Pristatytas filmas apie estrados primadoną Nijolę Ščiukaitę

Ką tik baigto kurti LRT filmo scenarijaus autorius ir režisierius Kazimieras Šiaulys, montažo režisierius Balys Kumža, prodiuseris Saulius Vosylius, operatoriai Rimantas Miškelevičius, Egidijus Povilaitis, Deividas Nutautas.

Filme įamžinta Nijolė Ščiukaitė ir jos mokinė Akvilė Kisielienė, orkestro ir ansamblio „Estradinės melodijos“ muzikantai gitaristas Leonardas Petrauskas, trimitininkai Valdemaras Kontvainis ir Povilas Dausinas, pianistas Povilas Jaraminas, klarnetistas Pranciškus Narušis.

Kunigas, lietuvių estrados žinovas Arūnas Peškaitis sako: „Aš nenoriu Nijolės vadinti tais banaliais vardais – primadona, žvaigždė... Apie visus juos ir jas yra tie patys žodžiai pasakyti. Tie žodžiai yra tiek nuvalkioti, kad neaišku, ką jie reiškia. Estrados primadonų gal šešioliką suskaičiuotum. Man norisi pasakyti kažką unikalaus.“

Iš archyvinių įrašų išgirsime Lietuvos kamerinio orkestro vadovą Saulių Sondeckį ir Lietuvos estradinio orkestro įkūrėją ir vadovą Juozą Tiškų.

„Skirtingiems žanrams atstovavę žymūs muzikai savo veikla pagrindė tezę, kad nėra nuobodžių žanrų, nuobodūs yra tik prasti kūrėjai arba prasti atlikėjai“, – kalba filmo scenaristas Kazimieras Šiaulys.

Nijolė Ščiukaitė gimė 1940 m. birželio 22 dieną Šiauliuose. Baigė 6-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vinco Kudirkos progimnazija). 1961 m. baigė Šiaulių muzikos technikumo dainavimo klasę. 1963-1965 m. dainavo Valstybinės filharmonijos Teisučio Saldausko vadovaujamame ansamblyje „Nemuno žiburiai". 1966 metais – Lietuvos estradinio orkestro (vadovas Juozas Tiškus) solistė. Baigiantis 1966-iesiems, Lietuvos estradinis orkestras buvo reformuotas į ansamblį „Estradinės melodijos".

Nijolės Ščiukaitės ir Juozo Tiškaus vadovaujamo „Estradinių melodijų" ansamblio koncertinė veikla truko dvidešimtį metų: nuolatinės gastrolės Sovietų Sąjungoje, įrašai Vilniaus plokštelių studijoje (Nijolė Ščiukaitė išleido 10 didelių vinilo plokštelių ir kompaktinių diskų), gastrolės Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.

1974 m Nijolė Ščiukaitė, Sofija Rotaru ir Sergejus Zacharovas atstovavo buvusiai Sovietų Sąjungai tarptautiniame Sopoto dainų festivalyje. Dainininkus tarptautiniam konkursui atrinko sovietų plokštelių firma „Melodija“. Didyjį festivalio prizą laimėjo suomių dainininkė Marion Rung. Sopoto dainų festivalyje tuomet pirmą kartą nuskambėjo lietuviška daina – Nijolė Ščiukaitė dainavo Algimanto Raudonikio dainą „Tėvynė“.

1975 m. Nijolei Ščiukaitei suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas. 1996-aisiais apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

1986 m. Valstybinės filharmonijos ansamblis „Estradinės melodijos“ nutraukė muzikinę veiklą. Juozas Tiškus ir Nijolė Ščiukaitė dar keletą metų koncertavo Lietuvoje.

Vėliau Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje Nijolė dirbo pedagoginį darbą, mokė vaikus dainuoti.