Psichologės komentaras: aš šnipinėjau savo vaikiną – įtarimai pasitvirtino. Kaip jam prisipažinti?

Apie tas merginas aš nieko nežinau. Jos apie mane, panašu, irgi... Jis dažnai sako, kad eina susitikti su draugais, net pasako konkrečiai su kuo. Aš jų nepažįstu, anot jo, tai seni mokyklos draugai. Taigi, aš nežinau, tai draugai ar draugės. Kelis kartus pats prasitarė, kad ėjo pas savo buvusią merginą į svečius. Susipykome dėl to. Vėliau, kai man atslūgo pyktis, mėginau paaiškinti, kaip jaučiuosi dėl to, kad, visų pirma, man jis nesakė, kad eina į svečius... Jis įrodinėjo, kad čia nieko tokio, kad nieko nebuvo, tiesiog draugiškai pasikalbėjo, pažadėjo, kad daugiau nesusitikinės arba man pasakys apie tai. O dabar dar blogiau: merginos nežinia iš kur. Taip, mūsų santykiai šiuo metu netobuli, pykstamės karts nuo karto, bet viskas išsprendžiama, nebent aš taip maniau. Ką man daryti? Pasakyti, kad šnipinėjau, negaliu, nes tai sugriaus mūsų draugystę... Bet, panašu, ji ir taip griūna... Justina.

Sveika, Justina. Pamačiusi savo vaikino pokalbius su kitoms, turėjai pasijusti labai įskaudinta, pažeminta, išduota, nesaugi. Tai turėjo būti smūgis tai tavo asmenybės daliai, kuri leidžia tau jaustis patraukliai, geidžiamai, išskirtinei. Tai pakerta pasitikėjimą savimi, kaip moterimi, ir, žinoma, pasitikėjimą savo vaikinu. Suprantama, kad tu jauti didžiulį apmaudą, išdavystę, tau turėtų būti labai skaudu.

Kartais taip nutinka, kad pasielgiame visiškai sau neįprastai. Ko gero jau seniai jautei, kad vaikino dėmesys krypsta kitur, jauteisi nesaugi, todėl genama nerimo ir patikrinai jo asmeninį susirašinėjimą. Galbūt savo elgesiu jis pats savotiškai provokavo tave taip pasielgti, tokiu netiesioginiu ir nelabai vykusiu būdu (net sąmoningai to nenorėdamas) parodė, kaip jis žiūri į jūsų santykius, kaip jaučiasi pats. Greičiausiai tu visą tą laiką nepasitikėjai juo. Kad ir kaip ten būtų, lįsti į kito žmogaus asmeninę erdvę niekada nėra dėkingas užsiėmimas, ir dar dėl to dabar jautiesi bjauriai.

Visų tikrinimų, šnipinėjimų pasekmė dažniausiai yra tik viena. Kai įtarinėji, vis tiek anksčiau ar vėliau randi įrodymų: tikrų ar netikrų.

Visų tikrinimų, šnipinėjimų pasekmė dažniausiai yra tik viena. Kai įtarinėji, vis tiek anksčiau ar vėliau randi įrodymų: tikrų ar netikrų. Įtarinėjant, tikrinant įgyti pasitikėjimą šnipinėjamu žmogumi niekada nepasiseka. Jei nieko nerandi, kyla įtarimas, kad jis ar ji meistriškai slepia, o įtarinėjimas veda prie dar didesnio nepasitikėjimo ir įkalčių ieškojimo, nes galvoji, kad nepakankamai gerai ieškai, ir reikia dar geriau tikrinti, kol surasi.

Visgi pasistenk savęs nesmerkti ir nebausti už tai, kaip pasielgei. Vaikinas iš dalies pats suteikė pagrindą tavo nepasitikėjimui, pavyzdžiui, nutylėdamas savo vizitus pas buvusią draugę. 

Toks vaikino elgesys, kurį jis vadina „nieko nebuvo“, jo dažni susitikimai su „draugais“, susirašinėjimai, flirtavimai  su įvairiomis kitomis merginomis greičiausiai rodo jo emocinį nebrandumą, nesusitupėjimą. Suvokia tavo draugas ar ne, kad tave skaudina jo susitikimai su buvusiąja (net jei tai tik draugiški pokalbiai), kad tave žeidžia jo susirašinėjimai arba realūs susitikimai su kitomis merginomis.

Tu galvodama apie tai, negali juo pasitikėti. Manau, tau neverta veltis į diskusijas apie tai, ar toks jo elgesys yra tik draugiškumas, ar ne. Svarbiausia, kad tau jis nėra malonus. Galbūt tai yra tavo savanaudiškumas, egoizmas, pavydas, bet tave žeidžia, kad jis tau nepasakė, jog eis į svečius pas buvusią merginą, tu dėl to pasijutai nesaugiai, nejaukiai.

Ar esi pasiruošusi lipdyti skeveldras?

Manau, dabar tau geriau koncentruotis ne į tai, ką slapta sužinojai, bet į jūsų santykius paskutiniu metu: kaip tu juos matai, kaip vertini savo indėlį į tai, kad judu dažniau pykstatės, kad jo dėmesys yra nukreiptas į kitas, ką esi pasiruošusi keisti dėl jūsų ryšio, jei tik žinoma, po viso to, ką sužinojai, neišblėso noras dėl jo stengtis. Kokią savo santykių ateitį matai kartu su juo? Ko tu norėtum iš savo vaikino ir ko iš tavęs norėtų jis?

Kada pradėjai nepasitikėti savo vaikinu, ar jūsų draugystėje buvo toks etapas, kai jauteisi su juo saugi? Kokį tavo pačios aspektą/savybę/tavo pačios santykį su savimi, elgesį su kitais atspindi tavo vaikinas? Ką gali iš jo pasimokyti? Jei nebepasitiki vaikinu, sunku nuoširdžiai bendrauti toliau, kurti bendrus planus. Jei jauti, kad santykiai griūna, ar esi pasiruošusi rinkti ir lipdyti skeveldras?

Gali būti, jog tavo draugas tiesiog yra toks žmogus – nuolat apgaudinėja ir ko gero apgaudinės toliau. Ar tu tiki, kad vaikinas pasikeis? Greičiausiai jis nenori įsipareigoti, prisiimti atsakomybės. Daug svarbesnis klausimas, o ko nori tu pati, Justina? Ar pati esi subrendusi atsidavusiems, ištikimiems santykiams? Tai reiškia iš tikrųjų būti su kitu, juo rūpintis, mylėti ir padėti jam augti, matyti kito galimybes. Yra toks senas, nuvalkiotas, bet teisingas pasakymas: „Koks esi tu pats, toks žmogus yra šalia“. 

Žmonės, kurie yra aplink mus, yra mūsų veidrodžiai. Nebūtinai reiktų skaityti pažodžiui, pavyzdžiui, kad tu taip pat apgaudinėji savo vaikiną. Tik matyt, toks žmogus neatsitiktinai yra tavo gyvenime. Jei dabar neateina jokių minčių apie tai, kodėl jis yra tavo gyvenime, galbūt tą suprasi vėliau. To ir linkiu. Sėkmės ir stiprybės tau, Justina.

Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt

Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com