Psichologė pataria: Ji nori rimtų santykių, o jis įsipareigoti vengia. Kaip elgtis merginai?

Vaikinas toliau draugavo su savo mergina, jai meluodavo kur esąs, o būdavo pas mane. Iš vienos pusės jaučiausi klaikiai dėl to, iš kitos pusės būdavo nepaprastai gera, nes manau, kad pamilau tą žmogų. Vasario mėnesį jie galutinai nutraukė santykius ir man nuo to palengvėjo. Jis vis dar atvažiuoja pas mane, būna net po kelias dienas. Jį pažįsta mano tėvai, jis net supažindino mane su savo tėvais. Ne taip seniai paprašiau apibrėžti mūsų santykius. Jo atsakymas buvo toks: „na, šiuo metu man tikrai nieko naujo nereikia, nieko neieškau.“ Kai paprašiau sukonkretinti, atsakė, kad mes „pora be poros statuso“. Bijau jį spausti įsipareigoti, kad nepabėgtų, nes pažįstu tikrai gerai jo charakterį. Bet ir bijau, kad neatsirastų kita mergina, nes mes juk ne pora pagal jį. Kaip man elgtis šioje situacijoje? Ar prisipažinti ką jaučiu jam? Ačiū. Justina

Sveika, Justina. Man atrodo, jog šiam vaikinui tu esi kas tik nori, bet ne mergina: paguoda, vaistai, psichoterapeutė, draugužė, meilužė. Tavo būkštavimai ir nerimas dėl kitos merginos atsiradimo yra pagrįsti: scenarijus tikrai gali pasikartoti. Jis pasakė: „šiuo metu“, o tai reiškia, kad rytoj, kitą savaitę/mėnesį situacija gali pasikeisti, t.y. atsirasti noras kažko „naujo“. Žodžiu, kad ir kaip būtų žiauru, tiesa tokia, kad greičiausiai jam esi laikina stotelė, kol neatsirado kažkas geriau.

Nesureikšminčiau (nors atrodo ir daug žadančiai) ir to, kad jis supažindino tave su savo tėvais, galbūt taip jam yra tiesiog patogiau. Taigi net jei jis būna pas tave po kelias dienas iš eilės ir supažindina su savo tėvais, pora be poros statuso tai ne pora. Toks pasakymas ko gero reiškia, kad jis nežiūri į tave rimtai, nemato ateities kartu.  Tavo spaudimas įsipareigoti tikrai nepakeis vaikino jausmų. Galų gale ir taip aišku, kad susisaistyti su tavimi jis neketina. 

Justina, o ką tu patartum savo draugei, jei ši papasakotų tau analogišką istoriją? Greičiausiai sakytum: „mesk tu jį greičiau!“

Ką gi tau daryti? Ar prisipažinti meilėje..? O kaip tu, Justina, jautiesi žinodama, kad net po tiek laiko jūsų draugystės nesi jam pora, kad jis tiesiog kurį laiką nusprendė „pasibūti“, galbūt „pasigydyti“ su tavimi? Kad dėl jo esi pametusi galvą ir taip akivaizdu. Manau, vaikinas puikiai tą supranta. Tu atrodai jam nesunkiai prieinama, besąlygiškai priimanti (jis žino, kad taiksteisi su tuo, kad jis nenutraukė santykių su ta mergina), dėl kurios nereikia stengtis, kuri laukia tiek, kiek reiks, tad tikrai ne ta, kurią jis pavadintų savo mergina, ne ta, kurią vertintų.

Manau, ir per tuos tris mėnesius iki tos merginos atsiradimo jis matė, jog esi jam neabejinga. Man susidarė įspūdis, Justina, kad tu turi viltį, jog žinodamas, kokie yra stiprūs tavo jausmai jam, vaikinas staiga kitaip į tave pažvelgtų, galbūt suprastų, kad ir tu labai daug jam reiški. Galbūt galvoji, kad ir tada iš pat pradžių atvirai išsakiusi jam savo simpatiją, viskas būtų pasisukę kitaip, jo gyvenime neatsirastų ta kita mergina. Visgi tai saviapgaulė, nemanau, kad išsakius jam jausmus, kažkas iš esmės pasikeistų. Žinoma, tu gali pasidalinti, ką jauti, galbūt jis pradėtų elgtis atsakingiau, susimąstytų, kaip stipriai skaudina tave.

Justina, o ką tu patartum savo draugei, jei ši papasakotų tau analogišką istoriją? Greičiausiai sakytum: „mesk tu jį greičiau!“ Pažvelk į save su rūpesčiu ir meile, neišduok savęs. Pati pagalvok, kaip tu jausiesi būdama su vaikinu, žinodama, kad esi, bet tuo pačiu ir nesi jo mergina, ir kiekvienu momentu baimindamasi, kad tuoj atsiras kita, nerimaudama, kad išsakiusi, ko tau norisi, tuoj jį atbaidysi... Tu juo negali pasitikėti, atsipalaiduoti, nesijauti jam tokia svarbi ir vertinama, kokia norėtum.  Tikiuosi dabar tau šiek tiek aiškiau, kaip galėtum elgtis toliau. Sėkmės!

Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt

Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com