R.Šakalytė-Jakovleva apie savęs priėmimą: „Jaučiuosi išsilaisvinusi iš milijono kvailų stereotipų“

Trumpa dosjė

• GIMIMO VIETA. Kaunas.
• ZODIAKO ŽENKLAS. Skorpionas. 
• RYTO RITUALAS. Vos prabudus, išgerti stiklinę vandens.
• ĮSPŪDĮ PALIKUSI KNYGA. Paskutinė skaityta Delios Owens knyga  „Ten, kur gieda vėžiai“ tikrai verta dėmesio.
• FILMAS. Gerų filmų taip pat yra daug. Vienas paskutiniųjų – „Niekieno žemė“. 
• DIDŽIAUSIA GYVENIMO AVANTIŪRA. Mūsų su vyru kelionė aplink Baltijos jūrą mano senelio motociklu. Kelionė buvo įspūdinga visomis prasmėmis. 
• NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Langų valymas. Šis darbas reikalauja labai daug kantrybės. 
• LABIAUSIAI VILIOJANTI PASAULIO VIETA. Naujoji Zelandija. Tikiuosi, duos Dievas ją aplankyti ir nesutrukdys jokios pandemijos. Dar labai norėčiau pamatyti Australiją. 
• MĖGSTAMIAUSIAS AUGALAS. Bijūnas. Kiek domėjausi, tai yra ir mano astrologinis augalas. 
• LABIAUSIAI ERZINANČIOS ŽMOGAUS BŪDO SAVYBĖS. Susireikšminimas, narciziškumas, dviveidiškumas. 
• AUTORITETAS. Šviesaus atminimo seneliai. Jie man buvo labai artimi žmonės. 

Renata, kokia buvo ši vasara? 

Ši vasara buvo ypatinga vien tuo, kad birželio pirmomis savaitėmis turėjau nuostabią kelionę Į Egiptą. Tikra avantiūra buvo leistis į ilgesnį nei savaitės nuotykį su kitomis penkiomis moterimis, iš kurių šiek tiek pažinojau tik vieną. Be galo džiaugiuosi, kad visos labai susidraugavome, nors esame tikrai skirtingos. Tarp mūsų užsimezgė šilta draugystė, kurią tęsiame ir grįžusios.

Taip pat smagu, kad apskritai mums pavyko pagaliau ištrūkti iš Lietuvos, pakeisti aplinką. O nuostabiausia, kad leidausi į daugybę avantiūrų – pirmąkart jodinėjau žirgais, net ryžausi išbandyti gilųjį nardymą! Jodamos žirgais ketvirtą ryto pasitikome saulę, maudėmės Raudonojoje jūroje – turėjau tokį nepaprastą potyrį.

O išbandant nardymą, man labai pasisekė, nes gavau nuostabų vietinį nardymo instruktorių, kuris man skyrė visą dėmesį. Neriant pirmą kartą tai labai svarbu. Ar dar kartą gyvenime norėčiau visa tai pakartoti? Nežinau. Bet džiaugiuosi, kad jau suprantu, kas tai yra, ir užsidėjau vidinį pliusiuką, įrodžiau sau, kad ne baimė mane nugalėjo, o aš ją. 

Tikriausiai tai nebuvo vienintelės vasaros atostogos?

Turėjau nemažai laisvų dienų, kurias smagiai leidau su šeima, draugais. Viešėjome ir pas uošvius kaime, taip pat pas draugus sodyboje ant ežero kranto, kur vėlgi turėjau naują patirtį – maudžiausi nuoga. Buvo toks nerealus jausmas pasinerti į ežero gelmę be jokių drabužių ir pajusti visišką laisvę. Tą akimirką, nusimetus drabužius, visiškai save priėmiau, įvyko tam tikra transformacija. 

Tas vidinis išsilaisvinimas įvyko natūraliai, o gal link tos būsenos ėjote nuosekliai, ilgą laiką su savimi dirbote?

Ir pati apie tai ilgai galvojau. Pastarieji keleri metai tikrai buvo nelengvi, teko daug ką apmąstyti, suvokti, ko noriu, kas man yra svarbu. Kada tiksliai įvyko ta vidinė transformacija, negaliu pasakyti. Nors gali nuskambėti banaliai, bet, manau, kad tiesiog subrendau. Tiesa, pastaruosius kelerius metus daug dirbau su savimi, tad visiškai natūralu, kad tas darbas pradėjo duoti vaisius.

Analizuodavau savo jausmus, emocijas, svarsčiau, kodėl kartais jaučiuosi vienaip, o kartais kitaip. Mano vidinius pokyčius labai stipriai inspiravo psichoterapijos praktikos. Jau seniau esu kalbėjusi apie tai, kad psichologo pagalbos man reikia. Vis dar susitinku su savo psichologe ir mes labai gražiai bendradarbiaujame. Skaitau ir atitinkamą literatūrą. Tiesa, mes dažnai gyvenime prisiskaitome įvairių teorijų ir galvojame, kad užtenka tik žinoti. Deja, vien teorijos neužtenka, – būtina ir praktikuoti.

Kuo daugiau žinias taikai praktikoje, tuo greičiau pamatai pokyčius. Tas žinias, kurias išgirsdavau ar perskaitydavau, visada stengdavausi pritaikyti realiame gyvenime. Ne visada būdavo paprasta. Bet kelionė į save labai prasminga. Man labai gera matyti, kaip tas darbas su savimi padeda ne tik man pačiai, bet ir kaip veikia šeimos narius, kitus artimuosius, bičiulius. Smagiausia, kad aplinkiniai tikrai džiaugiasi, kad pasikeičiau, kitaip bendrauju. Nors garsiai niekas to neįvardija, aš tai matau (šypsosi). 

Kelias link meilės sau dažnai būna netolygus. Daug duobių jums pasitaikė?

Be abejo, kad ne visada lengva juo žingsniuoti. Nors gal kažkam ir lengva, bet ne man. Mano kelyje tikrai apstu ir pakilimų, ir nusileidimų. Kartais suklumpi, bet vėl keliesi ir eini į priekį. Silpnumo akimirkų ir dabar būna. Nėra taip, kad visą dieną vaikštau su rožiniais akiniais. Be to, esu gana jautri ir empatiška, kas irgi veikia mano nuotaikas. Noriu akcentuoti, kad nėra ypač lengvai pasiekiamų dalykų, todėl labai svarbu noras.

Jei labai nori, gali pasiekti daug? 

Jeigu noras nuoširdus ir tikras, anksčiau ar vėliau pavyksta pasiekti gerų rezultatų. Man be galo svarbu nenuleisti rankų pusiaukelėje, nes, būna, tik pajaučiu tam tikrus teigiamus pokyčius ir jau galvoju, kad man nieko daugiau nebereikia. Supratau, kad tai klaida, kad, galbūt, ne visada iki galo išbūdavau psichoterapijoje. Visgi žvelgiant iš šios dienos taško, jau nuėjau netrumpą kelio atkarpą, daug ko išmokau. Labai adekvačiai vertinu savo klaidas, kurias esu padariusi.  

Kokį svarbiausią dalyką per pastaruosius kelerius metus esate supratusi? 

Supratau, kad nėra prasmės kažkam kažką įrodinėti, norėti pasirodyti geresnei nei esu. Suvokiau, kad man visko užtenka tiek, kiek turiu, tik reikia išmokti tuo džiaugtis. Supratau, kad anksčiau keldavau sau per aukštus reikalavimus, tam tikrose srityse buvau didelė perfekcionistė. Išmokau nuleisti kartelę, priimti savo klaidas, nebijoti pagrįstos kritikos, nebandyti nuolat teisintis, gintis. Gera, kai išmoksti klausytis ir išgirsti save bei kitus, o kai reikia, – patylėti. Tai labai padėjo tiek asmeniniuose santykiuose, tiek ir profesinėje srityje. 

Gyventi tapo daug lengviau?

Tikrai taip. Labai džiaugiuosi, kad atsirado vidinė ramybė ir pilnatvė. Tai ir yra laimė. Nebeliko noro kažką turėti, desperatiškai ko nors siekti. Aišku, svajonių turiu, bet natūraliai link jų žingsniuoju. Stengiuosi nebijoti bandyti, priimti iššūkius, nes vidinės baimės, nusistovėję stereotipai mums dažnai kiša koją, atima daug malonių akimirkų.  

Dabar sau leidžiate daugiau nei anksčiau? 

Taip, nors žmonės mėgsta brėžti ribas, sakyti, kas tinka ir kas ne, kai tau jau apie keturiasdešimt metų ir turi vaikų. Bet juk pats nusprendi, kur yra ribos, ką gali, ko ne, nepriklausomai nuo amžiaus. Jaučiuosi išsilaisvinusi iš milijono kvailų stereotipų ir ta laisve noriu užkrėsti kitus. Juk kaip jauti, taip ir turi gyventi. Kai galiausiai gebi save priimti tokį, koks esi, tada tampa lengviau priimti ir kitus. Kai lūžta vidiniai rėmai, jų nebelieka ir aplink. Man dabar lengva priimti aplinkinius tokius, kokie jie yra. Ir visai nesvarbu, kaip mąsto, kokį požiūrį turi. Man tikrai lengviau gyventi.

Panašu, kad džiaugsmu spinduliuojate ir kalbindama pašnekovus laidose. Ką jums suteikia darbas? 

Man kalbėtis tikrai yra gera. Mėgstu klausytis, išgirsti ir klausti. Stengiuosi, kad pokalbiai kažką duotų ir tiems, kurie žiūri laidas. Man atrodo, kad tai darau visai neblogai. Gera, kai sulaukiu iš pašnekovų grįžtamojo ryšio. Beje, daugelis jų sako, kad po pokalbio jaučiasi kaip išėję iš psichologo kabineto. Kalbėdamiesi žmonės net pamiršta, kad yra kameros. Žinoma, malonu, kad manimi pasitiki. Tai priimu kaip dovaną. Kartais dėl to susikuklinu, bet tai taip pat padeda suprasti, kad einu teisingu keliu. 

Kuo ypatingas jums naujasis televizijos sezonas? 

Pradėjome aštuntąjį „TV pagalba“ didžiosios studijos sezoną. Ir toliau dirbsiu su Edgaru. Ačiū Dievui, nei partnerio, nei manęs nepakeitė (šypsosi).

O kalbant apie kitus projektus, toliau tęsiu internetines laidas. Jeigu situacija leis, gal atnaujinsime ir laidą „Lūžis“, kuri kol kas yra užšaldyta. Labai pasiilgau šios laidos, nuoširdžių pokalbių su žmonėmis apie jų gyvenimo lūžius. Tai mano širdžiai brangus projektas. Visada sakau, kad labai svarbu yra daryti tai, kas tau artima, miela. Šiuo gyvenimo etapu tikrai darau tai, kas man patinka. 

O gal turite svajonę pakalbinti kokį konkretų žmogų, iškilią asmenybę? 

Aišku, yra nemažai žmonių, kuriuos noriu pakalbinti. Dar norėčiau į savo laidą pasikviesti prezidentę Dalią Grybauskaitę. Man labai patinka moterys lyderės. Manau, būtų labai įdomu su ja pasišnekučiuoti. 

Ko prasidėjus naujam sezonui norėtumėte palinkėti sau, artimiesiems ir mūsų skaitytojoms? 

Kad ir kaip banaliai skambėtų, labiausiai visiems norėčiau palinkėti sveikatos. Tai tikrai svarbiausia. Kuo toliau, tuo labiau tai suprantu. Jei esi sveikas, viskas pasiekiama. Kalbu ne tik apie fizinę, bet ir apie emocinę sveikatą. Nuoširdžiai linkiu žmonėms daugiau dėmesio kreipti į tai, nes kai kuriems atrodo, kad, pavyzdžiui, danties skausmas yra daug svarbesnis už sielos skausmą.

Bet juk daugybė fizinių ligų prasideda tada, kai viduje vyrauja visiška sumaištis ir chaosas. Jeigu su emocine sveikata nėra viskas gerai, anksčiau ar vėliau pašlyja ir fizinė sveikata. Tad labiausiai norėčiau palinkėti pusiausvyros ir vidinės darnos. 

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.