Pusmetį pajūryje gyvenusi Viktorija Šaulytė grįžo į sostinę: „Sėdėjau automobilyje ir verkiau“

Įsikurdama naujoje vietoje, šimtus kilometrų nuo sostinės pora tikino besidžiaugianti savo sprendimu dėl galimybės kasdien būti prie karštai mylimos jūros. 

Tačiau metų pradžioje Viktorija ir Julius vėl išsinuomojo būstą Vilniuje. 

„Turėjome grįžti dėl Juliaus darbų. Na, ir mano dauguma užduočių yra didžiausiame šalies mieste. Kai reikėdavo, važiuodavau, bet kelionės tikrai nelengvos“, – pripažįsta V.Šaulytė. 

Anot jos, pakeisti gyvenamąją vietą šįkart buvo nelengva dėl sentimentų Baltijai. V.Šaulytė paatviravo išvykdama iš Klaipėdos ilgokai verkusi.  „Išvažiuodama sėdėjau automobilyje ir verkiau“, – sako ji.

Su pajūriu ji visam neatsisveikino, kaip ir neištarė amžino „labas“ Vilniui. Stilistė patikino nežinanti, kur gyvenimas ją „apgyvendins“ ateityje. 

„Galbūt kuriam laikui išvyksime ir į užsienį. Nesame prisirišę prie kokios nors vietos, todėl tol, kol neapsispręsime, savo būsto neįsigysime“, – sako V.Šaulytė. Ji neabejoja, kad namai gali būti bet kur, nes svarbu ne pastatas ar jo vieta, o artimieji.

„Pirmiausiai yra žmonės, kurie juose gyvena, kokias tradicijas kuria bei kokių ritualų turi, nes šie dalykai kuria stiprų jausmą, bent jau mūsų namuose. Na, o tik tuomet daiktai – aš savo namuose laikau daiktus, kurie neša žinutę ar prisiminimą. Galima į namus prisitempti pačių madingiausių ar atilingiausių detalių, bet jei juose nebus žmonių istorijų, daiktai bus beverčiai“, – įsitikinusi pašnekovė. 

Kol kas jaunoji šeima visą savo turtą geba sutalpinti į vieną krovininį automobilį, todėl sukti kelių reisų tarp Vilniaus ir Klaipėdos neprireikė. 

„Turime ir keletą baldų, bet pajūryje mums jų neprireikė. Juos galėsime iš „saugyklos“ pasiimti bet kada“, – apie pas artimuosius paliktus pirkinius pasakoja V.Šaulytė. 

Ji užsiminė, kad tiek pačios, tiek Juliaus mylimiausi žmonės keliauti mėgsta, bet gyvenamųjų vietų dažnai nekeičia – yra prisirišę prie savo namų.  

Paklausta, kokioje šalyje įdomu būtų gyventi, stilistė atsako: „Ten, kur širdis nuneš. Mes nenuspėjami, bet tuo pačiu ir vertiname namų jausmas, jis labai svarbus. Nesakau, kad neliksime Vilniuje, bet galimybė labiau patyrinėti pasaulį labai žavi“.