Ar jums teko kada restorane išgirsti klausimą: „Gal turite „Prosecco“ arba briuto“? Galbūt net po panašaus pareiškimo stebėti suglumusį someljė ar vyno žinovo žvilgsnį?
„Lyginti „Prosecco“ ir briutą – tai tas pat kaip lyginti obuolius su apelsinais. Juk vienas nurodo putojančio vyno kilmę, o kitas – vyno rūšį pagal saldumą“, – šypsosi įmonių grupės „Alita“ vyriausioji technologė Margarita Lovkienė. Ji aiškina, kaip nepasiklysti putojančių vynų lentynoje ir pristato svarbiausius šių gėrimų skirtumus.
Putojančio vyno gamyba: du prancūziški metodai
Briutas, sausas, pusiau sausas ir saldus nurodo vyno saldumą, o pavadinimai „Cava“, „Cremant“, „Lambrusco“, „Asti“ ir panašūs – putojančio vyno gamybos būdą ir kilmės regioną.
Jei norite geriau susipažinti su putojančiais vynais, siūlyčiau pradėti nuo gamybos. Putojantys vynai gaminami naudojant vynuogių vyno, cukraus ir mielių mišinį, kuris antrinės fermentacijos metu brandinamas specialioje talpoje ir mažiausiai per 30 parų virsta natūraliu putojančiu vynu.
Šios fermentacijos metu vynuogėse esantis cukrus virsta angliarūgšte, kuri, veikiama aukšto slėgio, natūraliai prisotina vyną švelnių burbuliukų.
Taip pat skaitykite: Kaip alkoholio atsisakymas veikia mūsų organizmą
Būtent natūrali antrinė fermentacija ir yra esminis skirtumas tarp putojančių vynų ir gazuotų vyno gėrimų. Ji gali būti atliekama dviem būdais, atkeliavusiais iš šampano gimtinės Prancūzijos: „Méthode traditionelle“ ir „Charmat“. Tikrasis šampanas gaminamas „Méthode traditionelle“ būdu, kai antrinė fermentacija įvyksta butelyje. Abu šie metodai taikomi ir Lietuvoje.
Renkatės putojantį vyną prie patiekalo? Atkreipkite dėmesį į cukrų
Visi putojantys vynai turi tam tikrą cukraus kiekį. Todėl jie skirstomi į saldų, pusiau sausą, sausą ir briutą.
Briutas, kurį lietuviškai galėtume pavadinti „sausiausiu šampanu“, cukraus turi 12 g litre arba kiek daugiau nei vieną arbatinį šaukštelį cukraus viename litre vyno. Cukraus kiekis svarbus, kai deriname putojantį vyną su maistu – sausas vynas labiau tinka prie riebių, kreminių patiekalų, o saldesnis, ypač „Muskatas“ – prie desertų. Žinodamas šias pagrindines taisykles, kiekvienas gali išsirinkti vyną pagal situaciją ir atrasti naujų skonių derinių.
Putojantys vynai pagal kilmę
Šampanas – tai tik Prancūzijos Šampanės regione pagal specialią technologiją gaminamas putojantis vynas. Jam naudojamos trys pagrindinės vynuogių veislės: raudonosios „Pinot Noir“, pilkosios „Pinot Meunier“ bei baltosios „Chardonnay“. Kituose regionuose gaminami prancūziški putojantys vynai vadinami bendriniu pavadinimu „Cremant“. Dažniausiai šio putojančio gėrimo etiketėje rasite žodelį „de“, nurodantį, iš kurio Prancūzijos regiono vynas yra kilęs (kaip antai – „Cremant de Loire“, „Cremant de Bordeaux“ ir pan.).
Ispaniškoji „Cava“ kartojo šampano sėkmę. Ispanijos Katalonijos regionas garsėja čia gaminamu putojančiu vynu „Cava“, žodžiu, kuris, išvertus iš čionykščių kalbos, reiškia rūsį. Šis gėrimas buvo sukurtas devynioliktame amžiuje, lygiuojantis į prancūzus ir jų garsiojo šampano sėkmę. Putojantis vynas „Cava“ turi saugomą geografinę nuorodą, reiškiančią, kad jis gaminamas tik Ispanijoje.
Kuo skiriasi „Spumante“ ir „Frizzante“. Bene garsiausias itališkas stipriai putojantis vynas, bendriniu pavadinimu vadinamas „Spumante“. Kas nori mažiau putojančio, renkasi „Frizzante“. Jame perpus mažiau angliarūgštės. Šis vynas tikrai nėra blogesnis, nes putojančio vyno gamybos esmė – natūrali antrinė fermentacija.
Bene garsiausias itališkas stipriai putojantis vynas, bendriniu pavadinimu vadinamas „Spumante“.
Žmonės gali rinktis – daugiau ar mažiau angliarūgštės, svarbu, kad jos susidarymo procesas būtų natūralus. Pigių gazuotų gėrimų atveju angliarūgštė specialiu įrenginiu dirbtinai ,,pripučiama“, todėl jie vadinami tiesiog gazuotais gėrimais. Laimei, Lietuvoje žmonės jau skiria putojančius vynus nuo gazuotų gėrimų, tai rodo, kad žmonės išprusę.
Taip pat skaitykite: Dieta ir alkoholis: kiek kilokalorijų slypi gėrimuose
Itališkasis „Prosecco“. Kalbant apie itališkus vynus, vertėtų išskirti šiame regione augančią vynuogę „Glera“. Iš šios vynuogės gaminamas baltas putojantis vynas su saugoma kilmės nuoroda – „Prosecco“. Tai reiškia, kad „Prosecco“ gali būti gaminamas tik Italijoje, o ispaniško ar prancūziško „Prosecco“ tiesiog nėra. Beje, teiginys, kad „Prosecco“ – tai saldus vynas, nėra iš piršto laužtas, tik šiek tiek pasenęs. Prieš 50 metų šis vynas iš tiesų pasižymėjo saldumu, tačiau nuo to laiko gamybos technologija ištobulėjo, ir dabar jis mažai skiriasi nuo kitų putojančių vynų.
Taigi, kai skaitote putojančio vyno etiketę, turėkite omenyje kelis dalykus. Pirma, putojantys vynai gaminami iš daugybės vynuogių rūšių – „Chardonnay“, „Muscat“, „Cabernet Sauvignon“, „Riesling“ ir kitų. Dažnai tarpusavyje maišomi kelių rūšių vynuogių vynai.
Briutas, sausas, pusiau sausas ir saldus nurodo vyno saldumą, o pavadinimai „Cava“, „Cremant“, „Lambrusco“, „Asti“ ir panašūs – putojančio vyno gamybos būdą ir kilmės regioną.