„Tangomanų“ laimėtoja I.Stasiulytė: apie laikinumo jausmą, ryšį su Marcosu ir pažadą D.Zvonkui

Ineta Stasiulytė / Vido Černiausko nuotrauka
Ineta Stasiulytė / Vido Černiausko nuotrauka
Grytė Liandzbergienė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Praėjusį sekmadienį baigėsi TV3 ir Go3 projektas „Tangomanai“, privertęs Lietuvos žiūrovus pamilti tango ir sekti dalyvių aistras ant parketo. Tiesioginės transliacijos metu išrinkti nugalėtojai: jais tapo Ineta STASIULYTĖ (43) ir Marcosas AYALA (36). „Šis projektas unikalus tuo, kad jame nebuvo intrigų, pykčių ir plaukų draskymosi, – žiūrovus jis pritraukė grožiu ir meile“, – tikina Ineta.

Ineta, jūsų santykis su Argentina – senas ir artimas?

Taip, iš šios šalies kilęs mano dukters Upės tėtis. Su Eduardu aš nesikalbėdavau ispaniškai – nesijaučiau gerai mokanti šią kalbą, bet kai dabar nuskridau į Argentiną ir išlipau iš lėktuvo, pasijutau kaip namie. Girdžiu, ką žmonės kalba, ir suprantu juos, nes jie kalbėjo tuo argentiniečių akcentu, kurį aš moku! Tas pats būtų, jei ispanas atvažiuotų į Telšius ir prabiltų žemaitiškai: visi stebėtųsi, iš kur ans muok tą kalbą... Man labai artima ir pačių Buenos Airių dvasia – ji iš tiesų ypatinga.

Kai jums pasiūlė dalyvauti šiame šou, turbūt nenustebote? Na, koks būtų tango projektas be Inetos...

Smagu, kad pakvietė, – galėjo ir nepakviesti, bet surizikavo (juokiasi). Kartais pasiūlo kokį nors darbą – ir iškart supranti, tiesiog pilve pajunti, kad kažkas ne taip, kažkas kliūva. O šįsyk buvo atvirkščiai: aš sutikau dar net neišklausiusi pasakojimo, ką ten veiksime. Apėmė keistas jausmas, kad jau esu tai dariusi – tenoriu sugrįžti ir tai prisiminti. Buvau šimtu procentų užtikrinta, kad padarysiu viską: nukelsiu visas premjeras, atšauksiu spektaklius, kad tik ten nuskrisčiau.