Psichologė – apie dviejų merginų nužudymu įtariamą Mikutavičių: „Už to yra istorija“
Dviejų merginų nužudymu įtariamas Benas Mikutavičius šiuo metu suimtas trims mėnesiams. Prokurorai kreipsis dėl jo psichiatrinės ekspertizės. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto asistentė dr. Virginija Klimukienė sako, kad įtariamam žudikui galėjo tuo metu atrodyti, kad nužudyti yra vienintelė tinkama išeitis. Vis dėlto ji teigė negalinti pasakyti, kad tos žmogžudystės buvo kruopščiai suplanuotos ar įvykdytos spontaniškai. Tai klausimai, į kuriuos, kaip pabrėžė psichologė, turės būti atsakyta ikiteisminio tyrimo metu.
Praeitą savaitę Lietuvą sukrėtė per vieną dieną įvykdytos dvi žmogžudystės Kaune, kuomet viena po kitos buvo nužudytos jaunos merginos.
Įtariamas žudikas buvo sulaikytas ne policijos pareigūnų, o kauniečių, kurie penktadienio vakarą masiškai šukavo Kauną ieškodami jo.
Šiuo metu B.Mikutavičius yra suimtas trims mėnesiams.
Plačiau – Svarbiausios detalės: įtariamo žudiko Mikutavičiaus sulaikymas kelia klausimų.
Visus straipsnius apie nužudymus Kaune rasite čia.
„Tai galima sieti su kilusia stipria emocija“
Apie tai psichologė V.Klimukienė kalbėjo Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ su Aurimu Peredniu. Ji yra viena iš nedaugelio Lietuvos mokslininkių, mėginančių nagrinėti serijinių žudikų problematiką.
V.Klimukienė sako, kad tokie įvykiai Lietuvoje reti, todėl netikėti. O ir mokslinių žinių apie tai esama nedaug, tad tyrinėti remiantis tik mūsų šalyje surinkta medžiaga būtų sudėtinga. Todėl tam tikras tendencijas įžvelgti galima bandyti remiantis daugiausia JAV atliktais tyrimais ir turimomis analizėmis.
„Tokios daugybinės žmogžudystės dažnai yra kategorizuojamos į tris atskiras grupes.
Tai yra vadinamieji masiniai žudikai, turbūt tai būtų Aleksandro Breiviko atvejis, kai vienu metu toje pačioje vietoje yra nužudomi keli arba keliolika asmenų. Tada yra kita kategorija – serijiniai žudikai ir jų skiriamasis bruožas yra tai, kad, tarkim, Amerikoje sakoma, turi būti įvykdyta trys ir daugiau žmogžudysčių, bet tarp jų yra tam tikras atokvėpis. Yra pertrauka – dienos, galbūt savaitės ar net mėnesių pertraukos, įvykiai dažnai būna suplanuoti, aukas vienija panašūs požymiai – lytis, amžius, profesija, seksualinė orientacija ir pan.
Trečia kategorija – angliškai vadinasi spree killers, lietuviškai būtų tokia kaip žudymo orgija. Ji pasireiškia tuo, kad iš eilės, be atokvėpio, skirtingose vietose arba toje pačioje vietoje yra nužudomi du ir daugiau asmenų. Greičiausiai čia turime trečios kategorijos atvejį, kai bandant aiškintis, kokie motyvai, labai dažnai (nužudymai – red. past.) yra siejami su kažkokiu noru atkeršyti tariamiems arba tikriems skriaudikams. Tai galima sieti su kilusia stipria emocija.
Ar čia buvo suplanuota, ar spontaniškas veiksmas, kiek tai buvo suplanuota detaliai ir pan., čia – ne mano kompetencijos ribose atsakyti, tą turbūt atsakys ikiteisminio tyrimo teisėjai. Bet žiūrint iš psichologinės pusės, kokią prielaidą galime kelti: gali būti, kad žmogus pasijautė įspraustas į kampą. Įsprausti į kampą jį gali galbūt turimi finansiniai sunkumai, galbūt kažkoks atmetimas, nepriėmimas, kažkoks socialinis nepritapimas. Ir tada, esant tokiai situacijai, kylanti emocija labai susiaurina mąstymą. Tas mąstymas pasidaro toks labai tunelinis ir atrodo, kad vienintelis būdas išspręsti problemą arba išeiti iš tos susidariusios situacijos, tai pašalinti tuos realius arba tariamus skriaudikus.
Ir tada žmogus imasi tam tikrų tarsi ne visai tinkamų veiksmų, nors tuo metu jam tai atrodo vienintelė tinkama išeitis“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo dr. V.Klimukienė.
Kaip jau skelbta, pirmąja jo auka tapo jo giminaitė, gyvenusi tame pačiame bute, o antrąja – nekilnojamojo turto brokerė, aprodžiusi B.Mikutavičiui butą nuomai.
Priežastys – ir vaikystės traumos
V.Klimukienė sako, kad nagrinėjant tokius atvejus, kalbant su tokius nusikaltimus įvykdžiusiais žmonėmis, galima net išvesti paraleles su savižudybės grėsme: „Nes labai panašus tunelinis mąstymas gali ištikti žmogų, kai jis patiria savižudybės grėsmę. Tada irgi yra tokios intensyvios emocijos, tik tada jis tą agresiją nukreipia į save ir jam atrodo, kad vienintelis tinkamas būdas išspręsti ir yra pasitraukti. Tokios paralelės gali būti.
Mes kiekvienas labai skirtingai krizėse reaguojame, turime labai skirtingus resursus, kaip spręsti tas problemas, kažkokius problemų sprendimo įgūdžius.“
+1Psichologė taip pat kalbėjo apie tai, jog paprastai toks smurtas vykdomas dėl tam tikrų priežasčių, nėra taip, kad tiesiog to imamasi be jokios istorijos. Įtakos gali turėti ir praeityje patirtos traumos – fizinės, psichologinės, seksualinės.
„Labai dažnai tokiais smurtiniais atvejais iškyla tai, kad už to yra istorija – žmogus nesiima tokių veiksmų tiesiog, nei iš šio, nei iš to. Paprastai yra kažkokia desperacija arba gali būti, kad iš tiesų jis patiria izoliacijos, vienišumo jausmus, galbūt patyčias, galbūt kažkokios nuostatos vyrauja, kad žmogus pats savaime nėra vertybė, vertybė galbūt yra statusas, išvaizda, turtas, pinigai, bet pats žmogus, jo gyvybė nėra vertinga.
Čia už to įvykio dar gali būti slypinti ir asmeninė tragedija gana nemaža.
Čia prisideda ir tas negebėjimas prašyti pagalbos, neturėjimas, kur kreiptis pagalbos, galbūt žmogus nemoka spręsti savo problemų, yra linkęs jas atidėti, kaupti, kol susikaupia iki kažkokio sprogimo.
Dar dažnai ryškėja, kad už to yra tokios kompleksinės trauminės patirtys, iš vaikystės ateinančios. Nesiimu vertinti šio konkretaus atvejo, bet tendencija tokia būna, kad žmogus yra patyręs kažką – arba fizinę, arba emocinę prievartą, galbūt ir seksualinę. Ir tai ne vienetinis atvejis, galbūt ir nepriežiūra patirta. Čia už to įvykio dar gali būti slypinti ir asmeninė tragedija gana nemaža“, – kalbėjo V.Klimukienė.
