Psichologė Ksenija Bespalova: „Jeigu dar prisimenate ir jaučiate sielos žaizdas, vadinasi, jos neužgijo“

Sausis – ypatingas metas

Kelių knygų autorė, dirbanti su rezonanso metodika, labai paprastai ir aiškiai atskleidžia tai, ko neretai nesugebame suvokti. Ksenijos Bespalovos naudojama sąvoka „rezonansas“ apima daugybę naudojamų būdų ir praktikų, leidžiančių atsirasti jausmams, suvokimams, kuriuos patys nuo savęs slėpėme ar jų vengėme. Ji sako, jog sausio mėnuo yra ypatingas, nes mieganti gamta kviečia mus įeiti į gamtos ritmų rezonansą.

„Kodėl medis žino, kaip jam augti, kada jam skleisti lapus, kokios formos bus tie lapai? Tai yra informacinis pagrindas, žiemos metu jis kuriamas arba atnaujinamas. Visi per metus įvykę informaciniai nukrypimai, kai įvyko kažkas neteisingo, viskas sausio mėnesį gali būti pašalinta. Tada sukuriamas teisingas kitų metų informacinis pagrindas.

Buvo, prisimenu, bet man neskauda – toks turi būti sveikas požiūris į paleistą įvykį, kad ne tik būtų numota į tai ranka, bet kad tai jūsų nekamuotų.

Jeigu mes sinchronizuosimės su gamtos ritmais, mes galime ir sau taip pat padėti. Būtų gerai šį laiką išnaudoti tinkamai. Tai ypatingas informacinis laikas. Jį reikia išgyventi sąmoningai. Mes žinome, kad šiuo metu yra gerai linkėti gerų dalykų vieni kitiems ir kažkaip planuoti kitus metus, bet dažniausiai tą darome nesąmoningai. Yra juk toks keistas įprotis galvoti norus mušant laikrodžiui dvyliką. Tokiu atveju skiriate vos kelias minutes susivokti, ko jūs norite iš kitų metų, ir dar tai įdėti į informacinę erdvę.

Tuo reikia užsiimti rimtai. Mes turime visą sausio mėnesį. Siūlau tam skirti bent dieną ar dvi. Naujuosius sutikome, bet metai tik pradeda savo ciklą, todėl gerai užsiimti rimtesniu planavimu ir savo tikslų apmąstymu”, – sako K.Bespalova.

TAIP PAT SKAITYKITE: Jolanta Pileckienė: „Tekėjau už našlio su trim vaikais, o dabar jau esame laimingi penkių vaikų tėvai ir netgi seneliai!“

Metų bagažas

Ksenija Bespalova siūlo pradėti nuo apžvalgos: su kuo jūs atėjote prie Naujųjų metų slenksčio? Kokį bagažą atsitempėte? Jį reikia būtinai sutvarkyti.

„Kuo geriau susitvarkysime, tuo lengviau bus pradėti naujus metus. Gerai, jeigu žmogus gali numesti visą metų bagažą ir toks lengvas, šviežias nerti į naujus metus, naujus potyrius. Bet ne visiems taip pavyksta, daugelis tamposi ne tik praeitų metų, bet ir trijų keturių metų bagažą”, – sako psichologė. Kad taip nenutiktų, ji siūlo pradėti nuo praeitų metų apžvalgos.

„Reikia apibendrinti nugyventų metų periodą. Atskirai dirbame su negatyviais patyrimais ir pozityviais patyrimais. Turime paimti popieriaus lapą ir jame surašyti, kas mano gyvenime per praėjusius metus buvo gero ir kas blogo. Reikia rašyti ne tai, kas bendrai buvo blogai, o kas dar kabina, ką prisiminus dar kyla jausmų.

Blogas nutikimas yra tas, kuris turi emocinį atspalvį, jūs ne tik prisimenate, bet ir išgyvenate įvairius jausmus. Mums svarbu ne užmiršti, o išgyti, kad tas prisiminimas nustotų kelti stiprius jausmus, kad nustotų emociškai skaudėti prisiminus. Buvo, prisimenu, bet man neskauda – toks turi būti sveikas požiūris į paleistą įvykį, kad ne tik būtų numota į tai ranka, bet kad tai jūsų nekamuotų”, – sako „Vaiska” lektorė.

Išpieškite metų skausmą

„Ką darome su negatyviomis patirtimis? Pageidautina, kad žaizdos, kurios mumyse liko, užgytų. Praeities įvykių pakeisti mes jau negalime, bet galime apgydyti ar išgydyti to įvykio paliktus randus ir žaizdas. Tokiais atvejais tiesiog uždaryti duris nepavyksta. Blogai, kai mes tą žaizdą padedame į šalį, į ją nežiūrime, paslėpiame nuo savęs, ją vis tiek skauda. Reikia gydyti”, – kalba psichologė.

Kai supratote, kad nuoskauda popieriuje atspindi jūsų vidinį jausmą, jums reikia išmokti sujungti vidinį jausmą su tuo, kas yra popieriuje, kad jūsų vidinė būsena liktų popieriuje.

Seminaro metu ji suteikia klausytojams ne vieną sielos žaizdų gydymo būdą, mažesnes nuoskaudas pavyksta paleisti ir po vienos praktikos. Pavyzdžiui, tinkamiausias būdas atsikratyti įvairių nuoskaudų nuoskaudėlių, pykčių ir to sukeltų vidinių nubrozdinimų – išpiešti savo skausmą, kurį sukelia tas įvykis, nutikimas ar tiesiog kažkoks įžeidimas.

„Jūsų tikslas nupiešti savo santykį, ne įvykį, o santykį, kaip jaučiatės dėl to, kad susipykote su drauge, kažkas pasakė jums kažką nemalonaus. Pieškite kuo norite. Kai nupiešiate savo nuoskaudą, jau šiek tiek pagerėja žiūrint į tą piešinį.

Kai supratote, kad nuoskauda popieriuje atspindi jūsų vidinį jausmą, jums reikia išmokti sujungti vidinį jausmą su tuo, kas yra popieriuje, kad jūsų vidinė būsena liktų popieriuje. O tada ramiai paimti tą popierių, stebėti savijautą ir staigiai tą piešinį suplėšyti. Įvyksta atsiskyrimas.

Plėšykite į smulkius gabalėlius, tai labai malonu, nes galite daugiau nesijausti blogai, nes jums tai tapo nesvarbu. Bet reikia suvokti, kad labai rimtas nuoskaudas ir negatyvias patirtis taip neišgydysite”, – sako Ksenija.

Tinka ir SMS, ir maldos

Psichologės arsenale yra ir greitų metodų, ir labai rimtų dvasinių praktikų. Visos jos skirtos atsisveikinti su sukrėtusiais įvykiais, padėti gyti vidinėms žaizdoms. Vienas iš įdomesnių greitųjų metodų – mobiliajame telefone simboliais, ten esančiais ženkliukais pavaizduoti savo jausmą.

„Surinkite į eilutę savo jausmą, kad būtų ne tik liūdnos šypsenėlės, bet kažkokie dvitaškiai, taškai, brūkšniais – kas atspindėtų jūsų savijautą. Ir tada staigiai ištrinate viską. Jums reikia suteikti matomumą savo negatyviam jausmui ir jį sunaikinti”, – aiškina K.Bespalova.

Prie metų slenksčio mes kartais atsinešame didelį skausmą. Tai skyrybos, mylimų žmonių mirtys, negautas darbas, neįgyvendinta svajonė įstoti į universitetą ir t. t.

„Jeigu dar prisimenate ir jaučiate sielos žaizdas, vadinasi, jos neužgijo. Jeigu kažkaip tą išgyvenote, tada ties tuo nesustojate. Kai yra rimti dalykai, mes dirbame su mūsų dieviškos prigimties informacinėmis erdvėmis, paprasčiau sakant, mes meldžiamės. Tik tai turi būti sąmoninga malda.

Šiuolaikiniai psichologai yra savotiškoje aklavietėje, nes jie gali gerai diagnozuoti, nustatyti, dėl ko žmogus blogai jaučiasi, tačiau beveik nėra būdų, kaip padėti žmogui sumažinti tą skausmą, jį išgydyti, užgydyti sielos žaizdas. Mano patirtis rodo, kad malda, kreipimąsis į aukščiausios meilės šaltinį turi stiprų gydomąjį poveikį”, – atskleidžia lektorė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Asmeninių pokyčių konsultantė Leonora Blekaitytė: „Nerizikuodami rizikuojame daugiau“

Pozityvus bagažas

Kodėl reikia prisiminti ir pozityvius metų įvykius? „Kai mes išgyvename pozityvius dalykus, neretai mes juos išgyvename nelabai giliai. Kai savo prisiminimuose grįžtame prie pozityvios patirties, mes turime galimybę išgyventi tai iki galo. Bet tik turime viską prisiminti, iki smulkmenų, iki visų pojūčių.

Jums reikia suteikti matomumą savo negatyviam jausmui ir jį sunaikinti.

Pavyzdžiui, atostogavote labai gražioje vietoje, prisimenate gražų saulėlydį prie jūros – tai pozityvi patirtis. Mes dažniausiai nespėjame tą patirtį įdėti į save. Reikia prisiminti, ką matėte, visas spalvas, kaip viskas atrodė aplinkui, tuo pat metu ką girdėjote (jūra, kažkur toli skambanti muzika, žuvėdros), ką užuodėte (žemės, vandens kvapas) ir koks buvo fizinis patyrimas (vėjas, kūno, drabužių prisilietimas, šiluma). Ir paskutinis prisiminimas – ką tada jautėte, kokie buvo jausmai.

Kai pergyvenate tai iš naujo, pridedate papildomų natų, viskas suskamba nauju akordu. Tokia patirtis turi piką: iš naujo išgyventa ji įsiamžina, patyrimo intensyvumas krenta, ir jūs galite pereiti prie kito prisiminimo. Mums to reikia, kad jaustumėmės laimingi”, – apibendrina K.Bespalova.

Ne apie kiekvieną džiaugsmą gali papasakoti

Pasak psichologės, pozityvūs gyvenimo nutikimai būna kelių rūšių. Mes dažniausiai prisimename tai, kuo galime pasidalinti su kitais, jie tą įvertins. Pavyzdžiui, ką nors naujo įsigijote, gavote naujas pareigas, kažkur keliavote, vaikas gimė.

Kita grupė džiaugsmų, kuriais negalite pasidalinti su bet kuo, suprantamas tik daliai žmonių. Pavyzdžiui, kolekcininkai, kurie gavo itin retą daiktą, arba sodininko džiaugsmas išauginus pomidorą.

Ir yra trečia grupė įvykių, kurie yra tik jūsų, pavyzdžiui, matėte labai gražų saulėlydį, jis labai jus sužavėjo. Jeigu jūs ne poetas ir dailininkas, jums sunkiai seksis nupasakoti kitiems tokius vidinius džiaugsmus.

„Ir tokių džiaugsmų mes turime daugiausia. Todėl, kai žmonių klausi, kas buvo pozityvaus šiemet, jie neturi ką pasakyti, nes ieško įvykių iš pirmos grupės. Reikia prisiminti pozityvą iš visų grupių ir jį dar kartą išgyventi. Tuomet išeina, kad pozityvo buvo labai daug”, – sako psichologė.

Būna gyvenime situacijų, kai kitiems gali atrodyti, kad įvykis geras, pavyzdžiui, įsigijai butą, bet pats procesas žmogui buvo labai sunkus. Ir sėdi žmogus ir nesupranta, džiaugsmingas tai buvo įvykis ar negatyvus, nes jausmai susipynę.

„Todėl iš pradžių dirbame su tos situacijos negatyvu, o paskui su pozityvu. Paversti negatyvą džiaugsmu labai sunku, reikia pasiekti neutralią būseną. Svarbiausia visgi paisyti savo vertinimų. Liūdesys ir skausmas neretai eina kartu, gražiame prisiminime gali būti ir kažkoks liūdesiukas, tačiau galiausiai tai bus šiltas jūsų prisiminimas.

Šiaip pastebiu, kad viso pasaulio moterys turi du tikslus kasmet – pradėti sportuoti ir išmokti anglų kalbos.

Visą mėnesį užsiimkite praeitų metų apmąstymais, gerų ir blogų įvykusių dalykų vertinimais. Taip padėsite didelį tašką, kai suvoksite, ko yra jūsų metų bagaže, kokie dalykai buvo negatyvūs. Su jais reikėtų atsisveikinti, ką smagu – dar kartą prisiminti ir įtvirtinti savo prisiminimuose.

Šitam darbui reikia skirti visą mėnesį, karts nuo karto užsirašyti, pildyti gerų ir blogų patirčių bei prisiminimų sąrašą”, – pataria psichologė.

Suplanuoti viską

Kai atliekama išsami praėjusių metų analizė, pradedame galvoti apie naujų metų planus. „Planuoti normalu. Rašykite, ko jums norisi. Šiaip pastebiu, kad viso pasaulio moterys turi du tikslus kasmet – pradėti sportuoti ir išmokti anglų kalbos. Jeigu išlenda tokie tikslai ir dar vienas klasikinis – sulieknėti, reikėtų pagaliau su savimi apie tai pasikalbėti, ar jums tikrai to reikia, jeigu tai nei vienais metais nebuvo įgyvendinta, bet visuomet apie tai galvojama? Gal tiesiog nebuvo sukurtas konkretus planas, kaip to bus siekiama? O gal jums to iš tikrųjų visai nereikia?” – siūlo pasvarstyti K.Bespalova.

Ji primena, kad sausio mėnesį vyksta žmogaus ir gamtos atsinaujinimas. Todėl šiuo laiku lengviau iš savęs ištraukti tai, ką labai stengiamės paslėpti, ką mes saugojome ir neleidome sau įvykti.

„Nerealizuoti norai išplaukia, reikia pabandyti juos realizuoti, jeigu jie vis dar ryškūs. Tai tarsi uždegimo židiniai, kuriuos reikia gydyti. Jeigu kažkas, ko norėjau, užstrigo ir neišsipildė, tuomet atsiranda jausmas, kad gyvenimas man yra neteisingas.

Asmeniniai keliai, norai, tikslai – tai skirtingos sąvokos. Šiuolaikinio, maždaug 40 metų amžiaus, žmogaus problema, kad jis nieko nenori sau. Sunkumas tas, kad žmogui sunku užsinorėti: „Nežinau, ko noriu. Žinau, ko noriu vaikams, netgi savo pažįstamiems, bet ko sau – nežinau”. Aš keliu dar sudėtingesnius klausimus – ko Dievas nori iš manęs? Kam aš čia? Ką aš norėčiau daryti? Kuo aš norėčiau būti? Tai jau savirealizacijos klausimas.

Jeigu kažkas, ko norėjau, užstrigo ir neišsipildė, tuomet atsiranda jausmas, kad gyvenimas man yra neteisingas.

Į šiuos klausimus mes taip greitai neatsakysime. Iš pradžių reikia tiesiog leisti sau apie tai galvoti, pabūti kurį laiką tyloje. Kai gimsta Dievas, prasideda šventas laikas. Jis turi savo stebuklą, tuomet galima aiškiau išgirsti atsakymus į pačius sunkiausius klausimus. Todėl šiuo laikotarpiu reikia dirbti su savimi, aiškintis savo norus, tikslus ir gyvenimo kelią.

Šiuo laiku aktyvuojasi subtilūs informaciniai sluoksniai, mums reikia išmokti rezonuoti su jais, ir tuomet pavyks gauti mums taip reikiamos informacijos apie save ir savo vietą šiame pasaulyje”, – sako Žmogaus pažinimo centro „Vaiska“ lektorė, psichologė Ksenija Bespalova.