Projekto „Keliaujančios mamos“ įkūrėja Vilma Vainorė: „Vis neišeina sėdėti vietoje“

Vilma, kaip kilo mintis įsteigti bendruomenę „Keliaujančios mamos“?

Kaip dažniausiai būna veiklioms moterims, išėjus motinystės atostogų ir apsipratus su nauju gyventoju šeimoje ima trūkti savirealizacijos, todėl dažnai pradedame užsiimti kokia nors širdžiai artima veikla.

„Keliaujančios mamos“ yra mano naujai atrastas hobis, leidžiantis sujungti visuomenei (būtent šeimoms su vaikais) naudingą veiklą, mano mėgstamą užsiėmimą – keliones, padedantis neprarasti ir sėkmingai vystyti turimas darbines kompetencijas rinkodaros srityje.

O pati idėja, kaip paprastai nutinka, gimė iš asmeninio poreikio: nors save priskiriu dažniems keliautojams, tačiau, kai gimė jaunėlė ir kai jos pirmąjį gimtadienį susiruošėme sutikti Italijoje pas gimines, supratau, kad man trūksta informacijos apie tai, kaip keliauti su mažais vaikais. Pradėjusi jos ieškoti susidūriau su problema, kad informacija labai išmėtyta, dalis pasenusi, o į kai kuriuos klausimus taip ir neradau aiškių atsakymų net gerokai laiko skyrusi guglinti. Tuomet feisbuke sukūriau uždarą grupę „Keliaujančios mamos“ ir pakviečiau į ją savo drauges, keliaujančias su vaikais.

Ir kaip jums sekasi?

„Keliaujančios mamos“ per beveik dvejus metus jau išaugo į didžiausią keliautojų su vaikais bendruomenę, socialiniuose tinkluose jungiančią 70 000 aktyvių šeimų. Šios mielai dalijasi ne tik savo patirtimi, aplankytomis šalimis ar vietomis, rekomendacijomis, bet ir nelabai pasisekusiais pasirinkimais ar nutikimais. Be kita ko, atliekame apklausas, pagal jas ruošiame rekomendacijas: kuo vaikus užimti kelionėse, kokie daiktai (nuo gertuvių, dviratukų iki vienkartinių sulankstomų naktipuodžių) pasiteisina, ką įdomaus ir smagaus galima nuveikti konkrečiuose Lietuvos miestuose, regionuose ar pasaulio šalyse. Rekomendacijas apie lankytinas Lietuvos vietas padeda ruošti dauguma mūsų šalies turizmo centrų, savo pastebėjimais ir nuotraukomis iš aplankytų vietų jas papildo tėveliai. Informacija pateikiama iš kelių šaltinių, todėl galima susidaryti objektyvią nuomonę, kur norėtųsi apsilankyti.

Kokia dar veikla (be rekomendacijų ruošimo) užsiima „Keliaujančios mamos“?

Vienas išskirtinių „Keliaujančių mamų“ bruožų – bendros kelionės. Ne kartą ir pačiai teko keliaujant vienai su dukromis pajusti, kad svečiose šalyse gal kiek nedrąsu pasivaikščioti ir pamatyti vakarinius senamiesčius ar prie jūros stebėti saulėlydžius, nes nėra jauku svetur klaidžioti vienai su vaikais. Tokią problemą lengvai išsprendė #mamųkelionės: man arba kitoms mamoms pasiūlius kelionių kryptis, susirinkdavo grupelė mamų su vaikučiais, norinčių keliauti kartu, aptardavome visus reikalus internetu tiesiogiai ir su bendrakeleivėmis gyvai dažnai susipažindavome tik oro uoste.

Stengiamės jaunas šeimas edukuoti keliauti atsakingai, motyvuoti mamas įsitraukti į bendruomenės veiklą, skatinti nebijoti keliauti su vaikais, nesvarbu, kokio amžiaus jie yra, nes tai kuria artimesnius santykius ir skatina mažuosius tobulėti. Šeimoms teikiame visapusiškas konsultacijas (ir dar plėsime jas) – nuo reikalingų daiktų, psichologinio pasiruošimo iki rekomenduojamų aplankyti vietų.

Ar sutinkate skeptikų, teigiančių, kad visa tai niekam nereikalinga?

Skeptikų ir kritikų yra visose srityse, bet, kai tiki savo idėja, kai matai, kiek daug yra žmonių, kuriems tai aktualu, kiek užklausų, pasidalijimų kelionėmis, padėkų, supranti, jog eini teisingu keliu.

Šiuo metu kelionės daug kam tapusios tabu tema, tačiau mūsų bendruomenė tikrai labai draugiška, nes joje renkasi būtent keliaujantys žmonės, mėgstantys keliones, suvokiantys jų prasmę, naudingą laiko leidimą su šeima. Taigi, jei ir išlenda koks pavienis kelionėmis nepatenkintas komentatorius (dažniausiai apskritai nepatenkintas viskuo gyvenime ir niekur nekeliaujantis), mes su tokiais atsisveikiname, nes tie, kurie nekeliauja, o tik piktinasi, mums neturi ko duoti.

Neprarasti entuziazmo padeda bendruomenės mamos, savanorės: jos tiki šia idėja kaip savo, prisideda naujais požiūriais, pastabomis, patarimais, moderavimu, medžiagos ruošimu, o kai kartais nusvyra rankos, tiesiog būna tie balsai, kurie pasako: „Ei, pažiūrėk kokia jau didžiulė bendruomenė ir kaip tai reikalinga, – juk negalime sustoti dabar, kai esame tokie reikalingi!“

O kaip su tais, kurie palaiko, – ar jų daug?

Išskyrus „etatinius“ nepatenkintus straipsnių apie „Keliaujančias mamas“ komentatorius naujienų portaluose, dar nesusidūriau su tais, kurie nepalaiko šios bendruomenės idėjos, nes visi tėvai, turintys vaikų ir mėgstantys aktyvų laisvalaikį, tikrai randa pas mus naudingos informacijos. O bendruomenės dydis (daugiau nei 70 000 narių) parodo, kokiam didžiuliam būriui žmonių tai yra svarbu ir kaip jie buriasi, palaiko vienas kitą.

Ar karantinas stipriai pakoregavo jūsų veiklą?

Karantinas netikėtai nutraukė nemažai suplanuotų darbų, bendradarbiavimo projektų, #mamųkelionių planų. Tačiau nesame kelionių agentūra, nepardavinėjame kelionių, neturime samdomų darbuotojų, todėl ir tiesioginių nuostolių ar atleidimų (praradimų) neapturėjome.

Kilus pirminei panikai tarp keliautojų ir pradėjus uždarinėti sienas, atšaukinėti keliones, visas pastangas skyrėme informacinei pagalbai: kaip grįžti, kaip atgauti pinigus, kur kreiptis ir t. t. Tuo metu „Keliaujančios mamos“ tikrai parodė savo reikalingumą – buvo ta vieta, kur žmonės galėjo gauti visus atsakymus ir gauti operatyviai (kiek įmanoma).

Na, o balandį ėmė sparčiai daugėti klausimų apie Lietuvą. Pavargę žmonės ieškojo būdų, kaip kokybiškai ir saugiai tęsti gyvenimą per karantiną. Taigi natūraliai pradėjome daugiau dėmesio skirti Lietuvai: sukūrėme feisbuko grupę „Kelionės su vaikais po Lietuvą – poilsis, pramogos įdomybės!“, per porą mėnesių ten prisijungė per 20 000 narių. Birželį grįžome prie bendrų šeimų (mamų) kelionių, tik jau ne lėktuvais, o automobiliais ir laivais.

Į kelias keliones per metus išvykstate jūs (su šeima)? Pagal kokius kriterijus renkatės kryptis?

Pastarąjį dešimtmetį dėl darbų intensyvumo atostogas visada išnaudodavau kelionėms bent 2 kartus per metus (dažniausiai po savaitę). Esu vykusi į kelionę ir viena, taip pat keliaudavome su vyru, tačiau į daugumą kelionių vykdavau su vyresniąja dukra tuomet, kai jau atšaldavo orai Lietuvoje, prisiderinusi prie mokinių atostogų. Visada rinkdavausi šiltesnių kraštų kryptis, kad pailsėtume ir pasisemtume saulės, gautume vitamino D žiemai.

Būdavau labai atsargi keliautoja – apsiribodavau Europa, nes čia panašios tradicijos, mentalitetas. Tačiau tas netikro saugumo jausmas dingsta tuomet, kai pasivaikščiojusi Paryžiuje ir kitą dieną parskridusi namo išgirsti, kad ten, kur prieš kelias valandas valgei ledus, įvykdyti terorizmo aktai ir nukentėjo daugybė žmonių. Tokie įvykiai verčia susimąstyti, vis dėlto gyvenimas eina į priekį ir, kaip dažnai mėgstu sakyti, galima ir namuose koją susilaužyti, taigi į keliones ruošiamės ir vėl.

Kokia šalis jums pati mieliausia? Kur, jeigu ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?

Visos šalys turi savų privalumų, išskirtinumo, vaizdingų vietų, į kurias galbūt norėtųsi grįžti, bet tikrai ne visur, kur tenka apsilankyti, norėtųsi gyventi... Tai net turistaujant ypač pajutau Katare, Omane, teko matyti nemalonų incidentą (viešai vykusį šeimyninį barnį) net Dubajaus oro uoste. Vis dėlto tradicijos tose šalyse mums, europietėms moterims, yra nesuprantamos ir tikrai nepalankios. Nemalonu, kai net valstybės tarnautojai leidžia sau apsimesti, jog tavęs nemato, kai stovėdama su vaiku ant rankų priešais jį net kelis kartus užduodi tą patį klausimą.

Ilgą laiką turėjau svajonę išėjusi į pensiją šaltuoju metų laiku žiemoti kokioje Ispanijos ar Italijos saloje, grožėtis saulėlydžiais prie jūros ar vandenyno, mėgautis šviežiu maistu, važinėtis dviračiais, plepėti su tokiais pat niekur neskubančiais salų gyventojais... Tačiau, kuo daugiau keliauju, tuo labiau suprantu, jog man labai gera gyventi Lietuvoje, o pasaulyje dar tiek daug neaplankytų ir nepažintų šalių, kad prisirišti prie vienos tikrai nesinorėtų. Norisi tik turėti galimybių keliauti.

Ar visas jūsų gyvenimas sukasi vien apie keliones? Kuo užsiimate laisvalaikiu?

Kelionės visą laiką buvo mano pomėgis. Šiuo metu jis perauga į socialinį verslą, jame galiu realizuoti savo profesinius įgūdžius. Laisvalaikio nedaug lieka, kai augini mažą vaiką ir dar dirbi iš namų, o neretai ir per keliones. Mėgstu pajuokauti, kad veiklios mažų vaikų turinčios mamos gyvena vampyrų ritmu: dieną atidirbusios mamomis, naktį kimba į darbus ar bando skirti laiko pomėgiams, pavyzdžiui, paskaityti knygą... O tikras laisvalaikis man yra niekur neskubant ramiai atsigerti rytinės kavos klausantis bundančio pasaulio garsų, su vėjeliu miškų takais pralėkti dviračiu, pasivaikščioti laukiniu pajūriu ir pasimėgauti jūros ošimu, paklausyti gyvo geros klasikinės muzikos koncerto.

Atėjo ruduo. Kaip jis koreguoja keliones?

Tikrai nėra taip, kad žmonės atostogauja ar keliauja tik vasarą. Tuo įsitikinau (ir kiek net nustebau dėl to) pradėjusi moderuoti bendruomenės socialinius tinklus. Iki viruso invazijos į kelionių pasaulį kelionės vyko nepertraukiamai visus metus: nemažai žmonių šiais laikais gali dirbti nuotoliniu būdu, mamos su mažais vaikais turi galimybių keliauti per ilgas vaikų priežiūros atostogas. Dalis keliautojų, tarp jų – ir aš, ieškoti saulės svetur vyksta jau atvėsus orams.

Tiesa, šiemet situacija kiek kitokia, ir tikrai sumažėjo keliautojų į tolimus kraštus: žmonės bijo iš anksto pirkti keliones, rizikuoti užstrigti išvykus ar baiminasi, kad svečiose šalyse teks izoliuotis, todėl labiau apsiribojama artimiausiais kaimynais ir Lietuva. Tam ir vasara šiemet buvo palanki. Bus matyti, kaip situacija klostysis įsibėgėjus rudeniui, bet tikrai planuojame ir kai ką įdomaus šeimoms ir mamoms Lietuvoje, o tolimesnių kelionių kol kas nesižvalgome. Kad nebūtų dėl to taip liūdna, vaizdais iš įvairių pasaulio šalių dalijasi ten gyvenančios mamos.

Kokių iliuzijų nereikėtų turėti pirmą kartą svetur keliaujant su atžalomis?

Apskritai nereikia turėti iliuzijų, kad kelionės su vaikais vyks taip pat kaip ir be jų. Prieš keliaujant su atžalomis tiesiog reikia labiau pasiruošti, planuoti nebe tokias intensyvias veiklas, numatyti, kad keliauti būtų įdomu ir mažiesiems. Kad ir kur išsiruoštumėte – pasivaikščioti pažintiniu taku stumiant vežimėlį ar į Balį lėktuvu – užsukite pas „Keliaujančias mamas“ pasitarti ir tikrai gausite daug nuoširdžių patarimų, rekomendacijų.