Psichologinis pirmoko paruošimas mokyklai: ką svarbu žinoti tėvams? Specialistės komentaras

Vaikų ir paauglių psichiatrė Lina Maročkienė tikina, kad šį požiūrį labiausiai formuoja vaiko tėvai, todėl jiems labai svarbu žinoti, kaip tinkamai nuteikti ir psichologiškai paruošti vaiką mokyklai.

– Daugelis tėvelių išleisdami savo atžalas į mokyklą pasirūpina visu jų pirkinių krepšeliu, tačiau retas kuris susimąsto, kad vaiką reikėtų paruošti ir psichologiškai. Kodėl tai itin svarbu padaryti?

– Manau, visi tėvai ruošia savo vaikus įvairiems jų gyvenimo etapams: tiek darželiui, tiek ikimokyklinėms grupėms, tiek ir pačiai mokyklai. Šis procesas vyksta visiškai natūraliai, tačiau svarbu žinoti, kaip tai tinkamai padaryti.

Vaiką psichologiškai paruošti mokyklai svarbu tam, kad jis įgytų pasitikėjimą savimi, pozityviai nusiteiktų ir nebijotų mokykloje jo laukiančių iššūkių.

Psichologinis pradinukų paruošimas mokyklai yra ypač svarbus, mat tai juk visas pagrindas, nuo kurio priklausys, kaip vaikas apskritai žiūrės į mokyklą. Tėvai turėtų juos padrąsinti, pozityviai nuteikti, parodyti dėmesį ir, žinoma, patys dalyvauti mokyklos gyvenime.

Svarbu ir pačių tėvų požiūris į mokyklą. Juk kiekvienas vaikas savo vertybių sistemą kuria, atsižvelgdamas į savo tėvų nusistatymus ir nuomonę bei tai, ką mato esant vertinga jo tėvams.

– Kaip patartumėte vaikus nuteikti, kad Rugsėjo 1-ąją į mokyklą jie žengtų su džiaugsmu?

– Visų pirma, svarbu juos aprūpinti reikiamais pirkiniais Ir tai reikėtų padaryti ne likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 1-osios, o kiek anksčiau, kad vaikas spėtų apsiprasti su naujaisiais savo daiktais, juos išbandyti, pačiupinėti, pasidžiaugti ar „parepetuoti“ mokyklą.

Ir tai reikėtų padaryti ne likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 1-osios, o kiek anksčiau, kad vaikas spėtų apsiprasti su naujaisiais savo daiktais, juos išbandyti, pačiupinėti, pasidžiaugti ar „parepetuoti“ mokyklą.

Kad Rugsėjo 1-ąją vaikas nepatirtų itin daug streso, derėtų į mokyklą jį nuvesti kiek anksčiau, tam, kad jis apsižvalgytų po mokyklos teritoriją, susipažintų su aplinka, jei yra galimybė, galbūt netgi ir pamatytų klasę, kurioje mokysis.

Sunkiausia tėvams į mokyklą išleisti savo pirmagimius, juk natūralu, kad dėl savo atžalų jie labiausiai rūpinasi. Tėvai baiminasi dėl to, kokia mokytoja juos mokys, ar vaikas sutars su savo bendraklasiais. Tokiu atveju derėtų pasikalbėti su pačia mokytoja ar su kitais tėvais, kurie jau yra perėję šį etapą ir gali duoti naudingų patarimų bei pamokymų.

Taip pat skaitykite: Kaip berniuką užauginti tikru vyru

Labai svarbu, kad tėvai savo juntamo nerimo neperduotų ir savo vaikams, o jei jie negali su šiuo nerimu susitvarkyti, tuomet jiems taip pat vertėtų pasitarti su psichologu.

Tėvai turėtų atsakyti į vaiko klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti savo mokyklinių metų istorijų. Namiškių padrąsinimas ir dėmesys teigiamai veikia vaiko požiūrį į mokyklą ir jo pasiekimus.

– Kokius įgūdžius ir būdo bruožus vaikams derėtų išlavinti prieš einant į mokyklą?

– Mokykloje reikalingi patys įvairiausi gebėjimai: išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie gebėjimai vaikui turi būti ugdomi visą gyvenimą.

Tačiau kalbant konkrečiau, svarbu, kad prieš eidamas į mokyklą vaikas jau būtų pasiruošęs:

Orientuotis erdvėje. Vaiką reikėtų supažindinti su mokyklos patalpomis, aplinka, parodyti jo būsimąją klasę. Taip pat su vaiku kartu pasivaikščioti nuo namų iki mokyklos, kad jis gerai žinotų ir kelią į ją. Svarbu išmokyti vaiką skirti puses (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.). Taip bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.

Pažinti ir suprasti laiką. Dar iki mokyklos vaiką derėtų išmokyti ir orientuotis laike: žinoti metų, mėnesių, savaitės sandarą. Taip vaikui bus lavinamas pažintinis suvokimas.

Pasirūpinti savimi. Psichologiškai ruošiant vaiką mokyklai, svarbu jam pradėti ugdyti ir savarankiškumą, kad jis mokėtų pasirūpinti savimi ir savo poreikiais. Kad žinotų ir galėtų vienas nueiti į tualetą, mokėtų tinkamai susitvarkyti savo darbo ar žaidimų aplinką, susidėtų ir nepamestų savo asmeninių daiktų.

Kontroliuoti savo impulsus. Kadangi mokykloje iš suaugusiųjų vaikas gauna kiek mažiau dėmesio nei namuose iš savo tėvų, jį svarbu išmokyti pagarbos tiek savo bendraamžiams, tiek ir mokytojams. Dažnai vaikai yra linkę elgtis spontaniškai, jiems pradžioje būna ganėtinai sunku valdyti savo impulsus, todėl susierzinę jie gali prikrėsti daug šunybių: susimušti, susierzinus atsistoti ir pabėgti iš pamokos ir panašiai. Dėl to labai svarbu vaiką iš anksto mokyti kontroliuoti save ir pernelyg audringai nereaguoti, tarkime, į netyčinius kitų vaikų prisilietimus ar pastūmimus.

Nuolatinės tėvų kalbos ir diskusijos apie tai, kaip brangiai kainavo vaiko išleidimas į mokyklą, jį gali versti pasijusti didele ir brangia našta.

Laikytis taisyklių ir būti kantrus. Ruošiant vaiką mokyklai svarbu jį mokyti klausyti suaugusiųjų, kad vaikas žinotų, jog turi elgtis ir užduotis vykdyti tik tuomet, kai to jo prašo mokytoja, o ne tuomet, kai pats to užsinori. Taip pat mažiesiems reikėtų paaiškinti, kad bus tokių situacijų, kuomet teks vykdyti tai, ką reikia, o ne tai, ko jie norėtų. Pamokyti, kad lankant mokyklą svarbu yra ruošti pamokas ir pirmenybę teikti namų darbams, o ne žaidimams ir kitai smagiai veiklai.

Toleruoti nesėkmes. Šį įgūdį tėveliai savo vaikams ugdyti turėtų jau nuo pat mažumės. Kartais reikia su vaiku pasėdėti ir pasikalbėti. Paaiškinti jam, kad kartais gali nutikti nesėkmių ir į jas nederėtų pernelyg audringai reaguoti. Vaikui patyrus nesėkmę pakanka jį paprasčiausiai apkabinti ir kartu išbūti, kol praeis liūdesys, padrąsinti, jam patarti ir paaiškinti, kad gyvenime pasitaiko visokiausių situacijų.

– O kaip skiriasi darželį lankiusių ir jo nelankiusių vaikų nuteikimas mokyklai?

– Didžioji dalis vaikų, lankiusių darželį, ganėtinai puikiai adaptuojasi ir mokykloje. Žinoma, pirmieji mėnesiai būna nelengvi ir jiems, tačiau vėliau vaikai apsipranta ir viskas klostosi daug lengviau. Sunkiau priprasti prie mokyklos tvarkos sekasi pernelyg impulsyviems, nedrąsiems ar hiperaktyviems vaikams.

Taip pat skaitykite: Psichologė Aida Šimelionienė: „Jei gabus vaikas nevystys gebėjimų, jo talentas gali ir nepasireikšti“

Tuo tarpu nelankiusiems darželio apsiprasti su mokyklos tvarka gali būti kiek sunkiau, tačiau tikrai nėra neįmanoma. Svarbu, kad darželio nelankantys vaikai kuo daugiau bendrautų su savo bendraamžiais, pažintų kiemo vaikus, tėvų jau nuo pat mažumės būtų mokomi disciplinos.

– Ko tėvai neturėtų daryti ruošdami vaikus pirmajai klasei? Kokios jų didžiausios klaidos?

– Daugelis tėvų daro didelę klaidą gąsdindami ar baugindami savo vaikus ir sakydami, tarkime: „Štai, baigėsi tau katino dienos, ir dabar jau turėsi mokytis“, ar panašias frazes. Taip pat nuolat primindami, kad mokykloje jis to ar ano daryti negalės.

Taip vaikams yra kuriamas ganėtinai negatyvus vaizdas apie mokyklą, tad nėra ko ir tikėtis, jog į šią įstaigą jie labai norės eiti. Žinoma, visuomet daug kas priklauso ir nuo pasakymo tono bei mokėjimo vaikui dorai viską paaiškinti. Šiuo atveju tėvams derėtų išmokti kontroliuoti save.

Kita dažnai daroma tėvų klaida – pernelyg didelis rūpestis savo atžalomis ir užuojauta vaikui, kad mokykloje jis turės daug mokytis, kad pavargs, kad jam gali nesisekti ir panašiai. Juk kiekvienas kraštutinumas baugina vaikus ir kenkia jų asmenybės vystymuisi bei charakterio formavimuisi.

Vaikui iš pradžių svarbu papasakoti pozityvius dalykus, jį gerai nuteikti mokyklai, bet taip pat reikėtų nepamiršti papasakoti ir apie tai, su kokiais galimais sunkumais jis gali joje susidurti ir ką tokiu atveju jam reikėtų daryti.

Kalbant apie kraštutinumus, jokiu būdu nederėtų vaikui piešti ir rožinio pasaulio vaizdo apie mokyklą – pasakoti, kad ten bus labai smagu, kad susiras daug draugų, kad viskas bus lengva ir gražu. Reikėtų neatitolti nuo realybės ir vaiką supažindinti ir su jo laukiančiais galimais sunkumais, kad jis žinotų, jog ne viskas ten bus rožėmis klota.

Svarbu, kad vaikai žinotų, jog realybėje būna ir pakilimų, ir nuosmukių. Vaikui reikėtų papasakoti, kad mokykloje jis galės susirasti draugų, bet tiek pat svarbu pasakyti ir tai, jog ne visi vaikai su juo gali būti labai draugiški, kad gali nepriimti kartu pažaisti ar panašiai.

Trumpai tariant, vaikui iš pradžių svarbu papasakoti pozityvius dalykus, jį gerai nuteikti mokyklai, bet taip pat reikėtų nepamiršti papasakoti ir apie tai, su kokiais galimais sunkumais jis gali joje susidurti ir ką tokiu atveju jam reikėtų daryti. Čia galėtų pagelbėti ir asmeninės tėvelių istorijos bei patarimai, ką jie patys tokioje situacijoje darė ir kaip iš jos išsisuko.

Tėvai turėtų vengti pasakoti savo vaikams ir tai, kiek daug pinigų jie išleido ruošdami juos mokyklai, nuolat akcentuodami, kad vienas ar kitas daiktas labai brangiai kainavo, mat taip vaikai mokykloje ar prieš savo bendraklasius gali kiek susireikšminti. Nuolatinės tėvų kalbos ir diskusijos apie tai, kaip brangiai kainavo vaiko išleidimas į mokyklą, jį gali versti pasijusti didele ir brangia našta.

Na, o jau vedant vaiką į Rugsėjo 1-osios šventę, jokiu būdu nederėtų vėluoti ar išsiruošti paskutinę minutę, mat taip savo atžaloms pridaroma tik daugiau nereikalingo streso.

– Ar įmanoma iš anksto nuspręsti, kad vaikas jau pakankamai brandus mokyklai: kokie jo būdo bruožai ar socialiniai įgūdžiai tai rodo?

Nuolatinės tėvų kalbos ir diskusijos apie tai, kaip brangiai kainavo vaiko išleidimas į mokyklą, jį gali versti pasijusti didele ir brangia našta.

– Lietuvoje pradinio ugdymo pirmąją klasę vaikas lankyti pradeda tuomet, kai kalendoriniais metais jam sueina 7-eri, tačiau pradinis ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau, jei vaikas tam jau yra subrendęs.

Tokiu atveju vaikas tiesiog atlieka specialų brandumo testą. Taigi, amžius yra svarbus, tačiau tai nėra vienintelis brandos mokyklai rodiklis.

Vis dėlto yra keletas punktų, kurie rodo vaiko subrendimo lygį:

• Socialinė-emocinė branda. Svarbu atsižvelgti, kiek vaikas moka bendrauti, dirbti kartu su savo bendraamžiais, kiek jis sugeba laikytis taisyklių, klausyti už save vyresnių, kiek moka būti savarankiškas ir pasirūpinti savimi, kiek sugeba kontroliuoti savo impulsus. Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį. Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti). Taip pat – būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje. Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę – jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.
• Intelektinė-motorinė branda. Svarbu atsižvelgti, kiek vaikas jau yra pažengęs intelektualiai: ar jau moka piešti, skirti raides ar skaičius, kaip moka spalvinti, kaip įsimena dainelių ar eilėraščių žodžius.
• Vaiko nuostata tapti mokiniu. Tai itin svarbus elementas, mat išleidžiant vaiką į pirmąją klasę derėtų atsižvelgti ir į tai, ar jis apskritai tam yra pasiruošęs ir nusiteikęs, pasidomėti, kaip ji save suvokia, ką mano apie mokyklą.
• Vaiko sveikata ir fizinis pajėgumas. Svarbu įvertinti ir fizinį vaiko pasirengimą, patikrinti bendrą jo organizmo sveikatą, kad būtų išsiaiškinta, ar gali jis visu pajėgumu dalyvauti kūno kultūros pamokose.

– Per vasaros atostogas jau ir kiek didesni vaikai ganėtinai lengvai atitrūksta nuo mokyklinio ritmo. Prieš kiek laiko ir kaip juos reikėtų pradėti nuteikti mokyklai?

– Atostogos juk tam ir yra, kad pavyktų pailsėti, pažaisti su draugais, tad natūralu, jog per jas atitrūkstama ir nuo mokyklinio ritmo. Vis tik bet kurio amžiaus vaikams derėtų priminti, kad mokslo metai jau artėja ir pats metas jiems pradėti ruoštis.

Taip pat skaitykite: Tėvų agresijos protrūkiai veikia vaikų vystymąsi

Pradėti nuteikti vaikus derėtų likus bent jau porai savaičių iki mokslo metų pradžios. Vaikams derėtų priminti jų dienotvarkę ir grąžinti jiems įprastą mokslo metams dienos režimą. Priminti, kada jiems derėtų eiti miegoti, kada reikia atsikelti, taip pat kartu vykti apsipirkti reikiamų mokyklinių prekių, kad vaikams vėl grįžtų mokyklos laukimas.