„Žinoma, turiu baimių! O kas bus, jei kitas siužetas nesulauks dėmesio? Verksiu susirietęs kampe? Bet pats pasirinkau ir patikėjau jutuberio darbu. Toks buvo mano sprendimas, – sako jau šešerius metus tik iš vaizdo turinio platformos „YouTube“ pajamas gaunantis ir daugiau nei pusę milijono sekėjų ten subūręs Rokas LEONAVIČIUS (35). – Kiek uždirbu? Tai pirmas klausimas, kurio visada sulaukiu. Atsakymas visuomet toks pats: esu patenkintas!“
Rokai, kaip tampama jutuberiu?
Nepamirškime, kad dabar viskas kiek kitaip, nei buvo prieš penkerius metus. Kai pradėjau savo kanalą, jį auginti buvo ganėtinai paranku – galėjai daryti tai, kas tau patinka ir įdomu. Galėjai skelbti vidutinės kokybės nišinius vaizdo siužetus – ir žiūrovai tave atrasdavo. Taip prasidėjo mano karjera. Kaip aikido instruktorius sulaukiau prašymo sukurti mokomąjį vaizdo įrašą. Jį nufilmavome planšete ant stogo – vaizdas atrodė tragiškai. Bet man patiko kūrybinis procesas, jau po pirmojo siužeto pradėjau galvoti, ką galėčiau padaryti geriau.
Greitai pamačiau, kad vaizdo siužetai patinka mano mokiniams, turinys pasirodė įdomus ir užsienio žiūrovams. Laikui bėgant ėmiau kurti kokybiškesnius įrašus, sulaukiau tarptautinio pripažinimo, kanalas išaugo. Dariau, ką norėjau, kėliau tai, kas man patiko, – mačiau, kad tai naudinga ir kitiems. Anksčiau to jutubui pakakdavo. O dabar viskas vyksta kiek kitaip. Ta platforma tapo multimilijardine industrija, kurioje sukasi pasaulinio lygio žvaigždės, dirbančios labai profesionaliai su didelėmis komandomis. Kiekvienas turinio kūrėjas turi suprasti, kad dėl žiūrovų dėmesio teks varžytis būtent su tokiais veikėjais. Beje, Lietuvoje kuriamas turinys nuo tarptautinio atsilieka dvejais trejais metais – dabar čia eina tai, kas pasaulyje veikė prieš trejus metus. Jeigu nori būti geras jutuberis, privalai sekti, kas yra populiaru, kas domina žiūrovus. Lengviausia strategija – sekti tendencijas ir daryti savo versijas. Skamba gal ir ne itin seksualiai...