Psichologė pataria: 19-metis vaikinas – ištekėjusios 29 metų moters meilužis. Kokia santykių ateitis?

Aš jai jaučiu stiprius jausmus, ji man taip pat, sakė, nėra jautusi nieko panašaus per tiek gyvenimo metų. Taigi, ar įmanomi ateityje santykiai su ja, gyvenimas kartu? Taip, yra skirtumas 10 metų, bet man tai netrukdo, nes ji atrodo labai jauna pagal metus, mano skonio. Bet va, bijo aplinkinių nuomonės, tėvų reakcijos, draugų. Bijo, kad niekas nesupras jos tokio elgesio, ją smerks. Ką galėtumėte patarti? Kaip elgtis? Simas

Laba diena, Simai. Galiu tik įsivaizduoti, kiek nervų, nerimo ir įtampos sukelia tokie jūsų santykiai. Turite nuolat slapukauti, meluoti, apsimetinėti: prieš draugą, jo ir jo sesers tėvus, šios moters vyrą, jų vaikus... Žinoma, kad nelengva, nes visa tai labai vargina, sekina. Visgi, galbūt ta rizika, slaptumas  dar labiau kaitina jausmus, nes leidžia pasijusti tarsi kokiems romano ar filmo herojams, kuriems neleistina būti kartu.

Manau, kad toks gana nemažas metų skirtumas, kai žmonėms yra 30 ir 40 metų arba 40 ir 50, nėra esminis, ar juos išskiriantis, tačiau kai vienam yra 20 metų, o kitam – 30, situacija yra kiek kitokia. Kai abiems partneriams jau yra 30 metų (ir virš), tokiame amžiuje žmogus jau būna daugiau ar mažiau susiformavęs kaip asmenybė (jo charakteris, vertybės, tikslai) ir pasiekęs tam tikrą brandą (nors, žinoma, nebūtinai). Tokiame amžiuje jau gali būti panašūs abiejų siekiai, norai, kryptys, pavyzdžiui, sukurti šeimą, turėti bendrų vaikų arba turėti savo veiklą, užsiėmimą ir draugauti negyvenant kartu ir nekuriant bendrų namų, šeimos.  

Tuo tarpu, tu, Simai, dar tik įžengei į pilnametystę, esi jaunas vaikinas (nesupyk, bet dar ne vyras), tavo gyvenimas dar tik prasidėjo, ko gero dar daug ko esi nepatyręs, apie save nesuvokęs, nesupratęs, ko nori, kas tu apskritai esi. Ši moteris jau nebe mergina (nors, žinoma, jūsų sąmoningumo lygiai, nepaisant to, kad ji jau turi du vaikus, tikėtina, kad yra panašūs, nes žmones traukia panašaus lygio partneriai).

Papuolęs į trikampį

Visgi moteris, kurią įsimylėjai, jau turi šeimą: vyrą ir tuos vaikučius. Be to, mano nuomone, labai svarbu, kad ji nėra išsiskyrusi su savo vyru. Ji tebėra tuose santykiuose, ji gyvena su savo vyru, jie turi bendrus vaikus, nors ji ir sako, kad nebenori su tuo žmogumi daugiau gyventi, kad jis „blogas“, jos negerbia, ji jaučiasi objektu ir pan. Visgi visiškai nėra aišku, kaip jų  santykiai rutuliosis, vystysis toliau, kas ten iš tikrųjų vyksta. Taigi, tu esi papuolęs į trikampį.

Žinoma, tarp tos moters ir jos vyro yra didžiulis emocinis plyšys, spraga, kurią ko gero tu dabar ir užpildai. Moteris gauna iš tavęs tai, ko negauna iš savo vyro: galbūt pripažinimą, pagarbą, atjautą, žavėjimąsi, švelnumą, šilumą ir tuos „stiprius“ jausmus. Matyt, tarp jų seniai nebėra sutarimo, pasitikėjimo, atsiradęs nepakantumas, nepagarba ar abejingumas.

Tos moters vyras šiuo atveju nėra vien auka, o ir bendrininkas, nes savo veiksmais, pavyzdžiui, abejingumu, šaltumu, grubumu, nepagarba, žeminimu, atstūmimu, priekabėmis, užgauliojimais, provokavo savo sutuoktinę ieškoti supratimo, švelnumo ir meilės kitur. Taigi jis galbūt savotiškai pastūmėjo savo žmoną link neištikimybės. Tuo tarpu jų vaikai yra aukos, jie greičiausiai kenčia, galbūt jie net viską jaučia.

Jokių skubių sprendimų

Taigi, ko tu gali tikėtis ateityje, ar jūs turite perspektyvą? Manau, tavo įsimylėtos moters stiprus nerimavimas dėl aplinkinių reakcijų ir tai, jog tau tas labai rūpi, gali atspindėti ir tavo paties abejones, netikrumą dėl jūsų ryšio, šių santykių ateities (pats savo laiške klausi, „ar įmanomi ateityje santykiai, gyvenimas su ja?“) Taipogi – tavo paties būgštavimai dėl kitų reakcijos gali atspindėti tavo paties nelabai sąmoningą jausmą, jog ši moteris yra tau ne pora. Taigi, Simai, pirmiausia, pabandyk šiuos klausimus pats užduoti sau ir nuoširdžiai į juos atsakyti. Galiu tau padėti papildomais klausimais: ar tu jau matai save tėvo vaidmenyje, globėjo? Kaip įsivaizduoji save realiai gyvenantį su šia moterimi ir jos vaikais? Kaip matai jūsų gyvenimą po penkerių-dešimties metų?

Kaip manai, Simai, kodėl tave patraukė daug vyresnė moteris, kas tave labiausiai joje traukia, kokius svarbius tavo poreikius ji patenkina? Giliau kapstant tavo situaciją ir žiūrint psichoanalitiškai, galbūt tu vis dar sprendi savo edipines problemas (bandai nurungti tėvą/ tos moters vyrą), o gal esi „gelbėtojas“ ir taip bandai „apsaugoti“ savo mamą nuo tėvo („niekadėjo“). Kokie buvo/yra tavo santykiai su mama, tėvu? Ar tu didžiuojiesi savo tėvu, ar norėtum būti toks kaip jis?

Rašai, kad jauti tai moteriai „stiprius“ jausmus: o kokie tai jausmai: ar tai aistra, ar meilė, švelnumas, užuojauta?.. Kokie iš jų dominuoja? Kaip manai, jei visiems atskleistumėte tiesą apie jūsų santykius, ar šie jausmai išliktų tokie pat stiprūs? Na, įsivaizduok, kad viskas įmanoma: nieks neprieštarauja, jos vyras pasitraukia, jos tėvai, tavo draugas, t.y jos brolis pritaria... Ir?  Gal ta paslaptis, tabu, lyg koks uždraustas vaisius labiausiai ir traukia?..

Beje, o tavo paties tėvai, ar žino, kad esi įsitraukęs į santykius su daug vyresne ištekėjusia moterimi, ar nuo jų irgi viską slepi? Jei taip, kaip manai, kaip jie sureaguotų? O taip pat – ką galvotų tavo draugai, bičiuliai, kiti artimieji?  Kiek tau pačiam yra svarbi jų nuomonė?

Manau, Simai, neskubėk dabar daryti jokio sprendimo, jokio veiksmo, pasistenk nurimti, gerai apgalvok visą situaciją, pažvelk į ją iš šono. Įsivaizduok, kad taip atsitiko ne tau, o kokiam nors tavo draugui ar pažįstamam vaikinui, ką galėtum jam patarti, kokią tu matytum tokių santykių perspektyvą? Ko norėtum palinkėti savo draugui?
Nežinau, ar gerai yra įsitraukti į trikampius. Yra tokių išmintingų pasakymų: „ant svetimos ugnies košės neišsivirsi“, „ant svetimos bėdos laimės nesusikursi“ ir pan. Ką manai apie juos? Pabandyk dar sykį nuoširdžiai atsakyti sau į klausimą, ką tu jauti tai moteriai, ir ko iš tiesų norėtum savo gyvenime.

Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt

Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com