Psichologai atskleidė vieną geriausių būdų pasikelti nuotaiką
Ką darote, kai jaučiatės nusiminę? Kaip bandote pakelti sau nuotaiką? Tikriausiai naujais pirkiniais, pamalonindami savo skrandį gardžiais skanėstais ar tiesiog išlekiate į miestą pasisėdėti su draugais.
Vis tik naujausi psichologų tyrimai atskleidžia, kad šie būdai iš tiesų nuotaiką pakelti padeda tiek pat, kaip ir nieko neveikimas, rašo huffingtonpost.com.
Vietoje to, mokslininkai siūlo pamaloninti ne save, o verčiau jau padaryti gerą ar malonų darbą savo draugams ar nepažįstamiems asmenims, mat, anot psichologų, mums nuotaiką geriausiai pakelti geba ir bendrą savijautą itin pagerina gerumo aktai kitiems.
„Nė kiek nenustebau pastebėjusi, kad teigiamas visuomeniškas elgesys itin efektyviai gerina ir žmonių emocijas. Tačiau buvo įdomu pastebėti, kad mes klaidingai manome, jog nuotaiką pasigerinsime pamalonindami patys save. Pasirodo, toks elgesys neturi jokios įtakos mūsų emocijoms ar psichologinei būklei“, – tikina Tenesio valstijos universitete dirbanti psichologijos profesorė ir tyrimo autorė dr. Katherine Nelson.
Tyrimo metu buvo atrinkti 473 savanoriai, kurie buvo išskirstyti į keturias grupes. Kiekviena grupė privalėjo per šešias savaites atlikti įvairias jiems skirtas užduotis.
Pirmosios grupės buvo paprašyta atlikti užduotis, kurios pagerintų bendrą gerovę, pavyzdžiui, surinkti šiukšles gatvėje. Antroji grupė turėjo padaryti kokį nors gerą darbą kitam žmogui, pavyzdžiui, nupirkti draugui kavos puodelį ar padėti šeimos nariui paruošti vakarienę.
Trečioji grupė turėjo padaryti gerą darbą sau, pavyzdžiui, daugiau sportuoti ar pasiimti laisvą dieną darbe. Na, ir ketvirtoji grupė turėjo gyventi taip, kaip jiems įprasta.
Prieš tyrimą ir po jo dalyviai turėjo užpildyti klausimyną, kuriuo buvo vertinama jų psichologinė, emocinė ir socialinė gerovė. Tyrimo dalyviai taip pat nuolat vertino savo pozityvias ir negatyvias emocijas.
Galiausiai paaiškėjo, kad tyrimo metu kur kas laimingesni ir geresnės nuotaikos jautėsi tyrimo dalyviai, priklausantys grupėms, kurių užduotys buvo pagerinti dieną kitam žmogui arba visuomenei (taigi pirmoji ir antroji grupė), nei tie, kurie bandė rūpintis tik savimi arba jokių pokyčių nedarė.
Maža to, peržiūrėjus savo nuotaiką įvertinusios grupės, kurios buvo paprašyta koncentruotis tik į save, rezultatus, paaiškėjo, kad jų bendra gerovė ar nuotaika per tyrimo laikotarpį visiškai nesikeitė.
„Darydami gerus darbus kitiems žmonėms, ir patys jaučiame pozityvias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, bendras pasitenkinimas ir meilė. Būtent šios emocijos prisideda ir prie bendros psichologinės mūsų būklės, juk būdami geri ir malonūs kitiems, geriname socialinius santykius su aplinkiniais ir išmokstame savimi didžiuotis padarę gerą darbą tam, kuris to visiškai nesitikėjo, tad kodėl gi to nepradėjus daryti dažniau?“ – klausia Katherine Nelson.