Vakar televizijos žiūrovus ir realybės šou „2 Barai“ gerbėjus nustebino dar viena netikėta žinia – prie projekto dalyvių prisijungė atlikėjas Ruslanas Kirilkinas. Pats ne viename televizijos projekte dalyvavęs ir net nugalėjęs dainininkas tikino, kad žino pergalės bei šlovės skonį ir atskleidė, kodėl iš tiesų sutiko tapti projekto dalyviu.
„Ne viename projekte jau esu dalyvavęs, ne vieną jau esu ir laimėjęs. Negaliu jų visų išvardinti ir nenoriu jais girtis – anapilin visų šitų trofėjų nenusinešiu. Paslapčių ar burtų laimėjime nėra. Bet tie projektai nebuvo realybės šou, mes nebuvome stebimi 24 valandas per parą,“ – pasakojo atlikėjas.
Žinomas vyras atskleidžia – tapti šou dalyviu nusprendė norėdamas išbandyti save ne muzikiniame projekte: „Kodėl norėjau tai išbandyti – norėjau priimti gyvenimo iššūkį. Visų pirma – tai nėra muzikinis realybės šou, jis labiau priklauso nuo asmenybių. Darbas bare, darbas su žmonėmis mane tikrai suintrigavo ir aš pats nežinau, kaip ten elgsiuos, kaip mane paveiks atmosfera, žmonės – jie visi labai skirtingi. Visa tai mane ir privertė užpildyti anketą.“
Norvegijoje barmeno darbo paragavęs R. Kiriklinas tikina, kad dirbti visai nebijo – nori įgauti patirties. „Nesu profesionalus barmenas, bet ta patirtis man gyvenime praverstų. Darbo tikrai nebijau, labai noriu dirbti su žmonėmis, juk ir muzikoje su žmonėmis tiesiogiai dirbti reikia,“ – kalbėjo dainininkas.
Kalbėdamas apie kiaurą parą dalyvius stebinčias kameras, R. Kirilkinas sakė prie dėmesio seniai pripratęs. „Aš daugiau ar mažiau esu viešas žmogus, esu pripratęs prie dėmesio. Būna, jau nepastebiu žvilgsnių gatvėse ar parduotuvėse – su tuo jau seniai esu susitaikęs,“ – tikino atlikėjas.
„Kaip save parodysiu, kaip elgsiuos – priklausys ne nuo stebinčių kamerų, o nuo paties manęs. Žmonės turės galimybę pamatyti mane rutinoje. Televizija yra toks dalykas – žmogų išgrynina iki grynuolio. Žiūrovas tikrai mato, kada viskas yra falšas,“ – pridūrė žinomas vyras.
Tačiau kai kurie dalykai R. Kirilkinui gali tapti dideliu iššūkiu – dainininkas prisipažino vengiantis uždarų erdvių: „Nelabai mėgstu uždaras patalpas, nelabai mėgstu didelio laisvės apribojimo ir kažkokių taisyklių. Bet tai mano spendimas, į tai žiūriu kaip į gyvenimišką avantiūrą. Jei ne dabar, tai kada vėliau?“
