Psichologinis smurtas: kaip atpažinti ir kodėl žmonės smurtauja

Taip, iš tiesų tai yra problema, tačiau ar žinome, kas yra tas psichologinis smurtas? Juk tai ir gana asmeniškas dalykas, kuris gali būti suvokiamas labai skirtingai. Nuo „kaip tai atrodo“ iki „o ką daryti“ – į visus šiuos klausimus ir pabandysiu atsakyti.

Kas tai yra ir kas nėra?

Paprastai tariant, psichologinis piktnaudžiavimas tampa smurtu tuomet, kai išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ir sumenkinti kitą žmogų. Psichologinis smurtas, kaip patyčios, yra siejami su grasinimu, gėdinimu, išjuoka, agresyvumu, nukreiptu į nukentėjusįjį, ir žodiniu užgauliavimu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Loreta Vaičaitytė apie psichologinį smurtą: „Manote, kad vyras pasikeis? Tai tik iliuzija“

Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.

Psichologinis smurtas gali pasireikšti darbo aplinkoje, internete, socialiniuose tinkluose, tarp draugų, tarp tėvų ir vaikų šeimoje ar romantiniuose santykiuose.

Įdomu tai, kad psichologinio smurto reikšmė gali šiek tiek keistis priklausomai nuo to, kur jis yra vykdomas ir kokio svarbumo jums tas smurtautojas yra.

Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, gadina savęs vaizdą, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu ar susigėdusiu be jokios rimtos priežasties. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojamas.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą? Nors racionaliai įvertinti jį nėra lengva, tačiau jeigu pastebite šias besikartojančias situacijas, tai jau yra psichologinio smurto ženklai:

• bandymai pažeisti asmens pasitikėjimą savimi;
• pastovios, pasikartojančios neigiamos pastabos, kritika ir nemalonus sarkazmas;
• skleidžiamas šmeižtas ir melas apie kitą asmenį;
• siekis asmenį išjuokti ar žeminti;
• vertimas jaustis nesugebančiu priimti sprendimus;
• asmens pasiekimų ar išsikeltų tikslų nuvertinimas;
• skaudinantis šaipymasis iš asmens, neva juoko formoje, aplinkui esant kitiems klausytojams;
• siekis apkaltinti kitą asmenį nebūtais dalykais;
• bandymas kontroliuoti kitą asmenį, jį vis tikrinant ir įtarinėjant;
• grasinimas, kad sužeis asmenį arba asmens artimuosius;
• grasinimas, kad dėl kito asmens kaltę sužeis pats save ar net nusižudys;
• sprendimų priėmimas vietoje kito asmens, neatsiklausus;
• asmens apkaltinimas dėl savo blogos savijautos.

Tokį smurtą patiriantis asmuo gali pradėti galvoti, kad „kažkas su manimi iš tikrųjų yra negerai“ arba „jei aš pasitaisysiu ar kažką apie save pakeisiu, tai manęs nebeįžeidinės“. Tačiau šios mintys nebūtinai atspindi tiesą ar realią situaciją. Kai kyla tokios mintys, visai vertinga būtų pašnekėti apie tai su artimaisiais.

Žmogus, nukentėjęs nuo psichologinio smurto, bus linkęs išvengti bet ko, kas kelia konfliktą ar smurtaujančiojo pyktį. Svarbu pabrėžti ir tai, kad kai žmogus jaučiasi emociškai įskaudintas, dar nebūtinai reiškia, jog prieš jį buvo naudotas psichologinis smurtas.

Tam, kad kito žodžiai būtų laikomi psichologiniu smurtu, jie turi būti išsakyti specialiai, su tyčine intencija įskaudinti ar suniekinti asmenį. Tikrai ne kiekvieno konflikto metu, kai jaučiatės įskaudinti, buvo naudojamas psichologinis smurtas.

Tačiau psichologinį smurtą yra sunku ignoruoti ar jo nepastebėti, nes jis vyksta pasikartojančiai, o nukentėjusysis jaučiasi labai nemaloniai. Daugelis, patyrę psichologinį smurtą, pasakys, kad nuo jo gali skaudėti taip pat ar net dar labiau nei nuo fizinio smurto.

Kodėl kai kurie žmonės smurtauja psichologiškai?

Priežasčių taip pat daugybė. Vieni smurtaudami siekia naudos, stiprybės, galios. Kiti tuo tarpu siekia keršto, net jei jis ir nėra nukreiptas į nukentėjusį asmenį. Dar kiti smurtaudami siekia numenkinti kitus, kad patys nors trumpam pasijustų vertingesni.

Psichologiškai smurtaujantys žmonės dažnai ir patys turi emocinių sunkumų.

Smurtautojas projektuoja savo žodžius, nuostatas ir veiksmus į nekaltą žmogų, dažniausiai ir dėl to, kad smurtaujantieji nėra išsprendę savo pačių psichologinių problemų.

Psichologiškai smurtaujantys žmonės dažnai ir patys turi emocinių sunkumų. Smurtautojai žodžiais dažnai yra tie žmonės, kurie patys buvo įskaudinti kitų, tad smurtautojais tampama, o ne gimstama. Žmogaus aplinka ir šeima turi įtakos, ar žmogus vėliau naudos psichologinį smurtą kaip jėgą ir galią prieš kitus. Kitaip tariant, kuo daugiau nemalonių jausmų agresorius sukels kitam, tuo stipresnis jis jausis ir tuo labiau jis tarsi kompensuos savo silpnas vietas.

Bet ar gali būti, kad mes patys naudojam psichologinį smurtą? Galbūt mes nuvertiname, juokiamės, šaipomės iš savo artimųjų? Kai mes pykstame ant mūsų artimo ar mylimo žmogaus, patys jaučiamės nuvertinti ar nepakankamai mylimi. Tuomet siekdami susigrąžinti vertės jausmą, patys nesąmoningai įžeidžiame mums artimą žmogų, priversdami jį jaustis nuvertintam ir nemylimam.

Tai gali tapti uždaru ratu, kai vienas kitą žeidžiame ir patys nusiviliame bei bandome susigrąžinti savo vertę atimdami iš kito. Tačiau dažniausiai, jei mums nepatinka artimo elgesys, užtenka tiesiog apie tai nuoširdžiai pasikalbėti, be užgauliojimų ir nuvertinimo.

Jei vis dėlto jaučiate, kad psichologiškai smurtaujate prieš kitus, paklauskite savęs, kas skatina taip elgtis, iš kur tai kyla, kokią žaizdą bandome užtaisyti kitų sąskaita? Galiausiai, jeigu nepavyksta pačiam rasti atsakymų, ieškoti atsakymų padėti gali psichologas ar psichoterapeutas.

Na, o jei manote, kad patiriate psichologinį smurtą iš savo artimo žmogaus, pasistenkite pasikalbėti apie tai su kuo nors, ieškokite pagalbos, kreipkitės į specialistą.

Pripažinti sau, jog mylimas žmogus nuolatos skaudina, gali būti be galo sudėtinga. Todėl suprantama, jog tokiais atvejais tikimasi, kad smurtautojas pasikeis arba susiprotės ir nustos taip elgtis. Bet be jokių pokyčių ar pagalbos, smurtas staiga nenustos. Pokyčiai ir išsilaisvinimas nuo psichologinio smurto didžiąja dalimi priklauso ir nuo jūsų. Tad netylėkite, apsaugokite save.

Parengė psichologė Gintė Gudzevičiūtė, publikuota Psichologijos mokymų centras.