Psichoterapeutas Andrius Kaluginas: apie ką nutyli vyrai, arba kodėl vyrą galima paveikti tik manipuliacijomis

Vyrai moteriškėja ir darosi sentimentalūs

Savo pranešimą psichoterapeutas pradėjo nuo inscenizuotos buitinės mizanscenos.  „Tai ko tu tyli?.. Kiek gali tylėti?.. Sakyk ką nors!“ – priekaištauja moteris. – „Aš daugiau dirbsiu“. – „Ne, ne tai“. – „Važiuosime atostogauti į Kanarus“. – „Ne tai“. – „Nupirksiu tau kailinius“. – „Tai gerai, bet ne tai. Pasakyk gi ką nors!“ – „Ką, po velnių, aš turiu pasakyti?!“

Taigi kas iš tiesų vyksta vyrų smegenyse, kai jie tyli netgi kalbėdami? Ar iš tiesų vyrai ir moterys tokie skirtingi, kad nesugeba susikalbėti? Ir taip, ir ne. Šiaip ar taip šiuolaikinėje visuomenėje, pasak pranešėjo, skirtumai tarp vyrų ir moterų švelnėja.

„Vyrai moteriškėja, tampa sentimentalesni, jautresni, atviresni, jausmingi, o moterys vis dažniau perima vyrų mąstymo ir elgesio formas. Seksologai pasaulyje jau visai rimtai, tyrimų srityje, kalba apie vyrų frigidiškumą. Niekada to anksčiau nebūdavo – arba esi impotentas, arba ne. Kalbama ir apie vyrų mėnesines. Jų priežastys psichologinės, bet taip sakoma.

Narcizizmas, vienas vertus, skatina judėti į priekį, tobulėti, kita vertus, jis daro vyrą priklausomą nuo kitų dėmesio, gimdo poreikį, kad jo klausytųsi, žavėtųsi.

Kita vertus, skirtingai nuo moterų, kurios labiau orientuotos į procesą, į išgyvenimą, emocijų reiškimą, vyrai emocine prasme labiau orientuoti į rezultatus. Dėl to ir kyla nesusipratimų. Pavyzdžiui, vyras, matydamas moters ašaras, bando ieškoti sprendimų, o jai tiesiog reikia išsikalbėti. Taip yra todėl, kad vyras labiau orientuotas į konkrečius faktus ir nelinkęs kalbėtis. Kartą atėjo pas mane konsultuotis pora. Žmona pasiskundė, kad vyras su ja nesikalba. Šis buvo labai nustebęs – kaip nesikalbame, juk viską šiandien aptarėme... Vyrai ir moterys kalbėjimąsi suvokia skirtingai.

Taip pat skaitykite: Psichologas Andrius Kaluginas: „Nebijokite kalbėtis apie intymius dalykus“

Kitas svarbus dalykas, kad vyrai yra labiau narcizai nei moterys, jų ego išpūstas iki padangių. Vyras jaučiasi esą Visatos centras, apie kurį sukasi įvairaus dydžio planetos, suprask, moterys. Kadangi vyro ego išpūstas kaip balionas, jis yra labai trapus. Toks trapus, kad, nepaisant tvirtos vyro psichologinės povyzos, vienas neatsargus žodis gali jį visiškai sugriauti.

Pavyzdžiui, grįžta vyras namo, visas laimingas, pasipūtęs, nes ką tik pasirašė kontraktą, o žmona klausia: „Ką valgysi vakarienės?“. Regis, neutrali frazė, tačiau vyrą ji gali visiškai išmušti iš vėžių. Kokia dar vakarienė, kai tokie grandioziniai darbai nuveikti! Ir jis įsižeidžia. Tai vienas mėgiamiausių vyro fokusų – tariamas įsižeidimas. Tačiau tiesiogiai vyras niekada nepripažins esąs narcizas. Narcisizmas, vienas vertus, skatina judėti į priekį, tobulėti, kita vertus, jis daro vyrą priklausomą nuo kitų dėmesio, gimdo poreikį, kad jo klausytųsi, žavėtųsi“, – pasakojo A. Kaluginas.

Nesėkmės baimė prasideda lovoje

Taigi apie ką, psichoterapeuto teigimu, tyli vyrai? Žinoma, pirmiausiai jie tyli apie savo baimes. Jie bijo pasirodyti išskydę, sentimentalūs, nes rodyti jausmus, būti sentimentaliam – nevyriška.

„Vyrai dažniausiai yra bailiai. Viena pagrindinių jų baimių – nesėkmės baimė. Vyrui labai svarbi sėkmė, be to, vyrų ir moterų sėkmės supratimas skiriasi. Moteriai sėkmė susideda iš daug dedamųjų, o vyras galvoja apie paprastus diferencijuotus dalykus – karjera, šeima, vaikai, darbas… Nesėkmė vyrui – baisus dalykas ir prasideda nuo baimės patirti nesėkmę lovoje, net jei nėra jokių problemų ir sutrikimų, o baigiasi globaliais projektais“, – aiškino pranešėjas.

Vyrams labai svarbu, kad jie būtų pripažinti – darbe, šeimoje, tarp draugų. Moterims pripažinimas nėra svarbus, jos labiau bijo būti atstumtos.

Kita vyrų baimė susijusi su nepripažinimu. Vyrams labai svarbu, kad jie būtų pripažinti – darbe, šeimoje, tarp draugų. Moterims pripažinimas nėra svarbus, jos labiau bijo būti atstumtos. Taip pat vyrui kelia baimę moters reakcijos į jo elgesį, nes jis nežino, kaip moteris reaguos. Todėl vyras bijo prisipažinti savo partnerei, kad nevalingai akimis palydėjo gražią praeivę ar vakare ketina eiti su draugais išgerti alaus. Įdomu tai, kad vyrai neretai perdeda galimas moters reakcijas, užuot ryžęsi tiesiai paklausti.

Štai vienas A. Kalugino klientas prisipažino, kad visą savaitę buvo siaubingai įsitempęs, nes stengėsi nuspėti žmonos lūkesčius ir juos įgyvendinti, o pasirodė, kad ji neturėjo tų lūkesčių.

Plinta naujas vyrų kompleksas – intymofobija

Psichoterapeutas pastebi, kad vyrai, turintys pastovią seksualinę partnerę, su ja, skirtingai nei su kitomis moterimis ar kolegomis, nekalba apie lovos reikalus. Geriausiu atveju vyras paklaus, ar jai buvo gera, ši patvirtins, ir jis palaimingai užmigs, nes vis tiek nesugeba atskirti tikro orgazmo nuo imituojamo.

Psichoterapeuto kabinete vyrai prisipažįsta: „Aš seniai norėjau jai pasakyti, kad taip mylėtis man nepatinka“. Kaip seniai? Septyniolika metų… Gyvenime jie nenori kalbėti apie dalykus, kurie liečia jų seksualinį ir emocinį pasaulį. Seksas vyrams – malonus, paprastas dalykas, toks pat, kaip pavalgyti, vairuoti, pažaisti su vaiku. Vyrų seksualumas susijęs su fiziologija, todėl ir masturbacija prilygsta lytiniam aktui. Moterims masturbacijos neužtenka, joms reikia aistros, jausmų, kvapų, dėmesio.

„Dar vyrai tyli apie savo kompleksus. Aš jų suskaičiavau 48. Įdomu, kad teko sutikti daug vyrų, kurie bijo būti palaikyti gėjais, todėl ima elgtis brutaliai, užsiaugina barzdą ir pan. Kiti vyrai bijo prisipažinti, kad jiems patinka būti po moters padu. Tai nuoširdūs, švelnūs vyrai, kurie kaifuoja nešdami moteriai gėles, šampaną, jiems patinka, kai moteris viską organizuoja, bet niekada to nepasakys.

Moterims masturbacijos neužtenka, joms reikia aistros, jausmų, kvapų, dėmesio.

Gana naujas kompleksas – intymofobija. Šie vyrai bijo artimo emocinio ryšio su partnere, todėl neretai jie tiesiog jas keičia, medžioja moteris. Ir tokių vyrų labai daug. Anot A. Kalugino, jie penkerius metus, įjungę „durniaus pavarą“, nesipirš, nepasiūlys gyventi kartu, kurti šeimos, nors mato, kad moteris to tikisi. Jie kartais atneša dovanų, pasako gražų žodį, bet tuo viskas ir pasibaigia.

Taip pat skaitykite: Psichologas Tomas Lagūnavičius: „Šeima – brangus malonumas. Savikaina siekia pusę milijono“

Atpažinti intymofobą galima pastebėjus dvi tendencijas. Pirmoji, kai nuo pat pirmos pažinties dienos vyras labai daug, energingai ir, regis, nuoširdžiai, kalba apie jausmus – moteriai, buvusiajai, mamai, bet kam, kaip jis nori susituokti, kaip myli vaikus… Tokiu būdu jis tiesiog manipuoliuoja, kad suviliotų moterį. Paprastai vyrai taip greitai savo jausmų neatskleidžia. Antroji tendencija, kai jūs tris mėnesius intensyviai bendraujate, taip pat ir seksualiai, bet vyras visiškai nekalba apie emocijas ir jausmus. Žinokite, kad jis niekada neapsispręs jūsų vesti, jis nenori įsipareigoti“, – įspėjo psichoterapeutas.

Kas vyrus labiausiai veda iš proto

Dar viena silpna vyrų vieta – šiuo metu populiarios diskusijos apie lygias vyrų ir moterų teises šeimoje. Pasak pranešėjo, tai pripažinti vyrui yra nepakeliama našta. Todėl jis siūlo šeimoje, ypač iškilus krizei, vienam iš partnerių pabandyti kapituliuoti. Tai nereiškia nusileisti, tik kelioms savaitėms pereiti į kito partnerio mąstymo sistemą. Paprastai lankstesnės šiuo atžvilgiu yra moterys ir kai joms tai pavyksta, vyrai jaučiasi labai gerai, tarsi karaliai.

Negali būti poroje absoliučiai lygių teisių, nes sprendimai bus paviršutiniški, niekas neprisiims atsakomybės. Taip, bus pagarba, pasitikėjimas, girdėjimas vienas kito, bet mes, vyrai, esame paprastesni: kuo paprasčiau, tuo geriau. 

„Negali būti poroje absoliučiai lygių teisių, nes sprendimai bus paviršutiniški, niekas neprisiims atsakomybės. Taip, bus pagarba, pasitikėjimas, girdėjimas vienas kito, bet mes, vyrai, esame paprastesni: kuo paprasčiau, tuo geriau. Aiškumas mums atsiranda, kai yra aiškiai dominuojanti pozicija. Pavyzdžiui, aš esu šeimos galva ir, žinoma, pasitaręs su tavimi, sprendimus priimu pats. Jokios lygybės čia negali būti. Galimas ir atvirkščias variantas – aš uždirbu pinigus, o tu, mieloji, vadovauk paradui, rūpinkis namais, aš tavimi visiškai pasitikiu. Retsykiais aš įkišiu trigrašį, bet tu nekreipk dėmesio, daryk, kaip tau reikia.

Lygios teisės poroje anksčiau ar vėliau vyrus pradeda vesti iš proto. Beje, vyrai jaučiasi užsitarnavę savo teisę drybsoti vakare ant fotelio ar kažkur išeiti su draugais. Tai susiję su globaliais dalykais, nes vyrai paprastai mąsto globaliai: paprasta vyro logika – man paprasta užsidirbti bonusą atnešus didelę puokštę rožių, tarkime, penkiolika. Už tai gaunu penkis šimtus taškų ir  jau pusę metų iš esmės galiu nieko neveikti.

Arba jeigu aš uždirbu pinigus, nejaugi neturiu teisės nusigerti penktadienį vakare? Ko tu dar iš manęs nori? Vyras pats nesusiprotės, kad moteriai daug maloniau gauti penkiolika kartų po rožę nei penkiolika rožių vieną kartą, kad viena rožė ir penkiolika įvertinamos tuo pačiu balų skaičiumi.

Tačiau mes, vyrai, esame didvyriai, mums rūpi didingi dalykai – nuveikti ką nors didinga, pavyzdžiui, užmušti drakoną. Moteriai tai atrodo visiški niekai. Kol vyras ruošiasi į kovą su drakonu, moteriai reikia marškinius išlyginti, nublizginti kalaviją, pamaitinti vyrą, paruošti drakoną, kad jis nepabėgtų, paruošti mūšio lauką, priminti vyrui apie susitikimo su drakonu vietą ir laiką, atvesti žirgą, padėti vyrui ant jo užlipti, išlydėti, palinkėti sėkmės, kai vyras grįžta – sutikti jį, nurengti, išprausti, pamaitinti pavargusį, sutvarkyti mūšio vietą, parašyti ataskaitą, kaip vyras nukovė drakoną. Vyras niekada nepripažins, kad šie aplinkiniai dalykai ne mažiau svarbūs, kaip nukauti drakoną, jam tai atrodo niekai“, – pasakojo A. Kaluginas.

Užstrigę pusantrų metų vaiko amžiuje

Įdomu, kad vyrai nemėgsta, kai su jais tiesiogiai elgiamasi kaip su vaikais, nors iš tiesų nori dėmesio tiek daug, kad moteris net neįsivaizduoja.

Pranešėjo teigimu, vyrų infantilumas yra beribis, jie visada lieka vaikai, todėl gali elgtis impulsyviai, palikti šeimą ir eiti kariauti, o žmona esą tegu tvarkosi, kaip nori. Su vaikiškumu susijęs ir jų dažnas įžeidumas. Antra tendencija – demonstratyvumas. Jiems labai svarbu susirinkti pagyrimus net už paprasčiausią veiksmą. Įdomu, kad vyrai nemėgsta, kai su jais tiesiogiai elgiamasi kaip su vaikais, nors iš tiesų nori dėmesio tiek daug, kad moteris net neįsivaizduoja.

Taip pat skaitykite: Šeimos pedagogas Albinas Pugevičius: „Vyrų išgyvenimo sąlyga – šeima ir laiminga moteris“

Psichoterapeuto, knygos apie moterų ir vyrų psichologinius kompleksus „Complexus Amoris“ autoriaus, įsitikinimu, vyrai gyvena pagal infantilią pusantrų metų vaiko formulę – aš žinau, ko noriu, ir tai gaunu. Tai vyrų idealas. Deja, realybė yra sudėtingesnė, todėl vyrai priversti gyventi pagal formulę – aš negaunu, ko noriu, arba gaunu ne tai, ko noriu. Ir tai baisiausia, kas gali būti.

„Todėl labai dažnai vyrai slepiasi už žodelio „nieko“. Ką tu veiki? Nieko. Kas atsitiko darbe? Nieko. Ar mes kur nors eisime? Nežinau. Taip jie jaučiasi komfortiškai. Kaip priversti vyrą išeiti iš šios komforto zonos? Tai beveik misija neįmanoma, savo noru jis niekada iš jos nepasitrauks, nebent panaudosite gudrybę – viską pateiksite taip, kad jis suprastų, kad ten bus dar geriau. Tik tuomet jis sutiks vieną komforto zoną pakeisti kita. Taigi vyrą paveikti galima tik manipuliacijomis. Jei jį pulsite, taip pat susidursite su puolimu arba gynyba, pavyzdžiui, visą savaitgalį jis praleis su buteliu“, – pasakojo A. Kaluginas.