Psichologas Marius Daugelavičius: „Neištikimybė gali išgelbėti santykius“

Kas jūsų, kaip specialisto, požiūriu yra santykiai, kaip jie atsiranda?

Kad ir kiek žmonės svajotų rasti partnerį, kuris 100 procentų suprastų, palaikytų, turėtų tokias pačias svajones, siekius, tai – neįmanoma. Mus, žmones, veikia fizika, t.y. traukia priešingybės. Santykiai su panašiu į save žmogumi netrukus atsibosta, ima pykinti vienas nuo kito – nebelieka galimybės vienam kitą papildyti. Bendrai kalbant, darni pora – tai du žmonės, kurie vienas kitam kažką jaučia, apie tai galvoja, atskleidžia tai savo elgesiu ir taip tarsi patampa vienu organizmu. Kai skirtingos organizmo dalys veikia darniai, sugyvena – organizmas sveikas, pilnavertis. Priešingu atveju atsiranda vidinė kova, organizmas (santykiai) serga.

Kas yra svarbiausia siekiant tą darną kurti, palaikyti? Kiek laiko partneriai turėtų kasdien praleisti kartu?

Visų pirma, svarbu suprasti, kas iš tiesų yra vienas kitam skiriamas laikas. Jeigu kasdien kartu žiūrite televizorių, tačiau niekada – vienas į kitą, tai reiškia kartu nebūnate. Kiek laiko derėtų skirti vienas kitam – labai individualu. Svarbiausia, kad abiejų partnerių poreikis būtų patenkintas. Jeigu kažkuriam iš partnerių to laiko nepakanka, po truputį santykiuose atsiranda tuštuma, šaltis... Dažnai tokiu atveju poros net nesupranta, kas nutiko, rodos, nepastebi, kaip atsiranda abejingumas vienas kitam, galbūt net poreikis šilumos ieškoti kito žmogaus glėbyje...

Ar tai ir yra pagrindinė konfliktų poroje priežastis?

Konfliktai paprastai kyla dėl nesusikalbėjimo, dėl to, kad žmonės nustoja stengtis dėl santykių, daryti kažką, kad abiems būtų geriau. Pernelyg pasineriama į buities darbus, rūpestį vaikais, namais, tačiau pamirštama puoselėti santykius.

Santykiai su panašiu į save žmogumi netrukus atsibosta, ima pykinti vienas nuo kito – nebelieka galimybės vienam kitą papildyti.

Kokie tie darbai, būtini santykių klestėjimui?

Santykiai su panašiu į save žmogumi netrukus atsibosta, ima pykinti vienas nuo kito – nebelieka galimybės vienam kitą papildyti.

Visų pirma, laiko vienas kitam skyrimas. Taip pat gero partneriui darymas – pagyrimas, komplimentas, nedidelės dovanėlės, jausmų rodymas bei svarbiausia – pokalbiai apie gera bei bloga. Vien apie gerus dalykus kalbėti irgi negalima, blogos emocijos lieka šešėlyje, kaupiasi ir kada nors sprogsta, sugadindamos santykius. Tai – dažna „idealios poros tipo“ problema, tokie žmonės apsimeta ar bando save ir kitus įtikinti, kad viskas gerai, kalba tik apie teigiamus santykių aspektus, kol burbulas nesprogsta ir neateina skyrybos. Problemos, kokios jos bebūtų, turi būti sprendžiamos.

Nejaugi santykiai – tai tiesiog darbas?

Darbas – pernelyg sunkus žodis. Žinoma, santykiuose jo nemažai, tačiau reikia nepamiršti, kad tai ir nuotykis, žaidimas, poilsis. Jeigu į santykius žvelgsime tik kaip į darbą, atsiras rutina ir nuobodulys. Santykiai labai glaudžiai susiję su emocijomis, o jas generuoja nuotykiai, naujovės,  kažkas spontaniško, neplanuoto.

O kaip jūs rekomenduojate spręsti poroje kylančius konfliktus?

Pirmiausia svarbu suprasti konflikto priežastį, ar jis kilo dėl skirtingų vidinių įsitikinimų, ar dėl nerealizuojamų poreikių, atsiradusios rutinos, kitų priežasčių. Juk konfliktas išsprendžiamas tada, kai pašalinama jo priežastis. Taip pat labai svarbu sugebėti vienas iš kito pasimokyti. Pavyzdžiui, šeimose dažnai kyla ginčų dėl skirtingo požiūrio į pinigus. Tarkim, vienas partnerių stengiasi taupyti, kontroliuoti kiekvieną litą, o kitas – mėgsta paišlaidauti, daugiau sau leisti. Tokiu atveju pirmasis turėtų pasimokyti iš pinigų gauti malonumą, antrasis – atsakingiau valdyti finansus. Kai pradedama vienas iš kito mokytis, paprastai įtampos židinys būna pašalintas, atrandamas kompromisas, ir skirtingos partnerių savybės ar požiūriai vienas kitą tik papildo.

Jeigu konfliktai nebuvo sprendžiami ir santykius ištiko krizė – kokie pagrindiniai patarimai, bandant išgelbėti santykius? Beje, ar tai visada įmanoma?

Juk neištikimybė – tai krizė, o bet kokia krizė arba sugriauna, arba sustiprina ir priverčia labiau prisitaikyti.

Išgelbėti, kaip bebūtų gaila, galima ne visus santykius. Santykių problemos panašios į ligas – iš principo galima gydyti visas, tačiau jeigu per daug užleistos, įsisenėję – gali būti pernelyg sunku. Pagrindinis mano patarimas yra nelaukti, kol pasidarys visai blogai. Pervertintas stipraus žmogaus, galinčio su viskuo susitvarkyti, kultas čia – nenaudingas, juk jeigu ir toliau elgiamasi taip pat, santykiai ir toliau važiuoja žemyn. Pirmiausia reikia pradėti šnekėti apie tai, ko trūksta, kuo partneriai nėra patenkinti, ieškoti dialogo, kompromisų, mokytis vienam iš kito. Kompromisas čia ypač svarbus, jeigu kažkuri pusė nebus patenkinta – anksčiau ar vėliau nustos tai daryti. O apskritai sprendžiant santykių problemas reikia remtis universaliu planu: pirmiausia problema yra įvardinama, tuomet sudaromas jos sprendimo planas ir jis vykdomas.

Galbūt esate susidūrę su kažkokiais neįprastais santykių dėsningumais ar istorijomis? Pasidalinkite.

Didžiausias paradoksas, su kuriuo susidūriau padėdamas poroms spręsti jų santykių problemas, yra tai, kad neištikimybė kartais tiesiog išgelbėja santykius. Kai partneriai susiduria su neištikimybe, yra priversti pripažinti problemas ir jas spręsti. Juk neištikimybė – tai krizė, o bet kokia krizė arba sugriauna, arba sustiprina ir priverčia labiau prisitaikyti. Praktikoje susidūriau su nemažai porų, pripažinusių, jog jeigu ne neištikimybė – ir toliau būtų gyvenę nelaimingą šeiminį gyvenimą, o tokios krizės dėka sukruto, ėmė spręsti problemas ir vėl tapo laiminga pora.