Psichologė: kartu praleistas laikas per šventes yra daug didesnė investicija nei pinigai

Per šventes labai reikia ramybės / Vida Press nuotr.
Per šventes labai reikia ramybės / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Dažniausiai daugiavaikės šeimos per didžiąsias žiemos šventes susiduria su finansiniais iššūkiais. Psichologai primena, kad svarbu yra ne investuoti į dovanas, o į kitą vertybę – buvimą kartu. Kartu praleistas laikas kepant meduolius ar tiesiog geriant kalėdinę arbatą yra daug didesnė investicija nei momentinis džiaugsmas nauju daiktu.

Psichologė Silvestra Markuckienė pažymi, jog didžiosios metų šventės asocijuojasi su dovanomis, pramogomis ir kitokių vaikų lūkesčių išpildymu. Visa tai reikalauja išlaidų, tačiau kiekviena šeima skirtingai sprendžia tokius iššūkius. Svarbiausia – išradingumas. Psichologės nuomone, šiuo klausimu iš daugiavaikių šeimų galima pasimokyti daugelio dalykų: kaip planuoti ir tvarkyti reikalus buityje, kaip teisingai paskirstyti laiką, iš kur pasisemti jėgų ir kaip atsistatyti, įveikti nuovargį. Tačiau vienas svarbiausių dalykų – kaip išmokti tiesiog būti kartu, kai vienuose namuose gyvena tiek daug skirtingus poreikius, emocijas ir nuomones turinčių žmonių.

Svarbu išmokti tiesiog būti kartu, kai vienuose namuose gyvena tiek daug skirtingus poreikius, emocijas ir nuomones turinčių žmonių.

„Didelės šeimos dažniausiai yra atradusios būdą, kaip visiems būti kartu ir tuo pačiu atrasti savo individualią erdvę. Jos ieško kompromisų ir stengiasi išlaikyti šeimos jausmą.“

Psichologė siūlo nepasiduoti švenčių karštinei ir prisiminti, kas yra svarbiausia: „Ar tikrai svarbu tik nupirkti tą dovaną? Žinoma, tėvams labai smagu matyti spindinčias vaiko akis, kai jis gauna išsvajotąją dovaną. Tėvai tuomet gauna du dalykus: gerą emociją, nes sugebėjo pradžiuginti vaiką, ir pasididžiavimą savimi kaip tėčiu ar mama. Visgi, kartu praleistas laikas yra daug didesnė investicija nei pinigai.“

Psichologė aiškina, jog stresas šventiniu metu kyla todėl, kad esame įsitikinę, jog privalome išpildyti savo pačių ir aplinkinių iškeltus lūkesčius: „Tačiau kyla klausimas, ar tas įsivaizdavimas atneša man ir mano šeimai būtent tai, ko tikiuosi – džiaugsmo, ramybės, bendrystės? Jei ne, ar tai tikrai reikalinga? Ar momentinis naujo daikto džiaugsmas vertas viso streso ir nuotaikų kaitos, kurią patiriu?“

Kitas svarbus dalykas, į kurį psichologė pataria atkreipti dėmesį šventiniu laikotarpiu, yra tai, kad vieni vaikus auginantys daugiavaikių šeimų mamos ar tėčiai švenčių metu gali jaustis vieniši ir apleisti. Šventės jiems gali kelti nemalonias – praradimo, neturėjimo, liūdesio – asociacijas. Tuomet svarbu, kad jie pamatytų, jog yra daugiau tokių pat žmonių. Kartu su suvokimu, jog jie yra ne vieni tokie vieniši, ateina palengvėjimas.

Be to, daugiavaikių šeimų tėvai turi būti stiprūs psichologiškai ir todėl, kad jiems dažnai tenka atlaikyti tam tikrą vaikų nepasitenkinimą esama situacija. Pavyzdžiui, paaugliai gali pradėti klausinėti, kodėl kiti vaikai turi daugiau nei jie, ar kam iš viso reikėjo gimdyti tiek daug vaikų. Psichologė sako, kad bet kokios kitos, asmeninės šeimos šventės yra puikus būdas kurti ir stiprinti bendrystės jausmą. Bendri ritualai, tradicijos suteikia psichologinę atramą ir stabilumą, šeimos jausmą. Visi šie dalykai sujungia ir stiprina santykius, net jei kartais požiūriai ir nuomonės šeimoje išsiskiria.