Protestas „Šalin rankas“ pirmąsyk Katedros aikštėje – žmonės netilpo, atvyko ir žinomi veidai: „Taip palikti negalima“

Vilniaus Katedros aikštėje surengta protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Vilniaus Katedros aikštėje surengta protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Ugnius Antanavičius, Kristina Tamelytė, Margarita Vorobjovaitė, BNS
Šaltinis: 15min
A
A

Vilniuje, Katedros aikštėje šeštadienį įvyko protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

15min žurnalistė Kristina Tamelytė iš Katedros aikštės pranešė, kad į mitingą prieš LRT įstatymo pataisas dar jo pradžios ėmė rinktis dalyviai.

15min pakalbintas protesto dalyvis Arūnas, į protestą atvykęs iš Šiaulių, teigė norintis parodyti, kad pasisako prieš tai, kas vyksta valstybėje.

„Mes jau nuo pat pradžių turėjom akciją Šiauliuose su Pinokio nosimi. Šita socialdemokratų partija meluoja, visos tos jungtys baisios ir žmonės baisūs. Taip palikti negalima, reikia bent jau parodyti, kad tu esi prieš. Nes čia tikrai destrukcija šalies“, – sakė Arūnas.

Fotogalerija:

Į mitingą atvykęs panevėžietis: esu prieš antivalstybinę veiklą

Iš Panevėžio į protestą atvykęs Edmundas Sakalauskas teigė, kad „Nemuno aušra“ yra antivalstybinė partija. Jis pasakojo, kad Panevėžyje R.Žemaitaičio šalininkų buvo apstumdytas, į ką dėmesį atkreipia ir jo plakatas.

Mitingo „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ dalyvis / Kristinos Tamelytės nuotr.
Mitingo „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ dalyvis / Kristinos Tamelytės nuotr.

„Aš buvau užpultas tik dėl nepatogios Žemaitaičiui nuomonės. Buvo kalba apie poligoną, Žemaitaitis sureagavo į jam sakomą repliką vien dėl to, kad pati tema jam buvo žiauriai aktuali. Visa ta antivalstybinė veikla, kuri dabar vyksta, yra akivaizdi iš Žemaitaičio pusės. Mano mintis ir motyvacija (dalyvauti proteste, – red. past.) tokia, kad tai yra tiesiog antivalstybininkai, kurie turi tą galią, kurią turi. Duok Dieve, kad jie neįgytų tos galios daugiau, nes fašizmas „Nemuno aušros“ tikrai būtų blogas“, – sakė Edmundas.

Seimo pirmininkas mitinge dalyvauti neplanuoja: svarbiau sodinti ąžuolyną

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas, šeštadienį paklaustas, ar dalyvaus mitinge už žodžio laisvę, teigė, kad prasmingiau dalyvauti miškasodyje nei mitinge.

„Ne, tai sodinsim ąžuolyną. Aš kviečiu ir visus pasodinti (ąžuolyną – BNS). Man atrodo, žymiai svarbiau pagerbti prezidentą Valdą Adamkų ir atlikti tokį gerą darbą, nei sugaišti laiką mitinge“, – šeštadienį per miškasodį žurnalistams sakė parlamento vadovas, paklaustas, ar planuoja ateiti į popiet sostinėje vyksiantį mitingą.

Vaizdo įrašas:

Protesto akcija prasidėjo nuo M.K.Čiurlionio kūrinio

Protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ prasidėjo orkestrui sugrojus M.K.Čiurlionio kūrinį „Jūra“. Proteste dirbusių 15min žurnalistų teigimu, atrodo, kad aikštėje susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

D.Jastramskis: LRT pataisos gali grąžinti į laikus, kai LRT vadovai turėjo derėtis su valdžia

Proteste dalyvaujantis LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis 15min teigė nerimaujantis, kad siūlomos LRT įstatymo pataisos ribos nėra siūlomos geranoriškai LRT žurnalistų redakcinę nepriklausomybę.

„Yra pataisos, kuriomis nori vienaip ar kitaip riboti žurnalistų redakcinę nepriklausomybę. Grįžtume į laikus, kai ateidavo LRT vadovai nuolat derėtis su Vyriausybe ir Seimu. Ir vieni sakydavo – išimkit tą laidą ir mes duosim pinigų, kiti sakydavo – palikit tą laidą ir mes duosim pinigų. Gresia tokios situacijos grįžimas“, – sakė M.Jastramskis.

„Yra tokia situacija, kada yra tam tikra grėsmė, kad gali atsirasti netinkami įstatymai. Labai sunkiai sekasi juos vienaip ar kitaip stabdyti, kad jie būtų panašesni į tai, ką siūlo ekspertai, tarptautinės organizacijos. Dėl to tas protestas, dėl to ir aš čia“, – sakė LRT tarybos narys.

Jo teigimu, norint turėti geras pataisas, reikia burti labiausiai išmanančius žmones.

„Lietuvoje jų neužtenka paieškoti, reikia užsienio šalių ekspertų. Tada būtų galima diskutuoti, kalbėti“, – sakė D.Jastramskis.

Proteste – ir kalbos, ir muzika

Katedros aikštėje vykusiame proteste „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ – ir kalbos, ir muzika.

Dalyvių proteste – daug. Žmonės netilpo į Katedros aikštę, dalis būriavosi už jos ribų.

Protestas prasidėjo nuo M.K.Čiurlionio „Jūros“, kurią sugrojo kolektyvas „Mood Sellers“.

Tuomet kalbą sakė režisierius ir aktorius Paulius Markevičius. Jis teigė negalintis būti abejingas tam, kas vyksta jo namuose.

„Niekas kitas nepadarys tvarkos mano namuose, jei ten pasidarė šiukšlynas ar purvynė“, – sakė jis.

Paulius Markevičius / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Paulius Markevičius / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

A.Kaušpėdas: iš naujo mokausi būti mitinguose kaip Sąjūdžio laikais

„Aš kaip savanoris, kuris gina savo kraštą, atėjau į pratybas. Kartu su kitais mokausi iš naujo būti kaip Sąjūdžio laikais mitinguose, jausti vienas kitą ir džiaugtis, kad grįžta ta Sąjūdžio dvasia“, –15min žurnalistei sakė į protestą atėjęs architektas ir atlikėjas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

Pasak A.Kaušpėdo, visas dėl LRT įstatymo priėmimo kilęs triukšmas yra savotiškas neveiksnumo ir nesugebėjimo suprasti, kas dabar yra svarbiausia, įrodymas.

„Mes užsiimame kažkokiais niekais, kažkas kažką nori nuimti, kažkas nori gražiai atrodyti ir panašiai. Reikia telkti žmones, o ne juos skaldyti, erzinti ir visaip supriešinti“, – sakė A.Kaušpėdas.

B.Davidonytė: turiu gerų žinių – pataisų buldozeris ėmė strigti

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė nuo scenos susirinkusiems į protestą pranešė turinti gerų žinių – socialdemokratų buldozeris, kuris, jos teigimu, važiavo per Konstituciją, ėmė strigti.

Pasak jos Kultūros komitetas jau antrą savaitę kamuojasi su šimtais opozicijos pasiūlymų, kamuosis ir kitą savaitę.

„Ganėtinai akivaizdu, kad į savo susiplanuotą grafiką pakeisti LRT vadovybę dar iki paskutinio šios LRT tarybos posėdžio gegužės 19 d. jie, ko gero, nebespės“, – sakė B.Davidonytė.

Susirinkusieji jos žodžius palydėjo plojimais.

Pasak B.Davidonytės, tai – opozicijos ir kiekvieno iš protestuotojų nuopelnas.

Ji teigė, kad būtina depolitizuoti LRT tarybą.„Tada galbūt bus taika, bet šiandien negalime tikėti nei vienu socialdemokratų žodžiu“, – nuo scenos sakė ji.

Birutė Davidonytė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Birutė Davidonytė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

G.Masteikaitė: mums nereikia stiprios rankos, mes esame stiprūs

Kultūros atstovai nuo scenos piktinosi naujais valdančiųjų planais kištis į kultūros įstaigų vadovų skyrimą ir didinti politinę įtaką skiriant kultūros įstaigų vadovus Lietuvoje. Apie tai penktadienį rašė ir 15min.

„Stiprios rankos reikia silpnai valdžiai, mums jos nereikia, mes esame stiprūs“, – nuo scenos kalbėjo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė.

Jos teigimu, pagal numatomus planus sprendimas dėl vadovų skyrimo priklausys nuo kultūros ministro ar savivaldybių merų, o tai reikštų, kad kultūros institucijos tampa valdžiai palankia platforma.

„Ne laisvo kūrėjo, ne kritiškai mąstančio žiūrovo erdve, bet vieta, kurioje nelieka idėjinio dialogo. Be dialogo nėra pažangos, judėjimo į priekį, atvirų diskusijų“, – sakė G.Masteikaitė.

Gintarė Masteikaitė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Gintarė Masteikaitė / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

Prasidėjęs lietus protesto dalyvių neišbaidė

Šiek tiek po 17 val., protestui einant į pabaigą, Katedros aikštėje pradėjo lyti. Vis dėlto daugumos protesto dalyvių tai neatbaidė ir skirstytis jie neskubėjo – nuo lietaus saugojosi po skėčiais ar kapišonais.

Po G.Masteikaitės ir B.Davidonytės ant scenos pasirodė grupė SKAMP. Po šios grupės ant scenos lipo istorikas, totalitarinių režimų tyrėjas Nerijus Šepetys.

Istoriko Nerijaus Šepečio teigimu, tiek socialdemokratai, tiek prezidentas laisvą žodį yra pakeitę „natūraliu arba apsimestiniu durnumu“, pastiprinę iškalbumu, melu, nutylėjimu, iškraipymu ir net kliedesiais“.

Anot jo, tiek valdantieji, tiek G. Nausėda moka „įjungti durnių ir kalbėti taip, kad nei mintys, nei pasaulis, nei tiesa, nei tikrovė nebūtų svarbu“.

Istorikas tvirtino, kad reikia pagaliau išmokti ir nebijoti pasakyti tiesiai į akis: jūs kliedit, jūs meluojat, yra ne tai, yra tai, tiesa yra ta, išvada yra tokia.

Vėliau scenoje pasirodė atlikėja Migloko, po jos – aktorius Kęstutis Cicėnas.

K.Cicėnas sakė, kad jam trūksta prezidento Gitano Nausėdos pozicijos protestų dėl LRT klausimu, ir tvirtino paruošęs šabloną, kuriuo gali pasinaudoti prezidentas.

„Mieli Lietuvos žmonės. Šiandien, kai mūsų gerovės valstybė virsta panašesne į komunistų landynę, tvirtai pareiškiu – Lietuva, aš pabudau. Gal per televizorių būsiu ne visada toks aukštas, ne visada gražus, bet realybėje – su tauta, kuri mane išrinko“, – imituodamas G.Nausėdos balsą kalbėjo K.Cicėnas.

Kęstutis Cicėnas / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Kęstutis Cicėnas / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

Po jo ant scenos lipo ir grojo grupės „Abudu“ lyderis Domantas Starkauskas. Per jo dainą prasidėjo lietus.

K.Kaupinis: net daug valdančiųjų rinkėjų nesupranta, kas čia vyksta

Kino ir teatro režisierius, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis gyvai proteste nedalyvavo, bet buvo parodyta iš anksto įrašyta jo kalba.

K.Kaupinis sakė, kad lietuvių pilietinis aktyvumas rodo, jog lietuviai yra kantri ir atkakli, bet nebe vergiška tauta.

„Tauta, kurią sunku įbauginti, pažeminti, bet lengva įžeisti, ji lengvai nepamiršta ir neatleidžia“, – sakė K.Kaupinis.

Jis atkreipė dėmesį, kad remiantis Pilietinės visuomenės instituto atliktu 2025 m. Pilietinės visuomenės galios tyrimu, protestus palaiko netgi trečdalis „Nemuno aušros“, pusė valstiečių ir 40 proc. socialdemokratų rinkėjų.

„Jau nekalbant apie absoliučią opozicijos rinkėjų palaikymo daugumą. Net ir žmonės, kurie rinko dabartinę koaliciją, nesuprantu, ką ir kodėl ji daro“, – sakė K.Kaupinis.

Jis tvirtino, kad 15 metų nebuvo prasčiau vertinamos vyriausybės, o dar nepraėjo net pusė kadencijos.

„Dabartinė koalicija per 4 metus nesukurs ir nepastatys nieko, bet nieko ir labai nesugriaus, nes jai tiesiog nesigaus nei su LRT, nei su niekuo kitu“, – prognozavo K.Kaupinis.

Protesto pabaigoje – himnas

Pradėjęs lyti lietus netruko ilgai ir pasibaigė dar iki protesto pabaigos.

Renginio pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Dar kurį laiką po to susirinkusi minia skandavo „Lietuva“.

Protestą užbaigė Domanto Starkausko bei Luko Pilkausko ir „Local Girls“ pasirodymai.

Proteste dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių

Išreikšti susirūpinimą dėl grėsmės žodžio laisvei ir nepritarimą Seime svarstomoms Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms šeštadienio popietę į Katedros aikštę Vilniuje susirinko apie 30 tūkst. žmonių, skelbia naujienų agentūra BNS.

Dažnas protesto akcijos dalyvių buvo apsigobęs Lietuvos trispalve ar laikė rankose istorinę vėliavą su Vyčiu.

Mitingo dalyviai ir kalbėtojai teigė, kad valdžia, bet kokia kaina siekdama pakeisti LRT valdyseną, negirdi tam besipriešinančios visuomenės atstovų. Kritika dėl LRT virto kritika visai valdančiųjų socialdemokratų politikai.

„Žiniasklaida yra veidrodis, kuriame socialdemokratai paniškai bijo pamatyti savo akivaizdų bjaurumą. Ir užuot bandę keistis patys, jie atkakliai bando pakeisti patį veidrodį“, – šeštadienį per mitingą sakė Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas.

Nuo praėjusių metų gruodžio tai jau penkta protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Pamatykite: kaip atrodė protesto dalyvių plakatai

„Laisvę LRT nuo bebrų“, „Dzievuliau, jei esi, paskolink tai Vasilysai durnajai smegenų! Bo nibigaliu!!“, „Nevežkit mums Putino saulės“, „Laisvo žodžio jūs neatimsit“, „Laisvas žodis – jėga“, prie LSDP logo prirašyta „cykcinti bomba“ – skelbė mitingo dalyvių plakatai.

Galerija, kurioje galite išvysti dalį protesto dalyvių plakatų – žemiau.

Anksčiau vyko prie Seimo

Tai pirmoji prieš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus nukreipta akcija, kuri vyksta Katedros aikštėje, o ne prie Seimo.

Organizatorių teigimu, parlamente svarstomi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimai suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų, įžvelgiama grėsmė žodžio laisvei.

„Matome, kad valdantiesiems dešimčių tūkstančių žmonių, susirenkančių į protestus po parlamento langais kol kas nepakanka. Buldozeris dėl LRT pataisų vėl užkurtas ir rieda pilnu pajėgumu. Visi stebėjome realų pokytį sukūrusias šimtatūkstantines minias, susirinkusias į protestus Vengrijoje. Tegul tai tampa įkvėpimu ir mums“, – skelbiama kvietime į mitingą.

„Dabar valdantieji verčiasi per galvą, organizuoja nestatutinius posėdžius, siekia, kad jie vyktų iki išnaktų. (...) Visa ši skuba ir chaosas vyksta tik dėl to, kad kuo greičiau būtų perimta jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolė“, – teigiama jame.

Skelbiama, kad protestą organizuoja žurnalistų iš įvairių redakcijų bendruomenė ir Kultūros asamblėja. Protestas prasidės 16 val., bet dalyviai kviesti rinktis jau nuo 15 val.

Organizatorių teigimu, į visuomenę protesto metu kreipsis žurnalistai, kultūros ir visuomenės atstovai, istorikai Birutė Davidonytė, Gintarė Masteikaitė, Donatas Puslys, Nerijus Šepetys, Gytis Norvilas, Laima Kreivytė, Antanas Terleckas, Karolis Kaupinis, Kęstutis Cicėnas.

Be to, scenoje pasirodys atlikėjai Šarukas, Migloko, SKAMP, Benas Aleksandravičius.

Protestuotojai raginami atsinešti plakatus, ženklus, vėliavas.

Vilniaus miesto savivaldybė BNS informavo, kad leidimas išduotas susirinkti 30 tūkst. žmonių.

Kaip rašė BNS, parlamentas po pateikimo yra pritaręs LRT įstatymo pataisoms, keičiančioms nacionalinio transliuotojo valdyseną.

Kad projektas grįžtų į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje, Kultūros komitetas turi apsvarstyti visus jam pateiktus pasiūlymus.

Po visą ar po pusę darbo dienos trunkančius posėdžius komitetas rengia nuo balandžio 13 d.

LRT įstatymo pataisų svarstymas jau anksčiau yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų. Pastarąjį kartą protestuotojai rinkosi balandžio pradžioje greta Seimo.

Ankstesni mitingai yra sulaukę daugiau nei po 10 tūkst. žmonių dalyvavimo.

Balandį netoli Nepriklausomybės aikštės protesto organizatoriai pastatė ir jo simbolį – surūdijusį vikšrinį buldozerį, kurio priekinėje dalyje ugnies fone matomas užrašas „LRT pataisos“.