Psichikos sveikatos centro specialistė J.Stanislavovienė: „Nereikia skubėti savęs kaltinti“

Vėl gūžiamės dėl Lietuvą ir pasaulį apimančios antrosios pandemijos bangos. Matyt, labiau nei fizinės žmogaus jėgos šioje situacijoje yra svarbi dvasinė pusiausvyra. Tai ir vadinama psichikos sveikata?

Pavasarį, per pirmąjį karantiną, Vilniaus universiteto mokslininkai tyrė, kaip žmonės jaučiasi. Pastebėta, kad per pandemiją neigiamų emocijų, nerimo, pykčio, liūdesio patiriama daugiau nei kitu metu. Psichikos sveikatos statistikoje to laikotarpio padariniai dar neatsispindi, bet tyrimai rodo, kad nukenčiame, kai negalime gyventi taip, kaip esame įpratę.

Gyvenime norisi stabilumo. Mūsų savijautai neigiamą įtaką turi netikrumas dėl ateities, tai, kad nieko negalime planuoti. Natūralu, kad tokiu laikotarpiu galime išgyventi ir neigiamų emocijų, nerimą, liūdesį. Vis dėlto turėtume gebėti ir atsigauti. Tai ir yra dvasinė pusiausvyra, arba psichikos sveikata.

Ši sąvoka apima tris komponentus: geros savijautos jausmą, taip pat – gebėjimą išgyventi skausmą ir liūdesį, nes galime patirti ne tik teigiamų emocijų. Trečias komponentas – kaip sugebame megzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, išreikšti save.

Jei jaučiame, kad emocinė savijauta nėra gera, trukdo gyventi – tarkim, jau kurį laiką kamuoja nemiga, esate irzlus, – reikia nepabijoti kreiptis pagalbos. Galima pradėti nuo įvairių virtualių programėlių, pavyzdžiui, „Pagalba sau“, „Ramu“. Turime ir nemokamos psichologinės pagalbos bei emocinės paramos linijų. Galima kreiptis į psichologus, dirbančius visuomenės sveikatos biuruose. Svarbiausia – sau pripažinti, ką jaučiate, ir kreiptis ten, kur manote, kad jums būtų geriausia.

Dabar tenka gyventi labai izoliuotai. Daugelis namuose ir dirba. Tokių žmonių psichikos sveikata šiuo metu itin aktuali?

Psichikos sveikatos darbe sąvoką sudaro darbo sąlygos ir žmogaus darbingumas, patiriant įvairias būsenas. Jei darbe jaučiame daug streso, nuolatos konfliktuojame su kolegomis, jeigu mums keliami be galo dideli reikalavimai, tai neabejotinai veiks mūsų psichikos sveikatą. O nuo to, kokia ji yra, priklauso mūsų darbingumas. Iš kitos pusės, darbas juk yra finansų, savęs realizavimo, socialinių ryšių šaltinis. Tai – taip pat svarbu žmogaus psichikos sveikatai...

Dabar dėmesys natūraliai krypsta į žmones, dirbančius iš namų. Šioje situacijoje svarbu pagalvoti apie savo darbo vietą, o jei tokios namuose dar neturite – įsirengti. Idealu, jei tai gali būti tylus, nuošalesnis kampas, toliau nuo šaldytuvo ir skalbiamosios mašinos, kurią norisi įjungti. Taip pat reikia susikurti rutiną: bandyti rasti galimybių kasdien dirbti tuo pačiu laiku. Dalis žmonių, kuriems sunkiau susitelkti į darbą namuose, iš ryto eina pasivaikščioti, taip lyg atkartodami kasdienę kelionę į biurą.

Kiek įtakos, susiduriant su iššūkiais darbe, turi kolektyvo vadovas? Jis turi būti atsakingas ne tik už finansines garantijas, bet ir už dvasinį darbuotojo komfortą?

Mūsų šalies teisės aktai įpareigoja darbdavius sukurti saugias darbo sąlygas visiems darbuotojams. Darbo kodekse neparašyta, kad kalbama tik apie fizinę sveikatą... Net numatytas mechanizmas, kaip darbdaviai turėtų įvertinti vadinamąją psichosocialinę riziką darbo vietoje: įvertinti veiksnius, kurie darbuotojams gali kelti stresą, ir imtis priemonių, kad sušvelnintų jų poveikį žmonių sveikatai. 

Dabar, kai aplinkui vyksta daug pokyčių ir atsiranda papildomo streso, itin svarbu vertinti psichosocialinę aplinką. Vis dėlto negalima pamiršti, kad vadovas taip pat išgyvena tų veiksnių poveikį. Jis – irgi žmogus ir gali būti, kad šiuo laikotarpiu taip pat patiria daug iššūkių. Taip, jis atsakingas už darbuotojų psichikos sveikatą darbe, bet jam labai svarbu nepamiršti ir savęs.

Gyvename tokiu metu, kai niekas iš mūsų negali pasakyti, koks sprendimas, priimtas vienoje ar kitoje situacijoje, būtų geriausias. Galbūt dabar yra labai geras laikas apie tai atvirai pasikalbėti su darbuotojais: tartis, koks darbo modelis, stilius geriausiai tiktų, atskleisti, su kokiais iššūkiais susiduriama. Nes niekas nežino, kaip elgtis būtų geriausiai. Manyčiau, kad šiuo laikotarpiu vadovui labai svarbu kalbėtis su kolektyvu. 

Kaip pačiam žmogui susitelkti į darbą, neprarasti pasitikėjimo savimi?

Taip gyvenant ir dirbant svarbūs tampa nuolatiniai pasitarimai su vadovais, bendravimas su kolegomis. Puiku, jei darbovietei pavyksta kokiu nors būdu suburti visus pabendrauti, aptarti problemas. Vieniems tokių pokalbių galbūt užteks kartą per savaitę, o kai kam gal reikia pasikalbėti ir kas rytą. Tai – galimybė kolegoms pasidalyti, kaip kas tvarkosi su kasdienėmis problemomis. Kai žmogus išgirsta, kad ne jam vienam sunku, kad kiti išgyvena tą patį, nesijaučia kaltas. Na, o vadovui šie pokalbiai padeda pamatyti, kaip darbuotojai jaučiasi, koks kam kliūva darbo krūvis, ir jį paskirstyti tolygiau.

Nereikia iš savęs reikalauti jau pirmą darbo namuose dieną būti tokiam pat darbingam, kaip biure. Jei pavyksta atlikti bent aštuoniasdešimt procentų to, ką padarydavome įprastoje vietoje, tai yra labai geras rezultatas. Už jį galima save pagirti, o ne kaltinti, kad ko nors nespėjate. Jei vis dėlto produktyviai dirbti namuose nepavyksta, jei aplinkui sukasi maži vaikai, gal reikėtų labai ramiai pagalvoti apie krūvio mažinimą, nedarbingumą dėl mažųjų priežiūros. Ne save kaltinti, o labai racionaliai įvertinti, ką dabar galiu daryti, o ko – ne. Kai kuriems dirbant namuose padeda susikurtos taisyklės, susitarimai su namiškiais: kas ir kada skiria laiką darbui, o kas tuo metu rūpinasi vaikais ir buitimi. Taip pat labai svarbu, kad dirbant tokiomis sąlygomis profesinė veikla netruktų visą parą. Reikia tiksliai apibrėžti, kurios valandos skiriamos darbui, o kada prasideda poilsio laikas. 

Dėl karantino esame atskirti, nuolatos girdime kartojamą frazę „socialinė izoliacija“. Nors negalime susitikti gyvai, vis tiek reikia rasti būdų, kaip bendrauti su mums svarbiais žmonėmis. Taip pat nepamiršti, kas teikia malonumą. Jei įprastai gyvenant tai buvo kino teatrai – galbūt galime rengti filmų peržiūras namuose? Jei džiugindavo vakarienės restorane –gal kartais verta iš jų užsisakyti maisto išsinešti?..

Galima rasti ir šios situacijos, darbo namuose privalumų! Kai nereikia važiuoti į darbą, galbūt negaištame laiko automobilių spūstyse; sutaupome pinigų, nes nepietaujame kavinėse. Gal galime daugiau laiko praleisti su šeima, rasti laiko knygoms ar kitiems paprastiems malonumams? Dėl pandemijos daugelis išmoko naudotis naujomis interneto platformomis. Reikia tikėti, kad ši situacija mums atneš ir kokių nors gerų dalykų.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.