip atskleidė, pažįstami nuo 1996-1997 metų. E.Jakilaitis dalijosi, kad su Roku dažnai ginčijosi darbiniais klausimais, o galiausiai susidraugavo.

„Labai džiaugiausi, kai jam sekasi, ir labai pykau, kai nesiseka. Buvau tas, kuris jam sakydavo labai skaudžiai ir tiesiai. O jis to nesakydavo, klausimus ir santykius su žmonėmis spręsdavo kitaip. Labai draugiškas, galvojantis apie kitus. Kartais – per daug“, – dėstė E.Jakilaitis.

Knygoje taip pat sugulė Roko rašyti straipsniai, jo pastebėjimai, pamąstymai, kitų žurnalistų daryti interviu su Roku. Ji gausiai iliustruota nuotraukomis iš Roko gyvenimo – tiek iš profesinio, tiek iš privataus.

„Išėjo spalvinga ir jauki, tokia tikrai Rokiška knyga“, – anksčiau kalbėdama su 15min neslėpė M.Žilinskaitė.

Rinkti medžiagą knygai Monika ir Daiva pradėjo 2018-2019 metais. Kaip pasakojo Roko sesuo, sunkiausia buvo pradžia – emociškai: „Būdavo, pasileidžiu šifravimui TV laidą su Roku, o nieko daryti negaliu, tik žliumbiu, išgirdusi jo balsą...“

Knyga „Aš – Rokas Žilinskas“ skirta Roko atminimui. „Atmintis – tarsi antras gyvenimas“, – taip gražiai į knygą parašė viena iš autorių, Roko bendražygių.

„Mano vienintelis lūkestis, kad šios knygos pasirodymas pradžiugins tuos, kas mylėjo Roką, kurie branginą jo atminimą, kurių atsiminimuose jis tebegyvena“, – portalui 15min anksčiau teigė Monika.