R.Rumbinė patyrė kraupų apiplėšimą Marbeljoje – pistoletas į galvą, vaikų klyksmas, surištos rankos

Su Renata Rumbine Žmonės.lt kalbėjosi prabėgus beveik trim savaitėms po Ispanijoje išgyvento košmaro. „Tik dabar galiu apie tai kalbėti ramiau, be ašarų. Man ir pačiai kartais atrodo, kad dalyvavau filme ir viso to nebuvo“, – prisipažino verslininkė, plaukų priežiūros specialistė R.Rumbinė. Moteris pokalbio metu dar kartą išgyveno Ispanijoje patirtą siaubą, kurio pasekmes ligi šiol jaučia visi šios istorijos dalyviai.

Planuotas ir lauktas poilsis Ispanijos pietuose

Renatos šeima drauge su dar dviem draugų šeimomis nusprendė pailsėti Ispanijoje. Draugų kompanija Marbeljoje dviem savaitėms išsinuomojo vilą.

„Pasirinkome tokią vilą, kurioje tilptų trys šeimos su vaikais“, – Žmonės.lt paaiškino Renata.

Kompaniją sudarė 11 žmonių: Renata su vyru ir dvejų metukų dukrytė, Renatos mama, viena draugų pora su dviem dukromis – 8 ir 9 metukų, ir kita draugų pora su penkiamečiu sūnumi.

Poilsio vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – prieš kelis mėnesius Renata su vyru Marbeljoje ilsėjosi 10 dienų. „Tiesa, mes buvome kitoje vietoje ir kitoje viloje. Mums taip patiko, kad nusprendė jog čia reikia grįžti dar kartą paatostogauti ir atšvęsti 40-tąjį vyro gimtadienį.“ –pasakojo moteris.

Birželio 27 dieną 11 žmonių kompanija atvyko į išnuomotą vilą, nusiteikę joje praleisti dvi poilsio savaites. Birželio 30-osios vakarą, apie 22.30 vietos laiku Renata, jos vyras ir viena bičiulė vakarojo terasoje. Visi kiti jau buvo nuėję į savo kambarius: vieni jau miegojo, kiti žiūrėjo televizorių. Pirmame vilos aukšte įsikūrusi Renatos mama su dvejų metukų anūke miegojo jau apie porą valandų.

Svetainėje jai kelią pastojo ginkluotas kaukėtas vyras, ant kurio galvos buvo prožektorius.

Vakaro ramybę perskrodė vaikų klyksmas

Kai terasoje vakarojanti trijulė pradėjo kalbėti, kad metas skirstytis, iš vilos pasigirdo vaikų klyksmas. Su Renata vakarojusi bičiulė bėgte per virtuvę ir svetainę leidosi link rėkiančių vaikų į antrą aukštą. Tačiau svetainėje jai kelią pastojo ginkluotas kaukėtas vyras, ant kurio galvos buvo prožektorius.

Visą tą laiką ji akies krašteliu matė ant žemės gulintį sutuoktinį su į galvą įremtu ginklu.

Renata, būdama terasoje per vitrininį langą tamsoje pamatė žmogaus su prožektoriumi ir pistoletu siluetą. Moteris, pajutusi pavojų pašoko ir akimirksniu suprato, kad turi bėgti ir ieškoti pagalbos. „Man tarsi įsijungė kažkoks SOS mygtukas, nieko tuo metu negalvojauir nesvarsčiau“, – siaubingų įvykių pradžią Žmonės.lt prisiminė Renata.

Bičiulė išbėgo iš vilos atgal į terasą ir leidosi bėgti į kitą pusę, aplink vilą. Renatos sutuoktinis buvo terasoje. Kai plėšikas išėjo į terasą, Renata jau buvo pasislėpusi siaurame tarpe tarp garažo ir 3 m aukščio mūrinės tvoros. Iš ten ji matė, kaip nusikaltėlis jos vyrui į galvą nukreipia pistoletą ir paguldo jį ant žemės.

Akimirka, kai norėjosi plyšti į du gabalus

Renata visa tai matydama drebančiomis rankomis bandė atsirakinti telefoną. Deja, nepavyko – nesuveikė veido atpažinimo programėlė, nepavyko įvesti ir kodo.

Tuo metu Renata išgirdo šūksnius „Police Police“. Moteris akimirka sudvejojo – gal tai tikrai policija ir reikia grįžti į vilą? Tačiau ji intuityviai pajuto jog tai – spąstai ir ten tikrai ne policija.

Moteris akimis pradėjo ieškoti vietos, kurioje būtų patogiau perlipti tvorą ir bėgti ieškoti pagalbos. Visą tą laiką ji akies krašteliu matė ant žemės gulintį sutuoktinį su į galvą įremtu ginklu.

Žinau tik viena, kad tos 3 m aukščio betoninės pusiau su viela tvoros šiandien niekaip neperlipčiau.

„Tuo metu meldžiausi, kad tik nešautų, kad nebūtų jokio šūvio ir išsigandusių vaikų klyksmo. Žinojau, kad jei taip nutiktų, nebegalėčiau palikti vilos. Tą akimirką norėjau suplyšti į du gabalus – viena mano pusė veržėsi pas artimuosius, kita – bėgti ir ieškoti pagalbos“, – išgyventomis siaubo akimirkomis su Žmonės.lt dalijosi Renata.

Kaip tik tuo metu moteris pastebėjo vietą, kurioje ji galėtų perlipti tvorą. Tai buvo aukšta mūrinė tvora, su viršutinėje dalyje apraizgytomis vielomis. Šortasi ir marškinėliais apsirengusi basa moteris įsikando telefoną ir kabindamasi rankomis ir kojomis šiaip ne taip perlipo tvorą.

„Neįsivaizduoju, kaip tai padariau.Mano ūgis – 168 cm. Nesu labai sportiška. Tačiau patekus į tokią situaciją, matyt atgyja kažkokie nežmogiški instinktai. Tuomet atrodė, kad galėčiau siena į ketvirtą aukštą užlipti. Tai toks stiprus instinktas, kokio žmogus turbūt net nežino, kad turi savyje. Žinau tik viena, kad tos 3 m aukščio betoninės pusiau su viela tvoros šiandien niekaip neperlipčiau“, – Žmonės.lt pasakojo Renata.

Policiją iškvietė ispanas

Basa moteris vielos sudraskytomis rankomis, krūtine ir pilvu bėgo per kaimynystėje esančios vilos, kurioje nieko nebuvo, teritoriją. Kita vila – dauboje, tvora buvo pernelyg aukšta, galimybių į ją patekti nebuvo. Renata leidosi į kitą pusę. Iki pusės perlindusi per tvorą į gatvę, pamatė einantį vyrą ispaną su nėščia moterimi. Lietuvė ėmė šaukti prašydama pagalbos, sakydama, kad jų viloje – ginkluoti plėšikai. Žmonės paskambino policijai. Renata tuo metu sugebėjo atsirakinti telefoną ir pareigūnams perduoti vilos koordinates.

Išsigandusi moteris per „Viber“ programėlę paskambino užgrobtoje viloje buvusiai mamai, šalia kurios buvo Renatos dukrelė. Mama drebančiu balsu sakė, kad į jos kambarį tris kartus buvo užėję vyrai, viską vertė, plėšė. Močiutė, bandydama apsaugoti dvejų metukų anūkėlę, nusikaltėliams vis kartojo žodį „baby“. Kaukėti vyrai Renatos mamos ir mažylės nelietė. Renata kalbėdama su mama paprašė šalia savęs laikyti telefoną, nepadėti ragelio ir niekaip neišsiduoti užpuolikams, kad ji jį turi.

Atgal į vilą – žiūrėti, ar visi gyvi

Renata po to, kai jau buvo pranešta policijai, nusprendė grįžti į vilą. „Grįžau, nes jaučiau , kad reikia bėgti, gelbėti, žiūrėti, ar visi gyvi ir sveiki“, – apsisprendimą grįžti Žmonės.lt paaiškino moteris. Ji jau ketino lipti per tvorą, kai per kampą pamatė, kaip iš vilos sprunka trys vyrai su kaukėmis. Nusikaltėliai kitoje kiemo pusėje perlipo tvorą ir dingo. Renata per tvorą grįžo į vilą.

Jovalas ir panika

„Žodis „jovalas“ yra pernelyg gražus bandant apibūdinti tą vaizdą, kurį pamačiau: viskas buvo išlaužyta, išdraskyta. Žmonės apimti panikos, visi rėkia, blaškosi po kambarius. Visi vyrai – surištomis rankomis, mergaitės verkė“, – Renata prisiminė vaizdą grįžus į vilą.

Renata nubėgo į savo mamos kambarį, kuriame buvo ir jos dukrelė. Mama drebėjo, jos skruostais riedėjo ašaros, ji rankomis dengė mažylės ausis – kad tik ji nieko neišgirstų, nepabustų ir neišsigąstų. Renatai pavyko nuraminti mamą sakant, kad nusikaltėlių viloje nebėra ir jau važiuoja policija. „Mano vaikas visą tą laiką miegojo – juk močiutė darė viską, kad ji nieko negirdėtų ir nematytų. Ačiū Dievui, taip ir nutiko“, – sakė Renata.

Atvyko policija. Išsigandę lietuviai per trumpą laiką susikrovė lagaminus ir policininkai juos išlydėjo į viešbutį.

Kai Žmonės.lt pasiteiravo, kiek laiko užtruko nuo tos akimirkos, kai Renatai pavyko pasprukti iš vilos iki tol, kol kieme pasirodė pareigūnai, moteris pasakė, jog apie 20 minučių. „Man atrodė, kad praėjo valanda – taip prailgo tas laikas, atrodė, kad viskas taip ilgai tęsiasi. Tačiau iš tiesų policijos teko laukti apie 20 minučių. Vagys viloje buvo apie 15 minučių“.

Draugai išsiaiškino įvykių eigą

Nusikaltėliai į vilą pateko per antrą aukštą. Šiame aukšte buvo du miegamieji, kuriuose buvo įsikūrusios dvi šeimos. Pirmiausiai kaukėti vyrai užėjo į kambarį, kuriame tuo metu jau miegojo penkiametis berniukas, šalia jo gulėdamas lovoje televizorių žiūrėjo tėtis (mama tuo metu su Renata vakarojo terasoje).

Surišę vyrą, užpuolikai perėjo į kitą kambarį, kuriame buvo įsikūrusi pora su dviem dukromis. Čia suaugę dar nemiegojo, žiūrėjo televizorių. Mergaičių lovos stovėjo už sienos. Jos ir pamatė, kaip kaukėti vyrai atėjo prie jų tėvų, juos pakėlė iš lovos, tėvui surišo rankas ir išvedė į kitą kambarį. Tik tada užpuolikai prisiartino prie mergaičių bandydami paimti jas. Vaikai pradėjo rėkti. Mergaitės irgi buvo nuvestos į kitą kambarį pas tėvus.

„Mes, būdami terasoje, jų pagalbos šauksmą ir išgirdome: o juk visas veiksmas jau buvo įvykęs prieš tai“, – rankiodama žodžius pasakojo Renata.

Visi viloje likę žmonės (išskyrus Renatos mamą su dvejų metukų anūke, kurios liko pirmo aukšto kambaryje) buvo suvaryti į vieną kambarį antrame aukšte. Vyrams buvo surištos rankos. Viena moteris savo 5-erių metukų miegančiam sūnui nuolat dengė ausis, kad tik įmigęs mažylis neišsibudintų. 8 ir 9 metų išsigandusios mergaitės ištisai verkė. Tame pačiame kambaryje buvo du nusiklatėliai. Vienas rankose laikė į išsigandusius žmones nukreiptą laužtuvą, o kitas – ginklą. Trečias kaukėtas vyras tuo metu ėjo per visą vilą, viską vertė ir grobė.

Žmonės.lt Renatos paprašė prisiminti, kaip atrodė nusikaltėliai. „Jie visi buvo su juodomis kaukėmis, pirštinėmis. Visi jie turėjo racijas ir buvo su prožektoriais ant galvų. Šie vyrai buvo tamsesnio gymio, ne baltaodžiai ir tarpusavyje bendravo mums nepažįstama kalba“, – detales vardijo Renata.

Kažkam prireikė vaistų...

Po košmaro, kurį 11 žmonių kompanija išgyveno Marbelijos viloje, minčių apie poilsį Ispanijoje nebeliko. Žmones buvo užvaldžiusi paniką, naktimis negalėjo miegoti. „Buvo, kas miegojo su šviesa, kažkam prireikė vaistų“, – nesileisdama į smulkmenas Ispanijoje buvusios kompanijos psichologinę būseną trumpai nusakė Renata.

Tas kelias dienas, kurias dar teko praleisti laukiant skrydžio į namus, draugai kalbėjosi tik apie tai, kas įvyko, buvo kuriami scenarijai, kas dar galėjo nutikti ir ko neįvyko.

„Mes visas tas dienas jautėme milžinišką stresą, norėjome kuo greičiau grįžti į Lietuvą. Deja, bilietų iškart pasikeisti nepavyko Todėl teko dar pabūti keletą dienų. Tik tomis dienomis tikrai nebuvo jokio poilsio – vien stresas“, – prispažino Renata.

Psichikos trauma

Žmonės.lt pasiteravo, kaip jautėsi 8 ir 9 metų mergaitės, kurios visą košmarą sąmoningai išgyveno nuo pirmos iki paskutinės akimirkos (kiti kompanijoje buvę vaikai – dvejų metukų mergytė ir penkerių berniukas miegojo – red. past.). „Nelabai gerai“, – nenorėdama detalizuoti prasitarė Renata.

Beveik visi šioje istorijoje dalyvavę lietuviai patyrė didelę psichologinę traumą. Renatos teigimu, yra šioje istorijoje dalyvavusių žmonių, kurie ligi šiol naktimis negesina šviesos. „Tikrai manau, kad prireiks nemažai laiko vien tik tam, kad dalis to vakaro detalių pasimirštų“, – sakė Renata.

„Tik grįžus į Lietuvą, pirmą savaitę, jaučiau esanti kažkokioje transo būsenoje: gąsdino bet koks krebždesys, naktimis užmigti galėjau tik degant šviesai. Darbe krūpčiodavau nuo kiekvieno praeinančio žmogaus“, – pasakojo Renata, prisiminusi savaitę po grįžimo į Lietuvą.

Tą naktį Ispanijoje poilsiavę lietuviai patyrė ne tik išgąstį, jie nukentėjo ir materialiai, buvo paimta nemažai asmeninių daiktų. Siekiant nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, informacija apie tai neviešinama.

Nusikaltėliai tebevaikšto gatvėmis

Nusikaltėliai liko nesučiupti, vyksta tyrimas, renkama informacija. Tą naktį lietuvius apiplėšę vyrai vis dar vaikšto laisvėje.

„Marbeljos policijos komisaras, mums pasakė, kad toks atvejis, kai nusikaltėliai nusprendė apiplėšti namą, kuriame yra žmonių – vienas iš retesnių. Nors plėšimų tame regione šiuo metu yra daugybė: žmonės plėšiami gatvėje, plėšiamos vilos“, – sakė Renata.

Renata prisipažino, kad ir toliau ketina keliauti. „Negali toks įvykis suvaržyti mūsų gyvenimo. „Tiesiog atsargiau ir atsakingiau į viską žiūrėsime. Bet ateityje išvykus į kelionę, manau, jausime baimę. Žinau tik viena – vilų niekur ir niekada nebesinuomosime. Apsistosime nuo šiol tik viešbučiuose. Manau, kad tai kol kas saugiausia vieta keliaujant“, –pokalbį baigė Renata.

Svarbios detalės

• Lietuvių kompanija kelionę susiorganizavo savarankiškai – bilietus pirkosi ir vilą nuomojosi patys.
• Vila lietuviams pasirodė pakankamai saugi – ją supo didžiulė mūrinė tvora, su vielomis viršuje, joje visur buvo vaizdo kameros.
• 11 žmonių kompanija Marbeljoje ketino poilsiauti dvi savaites, išbuvo tik 6 dienas.
• Į Lietuvą žmonėms pavyko išskristi tik praėjus 3 dienoms po apiplėšimo. Visą likusį laiką lietuviai gyveno viešbutyje.
• Lipant per tvorą, viela sudraskė visą Renatos kūną. Daugiausia žaizdų buvo ant rankų, krūtinės, pilvo.
• Po 4–5 kartus per metus į užsienį pailsėti išvažiuojantys žmonės gyventi ne viešbutyje o viloje rinkosi antrą kartą.