Psichologas Andrius Kaluginas: apie savižudybę ir jos beprasmiškumą
Ketvirtadienį Lietuvą sukrėtė skaudi ir netikėta žinia – iš gyvenimo pasitraukė aktorius ir TV laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Žinia apie garsaus vyro mirtį nuliūdino tūkstančius aktoriaus gerbėjų, draugų, kolegų ir pažįstamų.
Tai, kad aktorius iš gyvenimo pasitraukė savo noru, ne vienam užminė daugybę klausimų – kodėl garsus, talentingas ir gerbėjų mylimas V.Šapranauskas nusprendė pakelti prieš save ranką...
Egzistencinė tuštuma ir beprasmybė
Psichologas ir psichiatras Angrius Kaluginas, kalbėdamas apie savižudybes, neslepia, kad tokį sprendimą dažniausiai priima egzistencinės tuštumos ar krizės kamuojami žmonės.
„Ir visai nesvarbu, ar esi vargšas, turtuolis ar priklausomas nuo alkoholio. Juk dažnai iš gyvenimo pasitraukia net pasaulinę šlovę pasiekę dainininkai, tokie kaip Kurtas Cobainas. Taip nutinka todėl, kad žmogus patiria gyvenimo beprasmiškumą“, – portalui Žmonės.lt aiškino psichologas.
Egzistencinę tuštumą išgyvenantys žmonės nebemato prasmės savo veikloje, tame, ką daro, ką yra pasiekę ir nemato tolimesnės perspektyvos. Tokius destruktyvius jausmus dar labiau paaštrina alkoholio vartojimas, psichotropinės medžiagos, barniai šeimoje ar su artimaisiais.
„Ne vieną kartą savo praktikoje susidūriau su žmonėmis, ypač su 45-46 metų amžiaus vyrais, kurie yra pačiame jėgų žydėjime, turi gražias šeimas, verslus, bet sako, kad niekas jų nedžiugina. Tai yra baisus dalykas“, – kalbėjo A.Kaluginas.
Pataria gerbti artimuosius
Psichologas taip pat perspėjo žiniasklaidos atstovus gerbti artimųjų privatumą ir įvykus panašioms nelaimėms netrukdyti jų klausimais apie netektį.
„Jie išgyvena didžiulį liūdesį, šoką ir netikėtumą. Pirmas dienas jų trukdyti nereikėtų. Taip pat natūralu, kad artimieji pradeda kaltinti save, jog nepamatė kažkokių ženklų, pagal kuriuos buvo galima nuspėti galimą tragediją. Tai natūrali būsena, kuri praeina“, – paaiškino A.Kaluginas.
Pašnekovas taip pat pateikė liūdną faktą – žinomų žmonių savižudybės daro įtaką aplinkiniams. Atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad tam tikrame mieste, regione ar šalyje iš gyvenimo pasitraukus žinomam žmogui, savižudybių banga padidėja.
„Žmonės tarsi nesąmoningai tai atkartoja. Todėl žiniasklaidai reikėtų pabrėžti, kad savižudybė yra destruktyvus elgesys, kraštutinis problemos sprendimas. Tai parodo tam tikrą žmogaus silpnybę, todėl negalima piešti romantiškos savižudybės pusės“, – pabrėžė psichologas.
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
|---|---|---|
| Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 116 111 | Kasdien 11.00–21.00 val. |
| Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | Visą parą |
| Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 116 123 | Visą parą |
| Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I–V 10.00–21.00 val. |
| „Linija doverija“ (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I–V 16.00–20.00 val. |
| Dingusių žmonių šeimų paramos centras |
8 800 26161, (8 5) 277 3135 |
I–V 8.00–16.00 val., Visą parą |
| Panevėžio paguodos telefonas | (8 45) 500 965 | I–V 20.00–8.00 val. |
| Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I–V 9.00–17.00 val. |
| Vaiko raidos centras | (8 5) 275 7564 | Visą parą |
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami.