Publikos mėgiamame bardų festivalyje – dainininkės Jazzu debiutas

Abu lietuviškos scenos grandai neslėpė, jog kvietimas sudalyvauti bardų festivalyje juos nustebino.

„Iš pradžių nežinojau, ką „Akacijų alėjoje“ galiu parodyti ir veikti, bet man artimi tokie festivaliai. Kvietimas tikrai buvo netikėtas, bet mėgstu žmones, kurie į viską žvelgia plačiau, inovatyviau. Jaučiausi, kad manim pasitiki“, – atvirai Žmonės.lt pasakojo dainininkė.

Ji patikino, scenoje skambėjo tarsi jos išpažintis, nes tokias dainų versijas, kokias ji pateikė publikai, yra girdėję tik kūrėjos draugai apie penktą ryto jai prisėdus prie pianino.

„Intymu, nes tos kūrinių versijos įprastai neišvysta dienos šviesos... Bardai man pirmiausia yra artistai. Jie – melancholiški, nostalgiški, filosofiški, mąslūs, turintys daug patirties. Nelaikau savęs barde. Nes pirmiausia kuriu muziką. Skambinu pianinu. O tuomet atsiranda tekstai. Bardai kuria kiek kitaip. Jiems pirmiausia yra svarbu papasakoti istoriją“, – patikino J. Arlauskaitė-Jazzu.

Pusvalandį sava kūryba publiką lepinęs I. Kofas sakė, jog jo pasirodymas scenoje solo yra itin retas reiškinys, nutinkantis maždaug kartą per penkis metus.

„Kodėl negroju vienas? Nes turiu grupę!“ – su šypsena sakė dainininkas.

I.Kofas pirmą savo kūrinį parašė paauglystėje. Tuomet tekstui gimti prireikė visų mokslo metų. Jis, žinoma, buvo apie meilę.

I. Kofas sakė nustebęs žmonių, atvykstančių į Kulautuvą, kiekio.

Publikos gausa puikiai nuteikė ir Vidą Bareikį, kuriam tam, kad atvyktų į „Akacijų alėją“, teko luktelti pusantros valandos automobilių spūstyje.

Trečią kartą festivalyje koncertavęs dainininkas neabejojo – bardų renginys yra ypatingas savo atmosfera.

„Regis, sunku patikėti, jog akustinės muzikos, kuri lyg labiau dera kamerinėje aplinkoje, gali atvykti pasiklausyti dešimtys tūkstančių žmonių“, – sakė pašnekovas.

Jis pristatė ne tik gerbėjams žinomą savo kūrybą, bet ir dar niekur neskambėjusią dainą „Man taip patinka“.

„Aš atlikėjas, artistas, ne bardas. Bardas – tai žmogelis, klajojantis su nešiojamu instrumentu, ir pasakojantis istorijas. Bardą visada gali sutikti ir prie laužo“, – sakė V. Bareikis.

Nebe pirmą kartą į „Akacijų alėją“ atvykęs Domantas Razauskas pasakojo kuriąs nuo 15 metų. „Ta daina, kurią tuo metu groju, visuomet yra mieliausia. Yra dainų, kurių daugelį metų nebeatlieku. Jos nebeatliepia manęs. Ir, atrodo, net nežinau, kas tas žmogus, kuris jas parašė... Yra kūrinių, kurie vis dar mielai vienoje ar kitoje programoje suskamba, bet irgi nežinau, kas tas, kuris jas parašė. Aš apie save...“ – pasakojo pašnekovas.

Atlikėjas patikino – jei dainą esi sukūręs seniai, užplūsta tos jausmas, kad atlieki ne savą, o svetimą kūrinį.

„Kas yra bardas? Reikia Gedimino Storpirščio klausti. Jis – tarsi slaptas šio ordino kardinolas. Istoriškai bardas – istorijų pasakotojas. O šiais laikais juo gali būti bet kas, kuriantis ir dainuojantis vienas“, – kalbėjo D. Razauskas.

Panašios nuomonės laikosi ir Olegas Ditkovskis, į „Akacijų alėjos“ sceną su dainininke Neda grįžęs po ketverių metų pertraukos. Jis neabejojo – nors atlikėjas pasirodymų reikia laukti pusdienį, o publikai į Kulautuvą brautis pro spūstis, festivalis yra išskirtinis ir to vertas.

Septynioliktą kartą rengtas bardų festivalis – nemokamas. Jame yra koncertavę daugybė žinomų Lietuvos kūrėjų – Andrius Mamontovas, Jurgis Didžiulis, Aidas Giniotis, Ovidijus Vyšniauskas, Rolandas Kazlas, Algirdas Kaušpėdas, Aleksandras Makejevas, Nojus, Jūratė Miliauskaitė, Gytis Paškevičius, Samas, evelina Sašenko, Aistė Smilgevičiūtė, Jurga Šeduikytė ir kt. „Akacijų alėjos“ sumanytojas – Virgis Stakėnas.