Privačią temą apie Radžį viešai gvildenusios televizijos atstovas: jei tos laidos nerodytų, tai prilygtų cenzūrai!
Garsaus čigono Radžio Aleksandrovičiaus asmeninį gyvenimą viešai aptarę televizininkai aukščiausios instancijos teismui siekia įrodyti, kad nepažeidė įstatymų nuostatų. Teismas trečiadienį šią bylą išnagrinėjo viešai, tačiau specialia nutartimi uždraudė viešinti bet kokias pikantiškas ginčo aplinkybes.
Televizijos kanalą TV3 valdančios bendrovės „Tele-3“ (pareiškėja) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus (atsakovo) ginčas dėl Radžio Aleksandrovičiaus „viešai privataus“ gyvenimo pasiekė aukščiausios instancijos Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).
Ginčas vyksta dėl Kristupo Krivicko prodiuserinės kompanijos „TV PRO media“ (ši firma, kaip ir pats atlikėjas, į bylą įtraukta trečiojo asmens teisėmis) sukurtos skandalingos laidos „Žiūrim, ką turim“ apie Radžio tėvus.
Teismas trečiadienį viešai išnagrinėjo bylą, susijusią su Radžio asmeniniu gyvenimu, tačiau uždraudė viešinti bet kokias pikantiškas šio ginčo aplinkybes. Tiesa, anksčiau jos buvo žiniasklaidoje plačiai aptartos (žr. susijusius straipsnius) ir besidomintiems puikiai žinomos. Kaip skelbta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas 2011 m. liepos 29 d. Radžiui buvo palankus.
Populiarus atlikėjas – tarsi viešas asmuo
„Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas“, – trečiadienio posėdyje sakė pareiškėjo (apelianto), bendrovės „Tele-3“ samdytas advokatas Dainius Čičelis.
Anot teisininko, „kalbant apie Radžio Aleksandrovičiaus asmenį reikėtų vertinti plačiau visas aplinkybes.“
Teismas trečiadienį viešai išnagrinėjo bylą, susijusią su Radžio asmeniniu gyvenimu, tačiau uždraudė viešinti bet kokias pikantiškas šio ginčo aplinkybes.
„Dėl jo vykdomos veiklos ir žinomumo visuomenėje jis neturėtų būti laikomas privačiu asmeniu, kuriam taikytinos asmeninio gyvenimo apsaugos“, – advokatas aiškino, kad atlikėjas laikytinas viešu asmeniu.
Pasakęs apie Radžį du negražius žodžius (kurių viešinti teismo nutartimi nevalia – aut. past.), D.Čičelis juos komentavo taip: „Tokio fakto paskleista nebuvo. Tik buvo pateiktos tam tikros nuomonės, samprotavimai...“
Nenori imtis cenzūros
Teisininkas taip pat siūlė aiškiai atskirti leidėjo ir rengėjo atsakomybę: „TV PRO media“ žurnalistai tą laidą rengė ir už ją atsakė.“
Jo žodžiais tariant, skleidėjas neturi imtis cenzūravimo funkcijos, neturi tikrinti, ar laidų turinys atitinka įstatymų reikalavimus.
„Prisiimti inspektoriaus vaidmenį ir vertinti, ar atitinka laida įstatymų nuostatas, ar neatitinka, yra ne pareiškėjo funkcija“, – kartojo televizijos kanalo advokatas D.Čičelis.
Jis kalbėjo ir apie tai, kad televizija baudžiama kaip pažeidusi tam tikrus Visuomenės informavimo principus. Tačiau tokie priekaištai nekonkretūs.
Advokatas akcentavo, kad Lietuvoje draudžiama persekioti žurnalistus, jei jo paskleista informacija nepažeidė mūsų šalies įstatymų. „Žurnalistas gali būti baudžiamas tik už konkrečių įstatymo nuostatų, o ne bendrųjų principų pažeidimą“, – pabrėžė „Tele-3“ atstovas.
Kur riba, ką galima viešinti?
„Ką jau parengė rengėjas, jūs viską turite pateikti, tiražuoti?“, – bylą nagrinėjančios LVAT teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Volskienė teiravosi advokato apie televizijos virtuvę ir TV3 susitarimus su prodiuserių kompanijomis.
„Na, jei būtų akivaizdūs pažeidimai, pavyzdžiui, rasinės neapykantos skleidimas...“, – teisininkas pripažino, kad televizija netoleruotų šiurkštaus teisės aktų ignoravimo. Laikytis Lietuvos įstatymų laidų kūrėjai privalo ir pagal sutartį su televizijos kanalu.
Teisėja replikavo, kad tarp paisytinų įstatymų yra ir Visuomenės informavimo.
Kolegijos vadovė kalbėjo apie tai, kad už kūrybinį turinį atsako tas, kas jį viešai skleidžia, o ne tas, kas rengia.
„Kiekvieną kartą reikėtų samdytis teisės ekspertą“, – advokato supratimu, toks metodas vertinti laidų turinį būtų brangus ir lėtas, todėl galima pasikliauti profesionalių žurnalistų kompetencija.
Viešumas irgi turi ribas
Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas savo ruožtu per teismo posėdį priminė, kad tokių atlikėjų, kaip Radžis, statusas yra aptartas LVAT 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje.
Esminis principas: atlikėjas, kuris siekia populiarumo, nelaikytinas viešuoju asmeniu.
„Daug kas dalyvauja viešuose renginiuose, bet dėl to netampa viešaisiais asmenimis“, – sakė D.Velkas. Jis dar pridūrė, kad net ir oficialiai vieši asmenys turi teisę į privatų gyvenimą, kai kalbama apie jautrius, subtilius dalykus, kurių sužinoti visuomenė neturi jokio rimtesnio pagrindo už smalsumo patenkinimą.
D.Velkas pabrėžė, kad šiame ginče niekas nekalba apie tai, ar iš tiesų Radžis yra (buvo vėl paminėti tie patys du slapti žodžiai – aut. past.) – kalbama, kad tokios temos apskritai neturėtų būti gvildenamos be asmens sutikimo. Šiuo konkrečiu atveju ne tik nebuvo Radžio sutikimo – atvirkščiai, dainininkas kreipėsi į televiziją reikalaudamas viešai neaptarinėti jam nemalonios temos.
Esminis principas: atlikėjas, kuris siekia populiarumo, nelaikytinas viešuoju asmeniu.
Ignoravo Radžio interesus
Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas plačiau aptarė sutartį, pagal kurią K.Krivicko prodiuserinės kompanija kuria laidas, o televizija TV3 – jas rodo.
Vienas iš sutarties punktų byloja, kad laidas prodiuseriai kuria bendradarbiaudami su televizijos atstovais. Kitas labai svarbus punktas – kūrėjai dirba atsižvelgdami į TV3 keliamus kokybinius reikalavimus.
Sutartyje taip pat numatoma, kad TV3 įsipareigoja priimti prodiuserių sukurtą produkciją, išskyrus tuos atvejus nustatomi pažeidimai, t.y. laida būna sukurta nesilaikant sutartyje numatytų reikalavimų.
D.Velko supratimu, užtenka, kad sutarties laikytųsi abi jos šalys – tuomet nebus ir grėsmės pažeisti įstatymų, aplinkiniams nebus daroma jokia žala.
„Nekalbėčiau, kad transliuotojas šiuo atveju nesiėmė cenzūros. Tai buvo nesilaikymas nei įstatymų, nei sutarties sąlygų“, – D.Velkas kalbėjo apie tai, kad leidėjas nesiėmė savicenzūros, ignoravo asmens prašymą nepažeisti jo privataus gyvenimo.
Atsakovo šioje byloje atstovas apibendrino, kad jo oponento argumentai yra nepagrįsti ir gali būti atmetami vien teismų praktikos pavyzdžiais.
Vadina įsibrovimu
„O jūs tą laidą esat matęs?“ – posėdžio pabaigoje TV3 atstovas D.Čičelis nutarė pasiteirauti oponento D.Velko. Pastarasis atsakė teigiamai.
Advokatas paaiškino, kodėl to klausė ir kas jį nustebino: „Minėjote įsibrovimo faktą...“
„Jis buvo“, – tikino D.Velkas, kurio supratimu, įsibrauti galima ne tik į patalpas, bet ir plačiąją prasme – į asmens privačią erdvę.
D.Velkas baisėjosi ir tuo, kaip laidos vedėjai pristatė naujienas apie Radžį: aikčiojo, alpo.
„Nesvarbu, kokias nuostatas jis turi ir apie ką jis dainuoja – šiuo atveju jis yra privatus asmuo“, – teisinę diskusiją trečiadienio posėdyje užbaigė savotiškai Radžiui advokatavęs Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas.
Teisėjų kolegija, kurią sudaro V.Volskienė (pirmininkė), Laimė Baltrūnaitė (pranešėja) ir Laimutis Alechnavičius, paskelbusi specialiąją nutartį apie Radžio asmens duomenų neskelbtinumą, išėjo rašyti galutinio ir neskundžiamo VAAT verdikto, kurį žadama paskelbti jau jau gegužės 7 dieną.
Kaip rašė 15min.lt, Radžis yra padavęs į teismą televizijos atstovus ir civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme, tačiau tame procese yra paskelbta pertrauka būtent iki tol, kol galutinai bus išspręstas šis administracinis ginčas.