Psichologė pataria: ką daryti, kai ilgesys buvusiam mylimajam trukdo naujiems santykiams?

Su dukra vaikinas elgiasi nuostabiai, lyg butu jos tikras tėvas. Kai reikia žaidžia ir tuo mėgaujasi, kai reikia, pabaudžia. Problema yra tame, kad nežinau, ką jam jaučiu. Esu sutrikusi ir pasimetusi. Esmė ta, kad šiuo metu gyvenu užsienyje. Galima sakyti, kad pabėgau. Tada turėjau vaikiną-klasioką ir geriausią draugą – jis mane paliko, nesuprantu, kodėl... Na į šitai negaliu atsakyti: mes buvom 3 metus kartu. Jo pasiteisinimas buvo toks, kad aš verta geresnio ir jis nori, kad aš būčiau laiminga.

Po to, kai atvažiavau, sužinojau, kad jis su kita susitikinėjo jau kelis mėnesius, kai aš dar buvau Lietuvoj. Labai pykau tuo laiku, kad jis man nieko nepasakė, juk buvo ne tik mylimasis, bet ir geriausias draugas. Galėjom kaip žmonės pasišnekėti... Bet esmė tokia, kad praėjus 2, 5 metų aš nebepykstu, tiesiog jaučiu, kad jį vis dar myliu. Stengiuosi apie ji negalvoti, bet tada susapnuoju.

Kaip galima mylėti 2 žmones vienu metu. Ar man su galva jau negerai, o gal tai tik namų ilgesys? Pagalvojusi apie Lietuvą, apsiverkiu, o čia dar Šapranauskas numirė, tai kai sužinojau, verkiau lyg būtų numiręs mano artimas žmogus. Kas man negerai, gal kokia depresija? Jaučiu, kad man nuo visko bloga: neturiu draugų, nėra su kuo pasišnekėti, o kas blogiausia, aš visą laiką sėdžiu namie, o juk žmogui, kurį myliu, nepasakosiu, kad aš vis dar kažką jaučiu buvusiajam, su kuriuo buvau prieš 2,5 metų. Iš vienos pusės, juokingai skamba, bet ir graudu, nes visą laiką pykstamės lyg aš pati ieškočiau, prie ko prikibti, ir mane tai erzina… Kas man darosi? Padėkit, prašau. Eglė.

Laba diena, Egle. Palikus buvusiam vaikinui, turėjote pasijusti labai nesaugiai, buvo sugriautas jūsų pasitikėjimas: žmogus, kurį mylėjote ir laikėte savo artimiausiu draugu, nepasakė tiesos, jums melavo, tam tikra prasme išdavė, o pasitraukdamas dar sumanipuliavo (apvertė situaciją): neva tai jis išeina dėl to, kad jis jūsų nevertas, neva tai dėl to, kad jūs būtumėte laiminga... Žinoma, kad jūs likote nesupratusi, kas vyksta, nes toks jo motyvas atrodo visiškai neįtikinamas po trejų metų draugystės.

Nepaisant to, kad praėjo dveji su puse metų, jūs, matyt, dar neišverkėte, kad jo netekote, dėl to ir graudinatės ir verkiate taip dažnai ir į aktoriaus mirtį taip skaudžiai sureagavote lyg būtumėte praradusi artimą žmogų (tam tikra prasme buvęs mylimasis jums irgi mirė).

Dabar jums gali būti labai sunku vėl pasitikėti kitu žmogumi, vėl prisileisti, be to, dar yra neužsibaigę jausmai tam buvusiam mylimajam. Pati rašote, kad jo ilgitės, galbūt vis dar tebemylite, o kai bandote išstumti savo jausmus iš sąmonės, tuomet žinoma, jį susapnuojate. Sapnai, kuriuose pasirodo buvęs mylimasis rodo, kad jis tebėra jūsų psichikoje, vidiniame pasaulyje, jis vis dar jums rūpi, nesvarbu, kad realus ryšis nutrūko, jis vis dar labai svarbus jums. Manau, jūs, Egle, ko gero, dar tebejaučiate jam apmaudą, nuoskaudą, kartėlį, o galbūt ne tik tam žmogui, bet ir situacijai: kad neišėjo, kad jį praradote, negalėjote būti kartu, kad nepavyko, kad taip neteisinga... Jūs dar emociškai neatsisikyrėte nuo savo buvusio draugo, dar „neišskaudėjote“, neišgedėjote šio labai brangaus jums ryšio praradimo.

Nepaisant to, kad praėjo dveji su puse metų, jūs, matyt, dar neišverkėte, kad jo netekote, dėl to ir graudinatės ir verkiate taip dažnai ir į aktoriaus mirtį taip skaudžiai sureagavote lyg būtumėte praradusi artimą žmogų (tam tikra prasme buvęs mylimasis jums irgi mirė) būtent dėl šios priežasties. Juk jūs ir praradote, netekote labai mylimo jums žmogaus. Jums tuo metu greičiausiai buvo tiesiog nepakeliamai skaudu ir sunku. Jūs net išvykote iš Lietuvos, kaip rašote, tiesiog pabėgote: galbūt norėjosi nematyti, atsitverti, užsibarikaduoti nuo skausmo. Gal iš pradžių net neleidote sau liūdėti, o netrukus užmezgėte naują ryšį. Taigi, matyt, todėl dabar visiškai ir dar negalite atsipalaiduoti ir atsiverti naujam santykiui, plačiai atverti savo krūtinės, atsiduoti jam, atsiskleisti, priimti naują žmogų visa širdimi, įsileisti, prisileisti jį iki galo. Štai ir bandote vis prikibti, paerzinti, prisikabinti prie savo naujo vaikino, tarsi tikrintumėte, kiek jis jus atlaikys, ar iš tikrųjų myli, o gal irgi pabėgs, taigi – kiek gi šis jūsų ryšys yra tikras.

Tikrai nemanau, kad jums, Egle, yra depresija: jūs tiesiog vis dar liūdite, gedite, jums vis dar skauda, dėl to ir verkiate. Galbūt šis procesas taip ilgai užsitęsė, nes jūsų gedėjimas kurį laiką buvo pristabdytas, be to, kaip pati rašote, dabar net neturite su kuo pasidalinti, kam išlieti širdį, o juk pasipasakojimas jautriam klausytojui, bičiuliui, visada gydo, padeda išsivalyti nuo kartėlio, liūdesio. Žinoma, kad naujam mylimajam negalite išsilieti ir pasakotis, nes su juo jūsų būsena, ko gero, neturi nieko bendra. Taigi jis ir neturėtų klausytis jūsų apgailestavimų ar matyti jūsų raudų, nešti jūsų naštą lyg būtų koks jūsų psichoterapeutas. Šis naujas vyras, ko gero, tikrai vertas jūsų meilės, jei taip rūpinasi jūsų dukra: su ja žaidžia, ją auklėja, ir atrodo, jog jis tą daro tikrai nuoširdžiai; Jums tikrai pasisekė, nes ne kiekvienas vyras taip priima ir myli ne savo vaiką. Daugelis vyrų, pataikaudami moteriai iš pradžių bando įtikti jos vaikui, bet yla iš maišo greitai išlenda, o šio žmogaus dėmesys, rūpestis jau tęsiasi pusantrų metų. Taigi, Egle, jums tikrai nereiktų baimintis, sutrikti ir galvoti, kad jam nieko nejaučiate ar jo nemylite, tiesiog dar pilnai „neatsikabino“ jausmai nuo ano žmogaus, bet kai išgysite, išliūdėsite, išskaudėsite, visa jūsų meilė galbūt persiskels į jį. Taigi, neskubėkite, tiesiog duokite sau laiko.

Žinoma, blogai, kad sėdite visą laiką namie, neturite draugų, tačiau išeičių visada yra. Jūs išvykote, bet gal čia, Lietuvoje, liko artimų draugų, su kuriais galite pasišnekėti apie savo jausmus ir būsenas per „Skype“ ar telefonu, galbūt galite rasti Lietuvoje psichologą, kuris konsultuotų virtualioje erdvėje ir su kuriuo galėtumėte bendrauti „Skype“ per video kamerą. Taigi, ieškokite pagalbos, kalbėkitės apie savo jausmus ir sveikite. Gražaus jums pavasario!

Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt

Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com