Psichologė Alina Butkevičienė: „Išvargta“ dovana nebūtinai yra meilės įrodymas“
Jei prieš dešimtmetį lietuviai prieš šventes begalę laiko praleisdavo besistumdydami eilėse parduotuvėse, dabar kalėdinės dovanos vis dažniau įsigyjamos vos kelių mygtukų paspaudimu – įvairios elektroninės parduotuvės jau lapkritį išgyvena tikrą e. prekybos bumą bei skaičiuoja net keletą kartų išaugusius pirkėjų srautus.
Nors Kalėdos kartais vadinamos komercializuota švente, klinikos „InMedica ALFA“ psichologė Alina Butkevičienė atkreipia dėmesį, kad didėjančio lietuvių praktiškumo perkant dovanas nereikėtų laikyti mažesnės pagarbos ar meilės artimiesiems ženklu, nes svarbiau ne tai, kiek laiko užtrunkame įsigydami dovaną, o kokių motyvų vedami tai darome. Pasak jos, dažnesnis fizinių parduotuvių išmainymas į virtualias – ne nerūpestingumo ar atsainumo, bet besikeičiančių vartotojų įpročių ženklas.
Ne „išvargtos“ dovanos lemia jų išskirtinumą
„Gyvenimo tempas ir kokybė per daugelį metų labai pasikeitė, tad natūralu, kad kartu keičiasi ir mūsų nuostatos bei vertybės. Galima įžvelgti didesnį Kalėdų sukomercinimą nei buvo anksčiau, tačiau ar tai trukdo žmonėms nuoširdžiai džiaugtis šia švente ir mėgautis renkant bei teikiant dovanas, priklauso nuo to, kokią prasmę šventei kiekvienas jų asmeniškai suteikia.
Rinkai pasiūlius galimybę apsipirkti internetu, žmonės turi teisę rinktis, kaip ir kur pirkti dovanas jiems patogiau bei maloniau – toks apsipirkimas daugumai žmonių, nemėgstančių šventinio šurmulio parduotuvėse, gali tapti puikia galimybe mėgautis pirkimo procesu.
Tenka pripažinti, kad, stumdydamiesi eilėse ir eismo spūstyse, ieškodami konkrečios spalvos, skonio ar kvapo, dažnai pavargstame tiek fiziškai, tiek morališkai, tačiau tokia „išvargta“ dovana nebūtinai yra meilės, pagarbos ir išskirtinių dovanojančiojo vertybių įrodymas“, – teigia „InMedica ALFA“ psichologė A.Butkevičienė.
Anot jos, internete per kelias minutes išrinkta dovana kartais gali sukelti daugybę teigiamų emocijų, kai atrandama būtent tai, ko žmogus ieškojo ir norėjo – koks skirtumas, kur parinkta ir įsigyta dovana, jeigu ji dovanojama iš širdies.
Kaip teigia psichologė, dovaną gaunantiems mylimiems žmonėms svarbiau yra ne kiek ir kur laiko buvo sugaišta ieškant dovanos, tačiau kiek dovana skirta konkrečiam žmogui, jo pomėgiams ir pritaikyta asmenybei, o ne nupirkta atmestinai, pačiupus pirmą pasitaikiusią prekę.
Ką dovanoti, o ką geriau pamiršti?
2014 m. finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kuri atskleidė, kokių dovanų visi trokšta, o kokių norėtų išvengti.
Apklausos duomenimis, tarp kalėdinių dovanų, kurių labiausiai norėtų gyventojai, patenka kvepalai (juos paminėjo 27 proc. gyventojų), telefonai (24 proc.), bilietai į spektaklį, koncertą ar kitą renginį (23 proc.), dovanų čekis grožio ar SPA procedūroms (20 proc.), taip pat fotoaparatas, vaizdo registratorius, muzikinis grotuvas ar kita smulki technika (17 proc.), kompiuterinė technika (17 proc.), smulkioji buitinė technika (16 proc.).
Geriausių dovanų trejetuką prašomos įvardyti moterys minėjo kvepalus (30 proc.), bilietus į spektaklį, koncertą ar kt. renginį (26 proc.) ir dovanų čekį grožio ar SPA procedūroms (23 proc.). Tuo tarpu ketvirtadalis vyrų teigė, kad labiausiai apsidžiaugtų nauju mobiliuoju telefonu, penktadalis – fotoaparatu, vaizdo registratoriumi, muzikiniu grotuvu ar kita smulkia technika, kas penktas vyras kaip vieną geriausių dovanų įvardijo kvepalus.
Atliekant tyrimą gyventojų taip pat buvo klausiama, kokias dovanas jie priskirtų prie blogiausių. Į šį sąrašą pateko patalynės užvalkalai ir pliušiniai žaislai (juos paminėjo 22 proc. respondentų), dienoraščiai, nuotraukų rėmeliai, albumai ir pan. (20 proc.), kalėdinės dekoracijos ir valgomos ar geriamos dovanos (17 proc.). 16 proc. respondentų prie blogiausių dovanų priskyrė rankšluosčius ir higienos reikmenis.
Dovanas linkę įsigyti lizingu
Elektroninių parduotuvių tinklo „Neriba.lt“ direktoriaus Jurgio Gylio teigimu, kasmet kalėdiniu periodu fiksuojamas vis didesnis pirkėjų srautas. „Pirkėjų suaktyvėjimas jaučiamas nuo lapkričio vidurio, kuomet kalėdinėmis dovanomis pradeda rūpintis ir akcijų ieškoti apdairesni bei praktiškesni pirkėjai. Pirkėjų ypač padaugėja antroje gruodžio pusėje – tuo metu fiksuojame ne tik augantį jų skaičių, bet ir didėjantį pirkinių krepšelį – lyginant su pirmaisiais metų mėnesiais, lapkritį vidutinis pirkinėjo krepšelis išauga apie 20 proc., o gruodžio mėnesį – daugiau nei 30 proc., – teigia J. Gylys. – Pirkinių suma įvairi, ją lemia kiekvieno poreikiai ir piniginės galimybės, tad dovanų kaina svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų.“
Prieš Kalėdas lietuviai linkę dovanas ne tik dažniau pirkti internetu, bet ir už jas atsiskaityti lizingu.
„Pastebime, kad lietuviai ieško daug ir įvairių, tačiau pigesnių prekių bei paslaugų – vidutinė lizingu įsigyjamų prekių kaina 2016 m., lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 12 proc., tačiau vidutinė prekių krepšelio suma išaugo net dvigubai.
Galima teigti, kad ieškoma daugiau ir įvairesnių, tačiau pigesnių prekių bei paslaugų. Tokia pati tendencija fiksuojama ir kalėdiniu periodu, tik suaktyvėja smulkios buitinės technikos, prabangos prekių ir brangesnių vaikiškų žaislų pardavimai“, – sako „Mokilizingo“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius.
Kodėl atidėliojame paskutinei minutei?
Nors dalis žmonių į kalėdinių dovanų rinkimą artimiesiems žiūri kaip į malonų ir širdžiai mielą rūpestį, dažnam lietuviui tai tampa atidėliojamu ir paskutinės minutės darbu, o pažadas sau „kitais metais dovanomis pradėsiu rūpintis anksčiau“ ir vėl lieka neišpildytas.
Moterys dažniau nei vyrai planuoja ne tik dovanų kiekį, bet ir jų rūšį, dydį, kainą, įsigijimo laikotarpį, taip pat atidžiai įvertina dovanos praktiškumą.
„Viena iš tokio elgesio priežasčių gali tapti finansų trūkumas, kita – kalėdinės akcijos, kurios, dovanų nenupirkus iš anksto, leidžia sulaukti nuolaidų paskutinę minutę – prie to dažnas lietuvis jau nesąmoningai priprato.
Kita priežastis – dažnas šį dovanų rinkimo etapą suvokia kaip patrauklų, įdomų, žavų, smagų metą, trunkantį mėnesį iki Kalėdų, kuris kupinas abejonių dėl dovanų pasirinkimų, kūrybiškumo, noro padovanoti kažką nebūtinai vertingo, tačiau išskirtinai ypatingą.
Dažnai dovanų ieškojimas, ruošimas, pirkimas ir pakavimas suteikia daugiau jaukumo ir malonumo bei džiaugsmo nei pačios Kalėdos. Kiti galimi atidėliojimo motyvai – stresas dėl artėjančių švenčių, baimė, kad dovanos nepateisins artimųjų lūkesčių, taip pat greitėjantis gyvenimo tempas ir žmogaus išgyvenama nuolatinė skubėjimo būsena“, – pasakoja A.Butkevičienė.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingu požiūriu į kalėdinių dovanų pirkimą – moterys linkusios planuoti visas detales, tuo tarpu vyrai dažniau atidėlioja ir delsia iki paskutinės minutės: „Moterys dažniau nei vyrai planuoja ne tik dovanų kiekį, bet ir jų rūšį, dydį, kainą, įsigijimo laikotarpį, taip pat atidžiai įvertina dovanos praktiškumą. Vyrams svarbiausia apsispręsti dėl dovanų kiekio, kitas detales paliekant vėlesniems apmąstymams. Moterys taip pat pasirenka įsigyti dovanas iš anksto, o vyrai labiau linkę atidėti pirkimo procesą paskutiniam momentui, kai Kalėdos jau čia pat, o parduotuvės ruošiasi užsidaryti“, – teigia A.Butkevičienė.
Pasak psichologės, kiekvienas žmogus iš prigimties turi poreikį vienaip ar kitaip rūpintis savimi bei kitais: „Dovana – viena iš rūpesčio išraiškų. Kitas žmogus iš prigimties turi poreikį vienaip ar kitaip gauti kitų rūpestį ir dovanas priima kaip to rūpesčio išraišką, tad, nepriklausomai nuo to, kad viską ar beveik viską galime įsigyti patys, tikėtina, jog noras ir emocinis poreikis dovanoti bei gauti dovanas gyvuos dar ilgai.
Šio poreikio tinkamas patenkinimas gali suteikti žmogui džiaugsmą bei pasitenkinimą, sutvirtinti savivertės jausmą, harmonizuoja santykį su pačiu savimi bei aplinkiniais, taigi, tikėtina, kad dovana, kaip sąvoka, neturėtų išnykti“.