„Queens of Roses“ naujam gyvenimui prikėlė liaudies dainą „Jazminai“
Lietuvos šimtmečio proga merginų grupės „Queens of Roses“ balsai suskambėjo liaudies dainoje „Jazminai“. Prieš daug dešimtmečių skambėjusį kūrinį atlikėjos interpretavo savaip ir džiaugiasi, kad pavyko atgaivinti visų primirštą, bet labai gražią dainą. Akvilė Kisielienė, Dileta Meškaitė-Kisielienė ir Indrė Juodeikienė neabejoja, kad jaunajai kartai vertėtų dažniau atsigręžti į praeitį, kurioje daug vertingos kūrybos.
Nors pačios dainininkės domisi vakarų muzikine kultūra, šiuolaikine muzika ir būtent prie tokios kūrybos šiuo metu praleidžia didžiąją dalį laiko įrašų studijoje, tačiau lietuvybės tema merginoms taip pat nėra svetima.
Ne taip seniai užsienyje gyvenusi ir dirbusi naujoji grupės narė Indrė gerai žino, ką reiškia tėvynės ir gimtosios kalbos ilgesys: „Tik grįžusi supratau, kad čia tikrieji mano namai ir nebenoriu jų palikti. Smagu ne tik kalbėti, bet ir dainuoti gimtąja kalba. Pati esu iš Žemaitijos, tad liaudies dainos man gana artimos. Ne kartą vaikystėje net žemaitiškai tekdavo dainuoti įvairiuose konkursuose! Lietuvių liaudies dainos yra be galo dainingos, o svarbiausias jų bruožas – lyrizmas. Tas gilus jausmų išsakymas, nuoširdumas bei švelnumas tikrai žavi“.
Būtent nuoširdumą bei švelnumą merginos bandė atskleisti ir fotosesijoje. Šešėliuose paskendę atlikėjų portretai, svajingi žvilgsniai iliustruoja ir papildo pavasariu dvelkiančią dainą.
„Ilgai galvojome, kokia turėtų būti fotosesija, iliustruojanti šią dainą. Norėjome jausmingumo, moteriškumo. Žinojome, kad mus puikiai jaučia ir jausmus fotoaparato pagalba įamžinti geriausiai moka mūsų mylima fotografė Vaida Neblunkanti. Ji įamžinus jau nemažai mums brangių akimirkų. Net mano vestuves fotografavo būtent Vaida. Ji turi kažkokį matymą, kada gi mūsų akys dega, o kada gi ne. Nors mums kartais ir atrodo, kad pavyko neblogas kadras, tenka dirbti toliau, kol fotografė pasako stebuklinga žodelį – TURIM. Prisipažinsim, pozuoti portretams ypatingai sunku, nes nėra už ko pasislėpti, turi būti atvira tiek prieš save, tiek prieš fotografę“, – mintimis dalinosi Dileta.
Už atskleistą grožį merginos dėkoja makiažo meistrei Lauritai Vilkaitei bei plaukų stilistei Anželikai Wojc, o už liaudies dainos aranžuotę – Stanislovui Stavickiui-Stano.