Profilaktinis tyrimas pakeitė viską: cukriniu diabetu serganti moteris apie dar vieną ligą nė neįtarė
Vilnietė Lina serga cukriniu diabetu jau 25 metus. Pirmuosius penkiolika metų liga nekėlė jokių komplikacijų, todėl lėtinės inkstų ligos diagnozė, paaiškėjusi prieš dešimtmetį, ją visiškai sukrėtė. Jokių simptomų nebuvo – tik profilaktiniai tyrimai atskleidė tai, ko ji nesitikėjo. Šiandien Lina laukia inksto transplantacijos ir atvirai kalba apie savo patirtį.
„Prieš 15 metų mes neturėjom nei sensorių, nei insulino pompų – tik tuos paprastus cukraus matavimo aparatėlius. Buvau jauna, turėjau du mažus vaikus, tad visą laiką save nustūmiau į antrą vietą. O tuomet cukrus tikrai būdavo aukštas, tik ne visada spėdavau sužiūrėti. Dabar manau, kad netinkama priežiūra galėjo pakenkti sveikatai“, – prisimena Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, vienijančios organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais organais gyvenančius žmones, narė Lina Jurgeliavičienė.
Pasak LSMU Endokrinologijos instituto Ambulatorinio skyriaus vadovės, gydytojos endokrinologės prof. Džildos Veličkienės, sergant cukriniu diabetu gali vystytis vadinamoji diabetinė inkstų liga, kuri progresuodama gali lemti lėtinę inkstų ligą. Kadangi ilgą laiką simptomų dažniausiai nebūna, inkstų pažeidimas neretai nustatomas tik vėlesnėse stadijose.
„Sergant cukriniu diabetu pakinta ne tik gliukozės, bet ir visa medžiagų apykaita – lipidų, baltymų. Dažnai kartu vystosi lėtinis uždegimas ir pažeidžiamos kraujagyslės. Ilgainiui tai pažeidžia smulkiąsias inkstų kraujagysles ir inkstų filtrą – glomerulus. Į šlapimą pradeda patekti baltymo albumino, kurio normoje sveiki inkstai neišskiria. Tai vienas ankstyviausių diabetinės inkstų ligos požymių, todėl ypač svarbu profilaktiškai tikrintis – atlikti kraujo ir albuminurijos tyrimus. O bendras šlapimo tyrimas svarbus atliekant diferencinę diagnostiką – jis padeda atmesti kitas inkstų ar šlapimo takų ligas“, – aiškina gydytoja.
Diagnozė paaiškėjo be jokių simptomų
Gydytoja pabrėžia, kad sergantys cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys aukštą kraujospūdį, vyresni nei 60 metų žmonės ar tie, kurių šeimoje buvo inkstų ligų atvejų, priklauso didesnės lėtinės inkstų ligos rizikos grupėms. Sergant cukriniu diabetu taip pat didėja diabetinės inkstų ligos rizika, todėl svarbu reguliariai stebėti inkstų būklę. Lina tyrimus atlikdavo reguliariai.
„Sulaukus tyrimų rezultatų seselė pasakė, kad yra pakitimų ir reiktų apsilankyti pas nefrologą. Nuo tada dešimt metų sąžiningai lankausi, bet pojūčių jokių išvis nebuvo. Nei skausmo, nei kažkokių kitokių simptomų“, – pasakoja Lina.
Prof. D.Veličkienė dar kartą pabrėžia, kad būtent todėl vienintelis būdas laiku nustatyti inkstų pažeidimą – reguliarūs profilaktiniai tyrimai.
„Sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu juos rekomenduojama atlikti nuo penktų ligos metų, o sergantiems antro tipo cukriniu diabetu iš karto diagnozavus ligą ir kartoti bent kartą per metus. Reikalingi du paprasti tyrimai: šlapimo tyrimas albuminui arba albumino ir kreatinino santykiui nustatyti bei kraujo tyrimas kreatininui įvertinti, pagal kurį apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis“, – sako ji.
Būklė ėmė blogėti itin staigiai
Nors inkstų pažeidimas Linai buvo nustatytas dar nejaučiant simptomų ir daugelį metų liga progresavo pamažu, praėjusiais metais situacija netikėtai smarkiai pablogėjo. Reguliarūs tyrimai ir stebėjimas leido laiku koreguoti gydymą bei kuo ilgiau išsaugoti inkstų funkciją, tačiau, sergant cukriniu diabetu net ir prižiūrima liga kartais gali progresuoti dėl papildomų komplikacijų ar ūmių būklių.
„Tyrimų rodikliai po truputį vis blogėjo, bet praeitą pavasarį per vieną mėnesį būklė pablogėjo itin smarkiai. Buvo diagnozuota sunki ketoacidozė, paskirtas gydymas lašelinėmis. Po jo ženkliai suprastėjo inkstų funkcija – tikėtina, kad dėl didelio skysčių kiekio jie buvo stipriai apkrauti ir turėjo dirbti itin intensyviai. Šiuo metu tyrimai atliekami kas mėnesį, nes esu įtraukta į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą“, – sako Lina.
Prof. D.Veličkienė paaiškina, kad diabetinė ketoacidozė – tai sunki ūmi diabeto komplikacija, kai organizmui trūksta insulino ir kraujyje ne tik žymiai padidėja gliukozės kiekis, bet ir kaupiasi rūgštinės medžiagos. Ši būklė sukelia stiprų skysčių netekimą, sutrikdo kraujotaką ir gali laikinai arba net visam laikui pabloginti inkstų funkciją.
„Jei žmogus jau turi lėtinį inkstų pažeidimą, tokios ūmios būklės kaip ketoacidozė gali paspartinti ligos progresavimą. Taip pat svarbu žinoti, kad su inkstų pažeidimu dažnai kartu eina ir akių komplikacijos – abi būklės atsiranda dėl smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo ir vystosi panašiu tempu“, – sako gydytoja.
Lina patvirtina, kad jos atveju taip ir nutiko – maždaug tuo pačiu metu, kai buvo nustatytas inkstų pažeidimas, pablogėjo ir akių būklė, prireikė lazerio operacijų.
Kasdienybė pasikeitė neatpažįstamai
Šiandien Lina gyvena visiškai kitaip nei anksčiau. Ji nebedirba – prieš dvejus metus turėjo palikti darbą, nes savijauta nebeleido tęsti. Dabar jos kasdienybę lydi griežti apribojimai ir nuolatinis organizmo stebėjimas.
„Šiuo metu būna pykina, svaigsta galva, apetito stoka. Daug produktų negalima valgyti, kyla kalis. Naudoju daug visokių vaistų. Kartais visai neblogai jaučiuosi, o kartais itin prastai“, – sako ji.
Pasak prof. D.Veličkienės, sergant ir cukriniu diabetu, ir pažengusia inkstų liga, mityba tampa itin sudėtinga.
„Dalis produktų, kurie paprastai laikomi sveikais diabetu sergančiam žmogui ir pažengus inkstų ligai tampa problemiški – vaisiai, pomidorai, bulvės, riešutai ar ankštiniai gali turėti daug kalio. Kai inkstai nebesugeba pašalinti kalio pertekliaus, jo kiekis kraujyje gali pavojingai padidėti. Todėl pacientams tenka labai kruopščiai planuoti mitybą ir nuolat derinti ją pagal tyrimų rezultatus“, – sako endokrinologė.
Gyvenimas su diagnoze reikalauja ne tik gydymo, bet ir susitaikymo
Lina atvirai kalba ir apie tai, kaip sunku buvo priimti diagnozę. Ji prisimena, kad iš pradžių patyrė šoką, lankėsi pas psichologus, bet ilgai nesuprato, kas jai darosi.
„Kai paskaičiau apie tuos penkis gedėjimo etapus, supratau, kad per juos perėjau. Šokas, neigimas, pyktis, liūdesys ir galiausiai susitaikymas. Kai atėjo susitaikymas, pasidarė lengviau. Yra taip, kaip yra ir reikia daryti viską, kad tiesiog gyventum“, – sako ji.
Prof. D.Veličkienė pabrėžia, kad inkstų pažaidą sergant cukriniu diabetu skatina ne tik bloga glikemijos kontrolė, bet ir nutukimas, dislipidemija, rūkymas bei genetinis polinkis. Nors genetinio polinkio pakeisti negalime, kitus rizikos veiksnius galima valdyti.
„Gera gliukozės kontrolė yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti inkstus. Šiuolaikinės technologijos, gliukozės jutikliai, insulino pompos padeda pasiekti geresnę kontrolę. Be to, egzistuoja vadinamoji metabolinė atmintis – kuo anksčiau pradedama gera kontrolė, tuo mažesnė komplikacijų rizika ateityje. Svarbiausia reguliariai tikrintis, net jei jaučiatės gerai“, – apibendrina gydytoja.